Lietuvoje vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, išėjusių į pensiją, renkasi likti aktyvūs darbo rinkoje. Vieniems tai galimybė papildyti pajamas, kitiems - išlaikyti kasdienį užimtumą ir socialinį ryšį. Daugelis pensininkų, pasirinkdami individualią veiklą pagal pažymą, siekia didesnio savarankiškumo, lankstumo ar papildomų pajamų, taip pat siekia įgyvendinti asmeninius tikslus ar profesinius siekus.
Pasirodo, vieni įmokų gali išvengti, o kitiems tenka atiduoti dešimtadalį vidutinės pensijos. Vieni moka, kiti yra atleidžiami. Kaip rodo praktika, pensiją gaunantys gyventojai gali nebemokėti socialinio draudimo įmokų, tačiau tai priklauso nuo jų individualios veiklos pobūdžio.
Ką verta žinoti apie verslo liudijimą ir individualią veiklą pensininkams
Viena patraukliausių formų, kuri suteikia galimybę patiems kontroliuoti savo laiką ir veiklos mastą, yra individuali veikla pagal pažymą. Ji suteikia galimybę legaliai uždirbti, tvarkyti finansus paprasčiau ir išvengti sudėtingos darbdavio-darbuotojo santykių sistemos.
Individualios veiklos pažyma - oficialus dokumentas, kurį išduoda Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir kuris suteikia teisę asmeniui savarankiškai vykdyti pasirinktą veiklą. Pažymą išduoda VMI. Ji galioja tol, kol asmuo nusprendžia veiklą nutraukti arba sustabdyti. Leidžia vykdyti įvairias veiklas - paslaugų teikimą, prekybą, gamybą (priklausomai nuo pasirinktų ekonominės veiklos rūšių (EVRK) kodų).
Registracija VMI. Norint pradėti individualią veiklą, pirmiausia reikia užsiregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) ir gauti individualios veiklos pažymą. Kur registruotis? Internetu per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Atvykus į artimiausią VMI padalinį. Ką reikia pateikti? Užpildytą prašymą. Planuojamos veiklos rūšį. Atitinkamą veiklos kodą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK). Kaina. Registracija yra nemokama.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie pareigūno pensiją
Mokesčiai: kas taikoma dirbantiems su verslo liudijimu ir pagal pažymą
Vykdant individualią veiklą pagal verslo liudijimą turite mokėti: pajamų mokestį, kuris yra fiksuotas (kiekvienais metais nustato savivaldybės) ir priklauso nuo pasirenkamos veiklos, veiklos teritorijos ir kt.; privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas; valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.
Kaip informuoja „Sodra“, PSD įmoka yra 6,98 proc. nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA), galiojančios ta mėnesį, už kurį mokate PSD įmoką. Šiuo metu MMA yra 730 eurų. Taigi nusipirkus verslo liudijimą visam mėnesiui, tenka mokėti 50,95 euro PSD įmokų. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 459 eurai. Vadinasi, su verslo liudijimu dirbančiam pensininkui reikia atsisveikinti su suma, viršijančia dešimtadalį vidutinės pensijos.
Tačiau „Sodra“ komentuoja, kad pavyzdžiui, jei žmogus gauna Lietuvoje paskirtą socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo pensiją, šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją ir vykdo veiklą su verslo liudijimu, tokiu atveju jam reikia mokėti privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmokas už verslo liudijimo galiojimo dienas. Jei žmogus gauna pensiją ir vykdo individualią veiklą (t.y. be liudijimo), tokiam asmeniui nereikia pranešti „Sodrai“ apie gaunamą pensiją (kompensaciją). Ši informacija yra įvertinama automatiškai programiniu būdu ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir PSD įmokos tokiam žmogui neskaičiuojamos.
Jeigu toks asmuo visgi norėtų mokėti socialinio draudimo įmokas - pavyzdžiui, nori dar kaupti stažą, dėl kurio jo senatvės pensija kasmet didėtų, tokiu atveju jis apie tai turi mus informuoti. Pagal Socialinio draudimo įstatymą individualią veiklą vykdantys asmenys gali nemokėti socialinio draudimo įmokų ir tuo atveju, jeigu gauna senatvės ar netekto darbingumo pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės. Tokiu atveju, kad būtų neskaičiuojamos įmokos, asmuo turėtų pateikti Sodros teritoriniam skyriui informaciją ir įrodymus, kad gauna minėtą išmoką.
Mokestinės lengvatos ir pasirinkimai pensininkams
Pensijinio amžiaus asmenims, kurie vykdo individualią veiklą ar dirba su verslo liudijimu, taikomos tam tikros mokestinės lengvatos, kurios palengvina finansinę naštą. Pavyzdžiui, jei asmuo yra draudžiamas valstybės lėšomis (pvz., gauna senatvės pensiją), jam nereikia kiekvieną mėnesį mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų už individualią veiklą pagal pažymą. Tokios lengvatos leidžia pensinio amžiaus gyventojams papildomai užsidirbti neprisiimant didelių mokesčių įsipareigojimų ir lanksčiai planuoti savo veiklos apimtis bei pajamas.
Taip pat skaitykite: Teisės aktai ir pensijos
Pensinio amžiaus žmonėms, užsiimantiems individualią veiklą pagal pažymą ar verslo liudijimu, taikomos palankios mokestinės sąlygos. Šių asmenų mokesčiai priklauso nuo gaunamų pajamų. Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, sukakus pensijos amžių, nereikia mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų. Jei asmuo yra draustas valstybės lėšomis iš VLK, papildomai nereikia mokėti ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų. Norint kaupti stažą - galima savanoriškai mokėti VSD įmokas nuo 90 % pelno, pateikiant SAV pranešimą „Sodrai“. Gyventojų pajamų mokestį (GPM) vis tiek reikia mokėti nuo individualios veiklos pelno, todėl svarbu žinoti, kaip apskaičiuojamas šis mokesčio dydis.
Dirbant su verslo liudijimu, pensinio amžiaus asmenys taip pat atleidžiami nuo VSD įmokų. Jei vis dėlto norima įgyti papildomo stažo, reikia pateikti prašymą „Sodrai“ ir nesinaudoti lengvata. PSD įmokos tokiu atveju reikia mokėti proporcingai išpirktų verslo liudijimo dienų skaičiui.
Pensijos perskaičiavimas ir stažas
Senatvės pensijos dydis Lietuvoje nuo papildomų pajamų, gautų iš individualios veiklos ar verslo liudijimo, paprastai nesumažėja. Tai reiškia, kad pensininkas gali gauti ir pensiją, ir uždarbį vienu metu. Tačiau jei asmuo vykdydamas veiklą moka VSD įmokas - šios įmokos prisideda prie papildomo stažo ir gali turėti teigiamos įtakos būsimiems pensijos perskaičiavimams, t. y. kuo didesnės įmokos, tuo didesnė įtaka pensijos dydžiui.
Kaip aiškina VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas Martynas Endrijaitis, darbas pagal individualios veiklos pažymą pensijų socialinio draudimo prasme prilyginamas darbui pagal darbo sutartį: „Jei per metus sumokama įmoka „Sodrai“ nuo 12 minimalių mėnesinių atlyginimų ar didesnės sumos, įskaitomas vienerių metų stažas. Jei sumokama nuo mažesnės sumos - įskaitoma proporcingai mažiau.“
Pavyzdžiui, 2025 m. minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje yra 924 eurų (ant popieriaus), tad 12 MMA per metus sudaro 11 088 eurus. Jei pensininkas vykdydamas individualią veiklą per metus sumoka VSD įmokas nuo tokios ar didesnės sumos, t. y. nuo 12 MMA, jam įskaitomas vienerių metų stažas. Jeigu įmokos sumokėtos nuo 5 544 eurų (pusės MMA per metus), įskaitomas tik pusmetis stažo.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai: teistumas ir pareigūno pensija
VSD ir PSD įmokos paprastai mokamos kas mėnesį, tačiau galutinį mokėjimą būtina atlikti pasibaigus kalendoriniams metams, iki gegužės 2 d. Kaip paaiškina VU docentas Martynas Endrijaitis, ši praktika turi tiesioginę naudą: „Pensijų gavėjams, kurie įgyja papildomą pensijų draudimo stažą, pensijos dydis kasmet atnaujinamas, įvertinant praėjusiais metais įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Naujai apskaičiuota pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip liepos mėnesį, o susidaręs skirtumas už laikotarpį nuo sausio 1-osios išmokamas kartu.“
Praktinė patirtis: kodėl pensininkai dirba ir kokios problemos kyla
Vieno šalies rajono centre gyvenantis pensininkas Romas pasakojo, kad ir išėjęs į pensiją toliau dirba. „Pensija siekia kelis šimtus eurų, tačiau dar norisi ir namą susiremontuoti, ir atostogų išvykti. Nusprendžiau dar kelis metus dirbti su verslo liudijimu. Turiu ir daugiau draugų, kurie ir toliau dirba su verslo liudijimu ar užsiima individualia veikla. Savarankiškas darbas leidžia patiems dėlioti darbo grafiką ir užimtumą. Tikriausiai sunkaus fizinio darbo, kokioje gamykloje jau nebegalėčiau dirbti. O dabar skiriu darbui kelias valandas per dieną, remontuoju ir montuoju automobilių padangas“, - pasakojo vyras.
Anot jo, Lietuvoje vien tik iš pensijos sunku pragyventi. „Žinoma, jeigu pirktume tik maistą ir mokėtume komunalinius mokesčius, pinigų užtektų. Tačiau pavyzdžiui, remontui jau tenka taupyti. Taip pat norisi ir pramogoms šiek tiek pinigų skirti. Dirbdamas ir toliau moku „Sodrai“ įmokas. Tačiau draugai, irgi išėję į pensiją jų nebemoka. Sako, kad tokia tvarka „Sodroje“ - savarankiškai dirbantys pensininkai atleidžiami nuo socialinio draudimo įmokų. Tačiau kodėl niekas apie tai neinformuoja? Kur kreiptis, kad tų pinigų nebereikėtų man mokėti“, - retoriškai klausė vyras.
Romas piktinosi, kad valdžia labai greitai suskaičiuoja gyventojų skolas, blokuoja sąskaitas. „Tačiau pati neskuba mums paaiškinti, kada turime mokėti mokesčius, o kada jau nebe“, - skundėsi vyras.
Skurdo kontekstas ir socialinė realybė
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė teigė, kad pažeidžiamiausi skurdo atžvilgiu yra senjorai. „Dažnas jų dirbo visą gyvenimą, tačiau dėl buvusio menko darbo užmokesčio ar „vokelių“ sistemos dabar gauna tokias pensijas, kad apie orų gyvenimo saulėlydį gali tik pasvajoti. Pandeminiu laikotarpiu itin pažeidžiami tapo ir negalią turintys gyventojai - būtent jie pirmieji buvo atleisti iš darbo apribojus kai kurias veiklas. Su skurdu labai dažnai susiduria ir tie gyventojai, kurie turi vienokių ar kitokių sveikatos bėdų, nors neįgalumas jiems ir nėra pripažintas. Ir išbristi iš skurdo upės labai sunku dėl ribotų galimybių rasti darbą. Tokie žmonės patenka į paramos sistemą, tačiau pagalba yra labai menka. Pavyzdžiui, pernai metais vidutinė socialinė parama vienam asmeniui siekė 107 eurus per mėnesį. Bet kaip žmogui pragyventi už tokią sumą?“
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, labiausiai skursta senjorai - praėjusiais metais skurdo rizikos lygis vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje siekė 35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė. „O pensininkų grupėje šis skaičius dar didesnis - 38,8 proc. Taip yra todėl, kad vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė nei skurdo rizikos riba. 2021 m. skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui buvo 483 eurų per mėnesį“, - skelbia statistikos departamentas.
Populiariausios veiklos sritys vyresnio amžiaus žmonėms
| Veiklos sritis | Kodėl patraukli | Dažniausia veiklos forma |
|---|---|---|
| Rankdarbiai ir amatai (mezgimas, siuvimas, medžio dirbiniai) | Galimybė monetizuoti hobį, nereikia didelių pradinių investicijų | Prekyba mugėse, internetu arba pagal užsakymą |
| Mažos remonto paslaugos | Remiasi sukaupta praktine patirtimi, didelė paklausa vietos bendruomenėse | Individuali veikla pagal pažymą |
| Sodininkystė, daržininkystė | Derina mėgstamą veiklą su papildomomis pajamomis | Prekyba turguje ar pagal išankstinius užsakymus |
| Profesinės konsultacijos (buhalterija, teisė, vertimai) | Galima išnaudoti sukauptas žinias ir reputaciją | Individuali veikla pagal pažymą |
| Prekyba internetu | Leidžia dirbti iš namų, pasiekti platesnę auditoriją | E. prekybos platformos, socialiniai tinklai |
Praktiniai patarimai pradedant pensijoje
- Įvertinkite savo stipriąsias puses - tai gali būti profesinė patirtis, įgūdžiai ar pomėgiai, kuriuos galite paversti paslauga ar produktu.
- Išsiaiškinkite, kokia veiklos forma labiau tinka - ar individuali veikla pagal pažymą, ar verslo liudijimas. Pastarasis dažnai patrauklesnis tiems, kurie teikia sezonines paslaugas ar vykdo prekybą mugėse, o individuali veikla pagal pažymą suteikia daugiau lankstumo ir mažiau ribojimų.
- Pasidomėkite papildomais leidimais, licencijomis ar kitais dokumentais (pvz., higienos pasas, maisto tvarkymo pažymėjimas ir kt.).
- Supraskite mokestinius niuansus. Jei esate draustas valstybės lėšomis, PSD įmokų gali tekti mokėti tik tam tikrais atvejais, o VSD mokėjimas yra savanoriškas - tačiau jis gali turėti įtakos būsimam pensijos dydžiui.
- Pasirūpinkite finansų tvarkymu iš karto. Pasitelkite įrankius, kurie supaprastina sąskaitų išrašymą ir pajamų bei išlaidų sekimą, pavyzdžiui, „Sąskaita123“.
- Apskaitai vesti - tobulai tinka sąskaita123. Tinkamas išlaidų apskaitos vedimas padeda tiksliai apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas ir pasinaudoti leidžiamais atskaitymais, todėl išlaidos turi būti fiksuojamos nuosekliai.
Seimui neseniai pateiktas projektas, kuriuo ketinama keisti statutinių pareigūnų pensijų skyrimo, skaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Kaip skelbiama pranešime, dabar 25 metus ištarnavęs pareigūnas, jeigu palieka tarnybą, iškart gauna valstybinę pensiją, o sulaukęs pensinio amžiaus - ir senatvės pensiją. Įvertinę pensijų reformos projektą, manome, kad didžioji dalis siūlomų pakeitimų kaip tik pagerins pareigūnų situaciją, nes pareigūnų ir karių valstybinės pensijos bus didesnės, jos bus indeksuojamos, t. y. „Ištarnavusiems 25 metus bus skiriamos pensijos sukakus nustatytą 55 metų amžių.“
„Aktualusis interviu“: Ar ryšis Seimas Žemaitaičio apkaltai?
Seimas birželio pabaigoje pritarė valstybinių pensijų reformos pirmam etapui, kuriuo beveik 50 tūkst. Po pirmojo reformos etapo įteisinimo ketinama siūlyti pertvarkyti visų kitų valstybinių pensijų išmokų, išskyrus teisėjų valstybines pensijas, reguliavimą. Pareigūnams ir kariams, kurie priimti į tarnybą iki 2016 m. sausio 1 d. ir kurių tarnybos laikas pensijai skirti, apskaičiuotas šio įstatymo nustatyta tvarka, taikomos tam tikros laiko ribos bei apribojimai (įstatyminių pakeitimų nuorodos aptariamos įstatymuose).
Apibendrinant - pensijoje dirbantys asmenys turi galimybių papildomoms pajamoms ir socialinei veiklai išlaikyti, tačiau reikia atidžiai įvertinti mokesčių ir draudimo įsipareigojimus, pasirinkti tinkamiausią veiklos formą ir, prireikus, informuoti „Sodrą“ apie savo norą mokėti įmokas siekiant kaupti papildomą stažą.
tags: #pareiguno #pensija #ir #verslo #liudijimas