Smurto artimoje aplinkoje samprata, priežastys ir pagalbos būdai

Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Šio įstatymo paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei priskiriamo prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, nustatyti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse.

Kas yra smurtas artimoje aplinkoje?

Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas - veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo - asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, arba dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos narys, kuris patyrė žalą dėl to asmens mirties, arba taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.

Smurto rūšys ir jų požymiai

Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu ar nepriežiūra. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos.

Fizinis smurtas

Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairūs: mušimas, stumdymas, kratymas; daiktų mėtymas, griebimas už plaukų; smaugimas, dusinimas; kandžiojimas, spjaudymas; izoliavimas, grasinimas ginklu; deginimas, kankinimas ir kt.

Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas

Psichologinis smurtas

Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. Pavyzdžiui: skambučių ar el. pašto tikrinimas, persekiojimas, atskyrimas nuo draugų ar šeimos, manipuliavimas ir kt.

Ekonominis smurtas

Ekonominis smurtas - viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos: draudimas dirbti; pinigų atėmimas verčiant jų prašyti; lėšų nedavimas būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai); šeimos biudžeto kontrolė; vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai ir kt.

Seksualinis smurtas

Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Seksualinio smurto veiksmai: vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią jam nepriimtinais būdais, nepriimtinu laiku; vertimas naudoti asmeniui nepriimtinus daiktus lytinio akto metu; vertimas stebėti, kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime ir kt.

Nepriežiūra

Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą. Socialinė - kai nesudaroma galimybė socializuotis. Psichologinė-emocinė - abejingumas, asmens emocinių poreikių neatliepimas.

Smurto ratas ir galios bei kontrolės taktika

Dažniausiai smurtas šeimoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai. Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Šis pasikartojančių veiksmų ciklas tęsis tol, kol moteris pasiryš nutraukti smurtinius santykius.

Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas

1. 1 etapas - Įtampos augimas: Partneris pradeda pavyduliauti, kontroliuoti susitikimus su artimaisiais ar draugais, tikrina žinutes, kritikuoja moters išvaizdą ar gebėjimus, reikalauja daugiau dėmesio sau. Moteris, stengdamasi išvengti galimų konfliktų, bijo išreikšti savo jausmus ir mintis.
2. 2 etapas - Smurto proveržis: Kai įtampa tampa nebepakeliama, įvyksta smurto proveržis. Tai gali būti smūgiai, grasinimas, seksualinė prievarta ar kitokie veiksmai, kuriais partneris bando „pamokyti nepaklusnią moterį“.
3. 3 etapas - Medaus mėnuo: Smurtautojas rodo dėmesį, stengiasi išpirkti kaltę dovanomis, žada, kad tai nepasikartos. Tačiau dažnai smurtas vėl kartojasi ir ciklas tęsiamas.

Galios ir kontrolės rato viduje ratu išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos. Naudodamas vieną ar kelias jų, smurtautojas sistemingai stengiasi kontroliuoti partnerės mintis, įsitikinimus ir elgesį, siekia įbauginti. Kai asmuo, patiriantis smurtą, bando priešintis kontrolei, smurtautojas griebiasi fizinės ar seksualinės prievartos, taip grąžindamas auką į „Galios ir kontrolės rato“ vidų.

Priežastys ir aplinkybės

• Smurtas dažnai kyla iš galios ir kontrolės siekio.
• Veiksniai - priklausomybė (finansinė: ekonominis smurtas), socialinė izoliacija, alkoholio ir narkotikų vartojimas, kultūrinės ir socialinės normos, kurios pateisina smurtą.
• Smurtas labiau paveikia silpnesnius, priklausomus šeimos narius - moteris, vaikus, senelius.

Institucinės funkcijos ir prevencijos priemonės

Prevencijos priemonės įgyvendinamos pagal Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų parengtas programas. Savivaldybės institucijos prevencijos priemones, skirtas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose. Prevencijos priemonės finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir tarptautinių programų.

Prevencijos priemonių įgyvendinimą savivaldybėse koordinuoja savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavaduotojas. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija. Vyriausybės įgaliotos institucijos yra atsakingos už specializuotos pagalbos centrų programos parengimą.

Taryba ir Komisijos

Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba (Taryba) yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia pasiūlymus dėl valstybės politikos. Tarybą sudaro penkiolika narių: septyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir septyni nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Teisinės priemonės ir reagavimas

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas nustato priemones, skirtas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims apsaugoti. Apsaugos nuo smurto orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.

Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms

Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė.

Policijos reakcija ir procedūros

Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užfiksuoja duomenis apie smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga. Kai taikomas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurtautojo išsikėlimą.

Kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir būtina patikslinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo atlieka smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir nustatęs riziką arba esant rašytiniam smurtą patyrusio asmens prašymui nedelsdamas kreipiasi į apylinkės teismą dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo.

Pagalbos tinklas: specializuoti centrai ir sveikatos įstaigos

Specializuotos pagalbos centrai teikia nemokamą specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims bei tarpininkauja ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai turi galimybę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, atsižvelgiant į jų poreikius. Smurtą patyrusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama galimybė gauti nemokamą psichologinę pagalbą telefonu visą parą. Smurtą patyrusiems asmenims gali būti teikiamos laikinojo apgyvendinimo paslaugos, kurios finansuojamos iš savivaldybių biudžetų.

Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą, informuoja smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą, įteikia jam psichologinės pagalbos telefono numerį ir kitą rašytinę informaciją apie pagalbą smurtą patyrusiems asmenims ir nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje praneša specializuotos pagalbos centrui.

Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patikrinimo metu nustatytus patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus.

Teisės ir galimybės nukentėjusiems asmenims ikiteisminio tyrimo metu

• Turite teisę reikalauti, kad smurtautojui būtų nurodyta išsikraustyti iš būsto ir nesiartinti prie jūsų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jumis ir kartu gyvenančiais asmenimis.
• Neprivalote rašyti pareiškimo - bet koks pareigūnų prašymas ar reikalavimas rašyti pareiškimą yra neteisėtas ir prieštarauja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui.
• Neprivalote dalyvauti akistatoje su įtariamuoju.
• Turite teisę gauti informaciją apie ikiteisminį tyrimą ir nemokamą pagalbą Jūsų regiono Specializuotos pagalbos centre.
• Turite teisę teikti įrodymus - buitiniai garso ar vaizdo įrašai, nuotraukos ir kt. yra pripažįstami įrodymais.
• Turite teisę gauti nukreipimą nemokamai kūno sužalojimo ekspertizei atlikti. Nukreipimą išduoda policija.
• Turite teisę prašyti, kad visų kontaktų su teisėsaugos institucijomis metu Jus lydėtų pasitikėjimo asmuo arba turėti atstovą (advokatą).

Kaip atpažinti, ar esate smurtiniame ryšyje?

PASITIKRINKITE, AR NESATE ĮSTRIGUSI SMURTINIAME RYŠYJE, atsakydama į keletą čia pateiktų klausimų. Jei kils minčių ar pastebėjimų, kuriuos norėtumėte aptarti, skambinkite mums telefonu +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038.

1. Ar Jūs bijote savo partnerio?
2. Ar Jums atrodo, kad ir ką besakytumėte ar bedarytumėte, vis tiek sukelsite jo agresiją?
3. Ar Jūs jaučiatės tarsi nuolat vaikščiotumėte peilio ašmenimis?
4. Ar Jūs nustojote matytis su savo artimaisiais ir draugais dėl savo partnerio draudimų?
5. Ar Jūsų partneris jums draudžia eiti į mokslo ar darbo įstaigą?
6. Ar barnio metu jis grasina atimti turtą, vaikus, pakenkti reputacijai ar verslui?
7. Ar jis Jus įžeidinėja ir žemina kritikuodamas vaikų ar kitų akivaizdoje?
8. Ar Jūsų partneris primygtinai reikalauja visur eiti kartu su Jumis arba nuolat tikrina Jus, siųsdamas žinutes ar skambindamas?
9. Ar Jūsų partneris kada nors tyčia gadino jums priklausantį daiktą(-us), ar grasė nuskriausti jūsų augintinį?
10. Ar jūsų partneris jums trukdo/neleidžia laisvai disponuoti savo asmeninėmis pajamomis ir turtu?
11. Ar jaučiatės saugi atsisakydama su juo mylėtis, jei to nenorite? Ar jis naudoja seksą tam, kad jus įskaudintų, “nubaustų”?

Jei atsakėte taip į kurį nors iš aukščiau pateiktų klausimų, tai reiškia, kad jūs patiriate smurtą šeimoje/artimuose santykiuose. Įvertinkite šiuose santykiuose jums kylančią grėsmę. Kreipkitės pagalbos!

Statistinė panorama ir įstatymo reikšmė

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas suteikė pagrindą specializuotos kompleksinės pagalbos centrų veiklai. Iki įstatymo įsigaliojimo teisės aktuose sąvoka „smurtas artimoje aplinkoje“ neegzistavo. Praktikoje bet kokios smurto artimoje aplinkoje apraiškos buvo prilyginamos „buitiniam konfliktui“.

Metai / duomenys	Pranešimų ar atvejų
2020 m. (SKPC)	16 672 smurto atvejai (11 436 suaugę, 5 236 vaikai liudininkai/gyvenantys smurtinėje aplinkoje)
Procentai pagal lytį	81% nukentėjusiųjų - moterys; 89% smurtavusiųjų - vyrai; 96% moterų nukentėjo nuo vyrų
Policijos kasdieniniai pranešimai	Apie 160 pranešimų per dieną
Kreipimasis pagalbos	Tik apie 15% nukentėjusiųjų kreipiasi į policiją

Kaip galima padėti ir kur kreiptis

Specializuotą kompleksinę pagalbą smurto atveju suteiks telefonais +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038 darbo dienomis nuo 9 iki 18 val. Jei patiriate smurtą ar jo grėsmę, nedelsiant skambinkite 112: Policija privalo atvykti ir pašalinti smurtautoją iš jūsų gyvenamos aplinkos (nežiūrint to, kam priklauso būstas).

Nevyriausybinės organizacijos skatinamos vykdyti ir dalyvauti vykdant smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos veiklas. Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonių - asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje keičiančiose programose - vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.

Veiksmai, kuriuos galite atlikti saugumui užtikrinti

• Nedelsiant skambinkite 112, jei kyla pavojus.
• Jei saugu, užfiksuokite įrodymus: nuotraukas, garso ar vaizdo įrašus, medicininius įrašus.
• Susisiekite su specializuotos pagalbos centru - jums gali būti pasiūlyta psichologinė, socialinė, teisinė ir laikinojo apgyvendinimo pagalba.
• Jei įmanoma, sudarykite saugos planą: kur nueiti, kur kreiptis, kam paskambinti.

Organizatoriai konferencijoje kviečia dalyvauti teisėsaugos, socialinių, sveikatos apsaugos, švietimo, vaiko teisių apsaugos bei kitų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus. Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis.

tags: #smurtas #artimoje #aplinkoje #straipsnis