Brolių Jakobas ir Vilhelmas Grimai - tuo pat metu ir tautosakos rinkėjai, ir filologai, ir kultūros paveldo formuotojai. Tiesą sakant, istorijos egzistavo daug anksčiau, nei šie du vyrai gimė Vokietijoje 1780-ųjų viduryje. Jie apklausė gimines ir draugus, kantriai užrašinėjo pasakas, kurias kartais pagražindavo (nors tvirtino, kad to nedarė), o 1812 m. išleido pirmąjį pasakų rinkinį.
Šeima, vaikystė ir formavimasis
Jacobas Ludwigas Grimmas gimė Hanau 1785 m. sausio 4 d., o Wilhelmas Carlas Grimmas metais vėliau - 1786 m. vasario 24 d. Brolių vaikystėje nebuvo piktų pamočių, velnių, klastingų raganų ar alkanų vilkų - ankstyvieji jų gyvenimo metai buvo idiliški. Tėvas Philippas Grimmas, dvasininko sūnus, buvo uolus, atkakliai siekiantis tikslų, pasiturintis teisininkas ir klerkas. Motina Dorothea Zimmer, Kaselio miesto tarybos nario dukra, buvo rūpestinga ir atsidavusi šeimai.
1791 m. Grimmų šeima iš Hanau persikėlė į Šteinau. Šteinau, gamtos apsuptyje, Grimams patiko gyventi: valstiečių papročių ir prietarų pažinimas vėliau suvaidins svarbų vaidmenį jų folkloro tyrimuose. Sulaukę mokyklinio amžiaus, vaikai ėmė lankyti vietinę klasikinio ugdymo mokyklą, stropiai mokėsi ir tikėjimo dalykų. Vaikams buvo skiepijamos aukštos dorovės normos, jie nuolatos buvo mokomi būti geri ir daug dirbti, ir tai jiems sekėsi.
Sulaukęs 44 metų, 1796 m. nuo plaučių uždegimo staiga mirė Philippas Grimmas. Netikėta tėvo mirtis labai sukrėtė šeimą. Per kelias savaites Dorothea Grimm turėjo išsikraustyti iš didžiulio namo ir pati, be tarnų pagalbos, pasirūpinti šešiais vaikais. Šeima laikinai išsikėlė į Hutenšės prieglaudą, kol išgalėjo nusipirkti dalį seno vyno fabriko ir ten persikraustyti. Likę be tarnų, visi turėjo imtis jiems skirtų kasdienių darbų. Šeima tapo visiškai priklausoma nuo kitų paramos, ypač nuo Dorotheos sesers Henriette’s Zimmer, kuri buvo Heseno-Kaselio princesės freilina. Jacobas, nors dar visai vaikas, kaip vyriausias sūnus, po tėvo mirties tapo šeimos galva.
Mokslas, Marburgas ir akademinės įtakos
Henriette susitarė dėl berniukų mokslų prestižiniame licėjuje netoli Kaselio. Iš pradžių jiems sunkiai sekėsi. Ankstesniojoje mokykloje berniukai buvo silpniau parengti. Naujieji mokytojai su jais elgėsi šiurkščiai. Broliai buvo neatskiriami - ir licėjuje, ir beveik visą likusį gyvenimą. Nors buvo geriausi draugai, jų temperamentas ir charakteriai labai skyrėsi. Jakobas rimtas, uždarokas, tvirtas ir aktyvus, o Vilhelmas mėgo bendrauti, buvo kalbus ir visuomeniškas.
Taip pat skaitykite: Grimų pasakos: veikėjų analizė
Baigę licėjų Kaselyje, du broliai Grimai pasekė tėvo pėdomis ir studijavo teisę Marburgo universitete. Marburge Wilhelmui ir Jacobui didelę įtaką padarė jauno teisės istorijos profesoriaus Friedricho Carlo von Savigny paskaitos. Jis mokė į viską žiūrėti kritiniu istoriko žvilgsniu. Skelbė, kad teisė yra tautos dvasios išraiška, todėl gali būti suvokta tik stebint žmonių papročius ir kalbą. Taip pat pabrėžė filologinio teisės aspekto svarbą. Mokė kruopščių tyrimo metodų, kuriuos vėliau broliai panaudos rinkdami tautosaką. Ko gero, visa tai paskatino Jacobą ir Wilhelmą pasirinkti senosios literatūros ir folkloro studijas - „vokiečių senovės studijas“.
Karjera, bibliotekos ir leidyba
1805 m. von Savigny išvyko į Paryžių atlikti mokslinių tyrimų ir pasikvietė Jacobą kaip asistentą. Dėl to Jacobui reikėjo mesti teisės studijas, o tai reiškė, kad jis dar ilgiau negalės paremti šeimos. Tačiau gavęs mamos ir tetos sutikimą jis išvyko į Paryžių. 1806 m. grįžęs į Vokietiją, Jacobas apsigyveno su mama. Jis, kaip šeimos galva, turėjo išlaikyti brolius ir seserį. Taigi įsidarbino Heseno karo kolegijoje Kaselyje sekretoriumi. Darbas buvo nuobodus, bet greta jo Jacobas galėjo domėtis vokiečių senovės studijomis.
1806 m. Kaselį užėmė prancūzų kariuomenė, o po metų buvo įkurta Vestfalijos karalystė, valdoma Jérôme’o Bonaparte’o. Tais pačiais metais Jacobas atsisakė tarnybos Heseno karo kolegijoje ir tapo Jérôme’o Bonaparte’o dvaro karališkuoju bibliotekininku. Jérôme’o bibliotekoje buvo apie 12 tūkst. knygų, ir šis prieinamumas labai pravertė Grimmų moksliniams tyrimams.
1811 m. Jacobas parašė Apie senąjį vokiečių meistergesangą, o Wilhelmas - Senovės danų herojines dainas, balades ir pasakas. 1812 m. broliai Grimai išleido du seniausius vokiečių poezijos kūrinius - Hildebrando giesmę ir Vesobruno maldą. Tačiau svarbiausias jų pasiekimas - pirmasis Vaikų ir namų pasakų tomas (1812 m.) su moksliniais komentarais, užimančiais beveik tiek pat vietos, kiek ir pačios pasakos.
Tautos dvasia, politinė įtaka ir vėlesnė karjera
Grimų politinis mąstymas rėmėsi kultūrine ir politine vienove - romantine „tautos dvasios“ ir „kalbos dvasios“ koncepcija. Napoleono karai stipriai paveikė brolius, kurie puoselėjo Vokietijos suvienijimo idėją. 1813 m. buvo atkurta Heseno kurfiurstystė. Jacobas, paskirtas Heseno taikos delegacijos nariu, tvarkė diplomatinius reikalus Paryžiuje ir Vienoje. Kol Jacobas keliavo, Wilhelmas 1814 m. tapo Kaselio bibliotekos sekretoriumi. 1816 m. Jacobas tapo Kaselio karališkosios bibliotekos bibliotekininku. Jiedu galėjo imtis mokslinių tyrimų ir rengti publikacijas.
Taip pat skaitykite: skaitykite „Alma littera“ išleistų pasakų apžvalgą
Už mokslinius darbus, liaudies pasakų rinkimą ir skelbimą Marburgo universitetas Jacobui ir Wilhelmui Grimmams 1819 m. suteikė akademinį pripažinimą. Akademinė Grimų karjera nutrūko 1837 metais dėl politinės sumaišties. Tik 1840 m. sulaukė pasiūlymo dirbti Berlyno universitete. Ten jie tobulino pasakas, taip pat rašė vokiečių kalbos žodyną. Jakobas paliko universitetą 1848 metais, norėdamas skirti daugiau laiko kalbos tyrimams. Beje, Berlyne broliai tapo 1848 m. Frankfurto nacionalinio susirinkimo nariais.
Asmeninis gyvenimas ir šeimos vaidmuo
Jakobas niekada nevedė, tačiau gyveno kartu su broliu ir jo žmona. Ir puikiai sutarė. Po Vilhelmo mirties Jakobas užsisklendė, mažai su kuo bendraudavo. Jis mirė 1863 metais. Garsieji broliai Grimai palaidoti Šv. Mato kapinėse Berlyne.
Sesuo Charlotte’s Amalie (Lotte) Grimm 1822 m. ištekėjo už Danielio Ludwigo Friedricho Hassenpflugo. Po kelerių metų visuomeniškasis brolis Wilhelmas vedė kaimynę ir šeimos draugę, Kaselio vaistininko dukterį Dorothe Wild, mažybiškai vadinamą Dortchen. Tapusi šeimos nare, Dortchen visiškai palaikė jų darbą ir gyvenimo būdą. Wilhelmas ir Dortchen išaugino tris vaikus (kiti jų vaikai mirė). Jacobas visą gyvenimą liko viengungis.
Folkloro rinkimas: metodai ir aplinkybės
Broliai Grimmai pradėjo sistemingai rinkti folklorą 1806-1810 m., kai mąstė apie tolesnę karjerą ir rūpinosi namų stabilumu. Rašytojas ir brolių draugas Clemensas Brentanas paprašė brolių padėti surinkti pasakas rinkiniui, kurį ketino išleisti ateityje. Grimmai mielai sutiko ir, pasitelkę į pagalbą draugus ir pažįstamus, rinko pasakas iš senų knygų. Jacobas ir Wilhelmas nevaikščiojo po šalį rinkdami folklorą, kaip teigiama kai kuriuose šaltiniuose.
Vis dėlto didelių politinių ir karinių neramumų laikotarpiu broliai Grimmai negalėjo visiškai atsidėti liaudies kūrybos tyrimams. 1806 m. Kaselį užėmė prancūzų kariuomenė, o po metų dvaras ir administracija keitėsi. Nepaisant to, Bertrand, von Savigny ir vietinės bibliotekos suteikė broliams reikalingus resursus. Jérôme’o biblioteka su 12 tūkst. knygų buvo reikšmingas lobynas jų tyrimams.
Taip pat skaitykite: Straipsnis apie „Brolius iš vaikų namų“
Pasakų leidyba, poveikis ir tarptautinis pripažinimas
Garsiosios broliai Grimai ir jų Vaikų ir namų pasakos persmelkė viso pasaulio kultūrą. Jų Vaikų ir namų pasakos išverstos į daugiau nei 160 pasaulio kalbų, tarp jų - inupiatų (Arktis) ir suahelių (Afrika). 2005 m. Vaikų ir namų pasakos įtrauktos į UNESCO pasaulio dokumentų paveldo registrą. Kaip leidybos reiškinys brolių Grimmų pasakos konkuruoja su Biblija.
Šios pasakos, jų herojai iš knygų perkeliami į įvairias šiuolaikines medijas, teatrą, operas, komiksus, filmus, paveikslus, muziką, reklamą, madą, pramogų parkus, kompiuterinius žaidimus ir t. t. Klasikinės Brolių Grimų pasakos keturių dalių rinkinyje - tai neišsenkantis magiškų istorijų lobynas visai šeimai. „Vaikų ir namų pasakos“ - tai visame pasaulyje žinomos Brolių Grimų pasakos, surinktos į išskirtinį keturių knygų komplektą. Šios pasakos išlaikė laiko išbandymą ir tebėra skaitomos su tuo pačiu susižavėjimu kaip ir prieš šimtmečius. Kiekvienoje dalyje slypi ne tik nuotykiai, bet ir gyvenimo išmintis, vertybės bei moralės pamokos, kurias vaikai perpranta intuityviai, o suaugusieji - iš naujo atranda.
Moterys Grimų pasakose ir jų reikšmė
Tyrinėtojai teigia, kad Grimų pasakose tiek daug moterų ir tiek mažai vyrų dėl to, kad broliai vaikystėje nematė daug vyriškų pavyzdžių - anksti mirė ne tik jų tėtis, bet ir senelis. Dėl šeimos ir socialinių aplinkybių moterų figūra pasakose įgauna ypatingą reikšmę: motina Dorothea buvo šeimos centras, o vėliau Dortchen - pasakotoja ir pagalbininkė, iš kurios Grimai gavo daug istorijų. Taigi moterų vaidmuo jų rinkiniuose nėra atsitiktinis.
Pasakų analizė: siužetai, transformacijos ir modernios adaptacijos
Brolių Grimų kanoną skaityti galima įvairiais lygmenimis: kaip folkloro archyvą, kaip moralinių pamokymų rinkinį ir kaip literatūrinį tekstą, kurį vėliau perdirbo daugelis autorių. Daug žinodami apie brolių Grimmų darbus ir beveik atmintinai mokėdami kai kurias jų pasakas, ko gero, nedaug galėtume papasakoti apie juos pačius.
Įdomu lyginti originalius Grimų tekstus su moderniais perpasakojimais. Pavyzdžiui, Janošo (Janosch) leidinys Brolių Grimų pasakos kitaip siūlo žaismingas ir ironizuotas versijas: „Elektrinė Raudonkepuraitė“, „Aukso vaikai“, „Daktaras Visažinis“, „Asiliukas“ ir kt. Janošas transformuoja siužetus, pakeičia nuotaiką ir konotacijas, kartais akcentuoja šiuolaikines problemas arba paverčia pasaką kalbos žaidimu.
„Raudonkepuraitė“: klasika ir modernumas
Antai pirmame Brolių Grimų Vaikų ir namų pasakų tome publikuojamas amžinosios klasikos tekstas - „Raudonkepuraitė“. Janošas pateikia labai netikėtą, žaidiminę žinomo kūrinio versiją. Pasaka vadinasi „Elektrinė Raudonkepuraitė“. Pasakojime visi siužetui svarbūs atributai - taip pat elektriniai („elektrinė raudono aksomo kepuraitė“, „elektrinis butelaitis elektrinio vyno“, „elektrinė pasakų giria“ ir kt.). Janošo versijoje pro šalį eina ne medžioklis, o elektrikas, išgelbstintis elektrines senelę ir Raudonkepuraitę.
„Aukso vaikai“: tradicija ir šiuolaikinės realijos
Antrame tome spausdinta „Aukso vaikai“ - folklorinio siužeto apie aukso žuvelę modifikacija. Grimų istorija - pamokoma: moters smalsumas pražudo gėrybes, tačiau Janošo versija pabrėžia kitoniškumo ir visuomenės reakcijos temą. Janošo tekste atpažįstame šių dienų realijas: mokykloje vaikus skriaudžia, gatvėje juos akcentuoja kaip eksponatą, visuomenė nori pasižiūrėti į kitokį. Ironija dvelkia visame tekste ir atskleidžia pasakos dvigubą adresatą - vaiką ir suaugusį.
„Daktaras Visažinis“: įvaizdis ir socialinė satyra
Trečiame tome esanti „Daktaro Visažinio“ pasaka rodo, kad pasakoje dažnai svarbesnis tampa įvaizdis nei tikroji kompetencija. Pasakos moralė glaudžiai siejasi su tuo, kaip svarbu mokėti save parodyti kitiems. Janošas šį motyvą išplečia karikatūra, parodijuodamas besiemancipuojančią valstiečio žmoną ir visuomenės prisirišimą prie išorinio blizgesio.
„Asiliukas“: siužeto apvertimas
Ketvirtame tome „Asiliukas“ - migruojančio siužeto apie asilo odą variacija. Janošas Grimų pasaką apverčia aukštyn kojom: šiuolaikinėje istorijoje berniukas virsta asiliuku, o priežastis - seserų įgeidžiai. Tai ironiška pritaikymo forma, kuri išryškina kultūrines ir šeimynines problemas šių dienų kontekste.
Leidybos rūpesčiai ir skaitytojo patirtis
Beje, tuo metu broliai Grimai vos sudurdavo galą su galu. Išleisti pirmuosius leidinius jiems reiškė ir moralinį, ir finansinį iššūkį. Klasikinės Brolių Grimų pasakos keturių dalių rinkinyje - tai neišsenkantis magiškų istorijų lobynas visai šeimai. Knygos gausiai iliustruotos, kietais viršeliais, tad puikiai tiks tiek skaitymui prieš miegą, tiek kolekcionavimui ar dovanai.
Tolesnės įžvalgos ir rekomendacijos skaitytojui
- Palyginkite originalius Grimų tekstus su moderniomis perrašomis - tai atskleidžia, kaip pasaka prisitaiko prie laikmečio ir auditorijos.
- Skaitant pasakas vaikui, verta aptarti moralines dilemas, veikėjų motyvus ir socialinę aplinką.
- Naudokite iliustracijas ir žaismingas adaptacijas (pvz., Janošo versijas) kaip įžangą į platesnę literatūros diskusiją.
| Metai / įvykis | Pastaba |
|---|---|
| 1785-1786 | Brolių gimimai (Jacobas 1785, Wilhelmas 1786) |
| 1791 | Perkraustymas į Šteinau |
| 1796 | Tėvo mirtis |
| 1806-1812 | Folkloro rinkimo pradžia ir pirmasis pasakų tomas (1812) |
| 1819 | Akademinis pripažinimas |
| 1840 | Pasiūlymas dirbti Berlyno universitete |
| 1863 | Jakobo mirtis |
Brolių Grimų palikimas - tai ne tik surinktos ir spausdintos pasakos, bet ir principai, kaip reikia rinkti, fiksuoti ir interpretuoti tautosaką. Jie paliko metodologinę pėdsaką, kurį vėliau perėmė kiti folkloristai, filologai ir kultūros tyrinėtojai.