Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos Lietuvoje yra svarbi socialinė garantija, mokama iš valstybės biudžeto už tarnybą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) numato tobulinti valstybinių pensijų sistemą.
Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su valstybės pareigūnų pensijomis Lietuvoje, įskaitant teisės aktus, apskaičiavimo tvarką ir naujausias diskusijas apie pensijų sistemos tobulinimą. Įstatymas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. Nauja įstatymo redakcija nuo 2005 m.
Svarbu pažymėti, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija apskaičiuojama atsižvelgiant į asmens nurodytą palankiausią 12 mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Nustatyta itin palanki pareigūnų ir karių valstybinių pensijų apskaičiavimo tvarka. Gaunami priedai, nuo kurių skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos.
Teisę gauti pareigūnų ir karių netekto darbingumo pensijas turi:
- Privalomosios karo tarnybos kariai, tapę nedarbingi ar iš dalies darbingi tarnybos, mokymų, pratybų ar užduočių vykdymo metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, mokymais, pratybomis ar užduočių vykdymu.
Pareigūnams ir kariams, tuo pat metu įgijusiems teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinę netekto darbingumo pensiją, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnams ir kariams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) mažiau negu dvylika mėnesių, pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skiriamos pagal pareigūno ar kario ištarnautų mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Taip pat skaitykite: Asmens lėšų tvarkymo byla: procedūros
Pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais. Jei darbingumo netekta dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, pensija skiriama nepaisant netekto darbingumo pripažinimo laiko. Darbingumo netekimas pripažįstamas atsiradusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, jei susirgimas, sužeidimas ar trauma, sukėlę darbingumo netekimą, įvyko tarnyboje.
Jei asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, ir faktinis pareigūno arba kario tarnybos laikas mažesnis kaip 20 metų, tarnybos laikas pensijai skirti prilyginamas 20 metų.
Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) pareigūno ar kario sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai), atitinkantys Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnyje nustatytas sąlygas.
Pareigūnų ir karių valstybinė našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama taip pat kaip karių ir pareigūnų valstybinė netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo, atsižvelgiant, ar pareigūnas mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, ar dėl kitų priežasčių.
Privalomosios karo tarnybos kariui mirus tarnybos, mokymų, pratybų ar užduočių vykdymo metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, mokymais, pratybomis ar užduočių vykdymu, skiriama našlių ir našlaičių pensija šio straipsnio 1-4 dalyse nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Žalos atlyginimas už psichologinį smurtą
Pareigūno ar kario valstybinės pensijos gavėjas privalo pranešti jam pensiją mokančiai institucijai apie tai, kad jis tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6, 8 ir 9 punktuose, taip pat ūkininku ar jo partneriu pagal Ūkininko ūkio įstatymą, per 10 dienų nuo šio statuso atsiradimo dienos.
Pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija pagal tai, kurioje iš šių institucijų asmuo tarnavo paskiausiai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos per Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Jei pareiškėjas nesutinka su šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos sprendimu, jis turi teisę šį sprendimą apskųsti šios institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme.
Pareigūnui ar kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, po jos paskyrimo ištarnavusiam ne mažiau kaip dvejus metus, pareigūnų ir karių valstybinė pensija jo prašymu gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis.
Pareigūnų ir karių valstybinės našlių ir našlaičių pensijos pagal šį įstatymą skiriamos tik už asmenis, mirusius po 1995 m.
Asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m.:
Taip pat skaitykite: Paciento žala dėl slaugos aplaidumo
- faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas - iki 1990 m.
- viena tarnybos ar darbo diena Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d.
- asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m.
- mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Į Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų, paskirtų į pareigas iki 2012 m.,
Apskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybines pensijas už iki 1995 m. sausio 1 d. buvusius tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, šio įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taip pat 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti procentai didinami 1,8 karto. Prilyginant tarnybos laiką 20 metų pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, ši taisyklė taikoma tik tarnybos metams, buvusiems iki 1995 m.
Pensininkui, kuris nėra vienas iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6, 8 ir 9 punktuose, taip pat nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Ūkininko ūkio įstatymą, prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, iki jis įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją.
Pareigūnams ir kariams, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d.:
- apskaičiuojama valstybinė socialinio draudimo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą tvarką naujai skiriamoms pensijoms.
- jei šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų pensijų suma didesnė už pareigūno ar kario valstybinę pensiją, gautą 1994 metų gruodžio mėnesį, arba didesnė kaip 500 litų, skiriamos ir toliau mokamos abi apskaičiuotosios pensijos. Priešingu atveju pareigūnui arba kariui mokama 1994 metų gruodžio mėnesio dydžio pensija, bet ne didesnė kaip 500 litų, ir ji neindeksuojama bei niekaip kitaip nedidinama. Abi apskaičiuotosios pensijos indeksuojamos įstatymų nustatyta tvarka. Kai jų suma ima viršyti pareigūno ar kario valstybinę pensiją, gautą 1994 metų gruodžio mėnesį, arba 500 litų, skiriamos ir toliau mokamos abi apskaičiuotosios pensijos ir jų dydis neribojamas.
Maitintojo netekimo pensijos, paskirtos už asmenis, mirusius iki 1995 m. sausio 1 d., mokamos toliau ir indeksuojamos kartu ir tiek pat kaip valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija.
Pareigūnų ir karių invalidumo pensijų gavėjai prilyginami asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais. Jiems nuo 2005 m. liepos 1 d.
Iki 2007 m. sausio 1 d.:
- atleistiems iki 1991 m. liepos 1 d. - nuo 2007 m. sausio 1 d.
- atleistiems iki 1995 m. sausio 1 d. - nuo 2007 m. liepos 1 d.
- atleistiems iki 2007 m. sausio 1 d. - nuo 2008 m. sausio 1 d.
Nuo 2007 m. sausio 1 d.
Muitinės pareigūnams, muitinės sistemoje dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr.
Pareigūnams ir kariams, kurie priimti į tarnybą iki 2016 m. sausio 1 d. ir kurių tarnybos laikas pensijai skirti, apskaičiuotas šio įstatymo nustatyta tvarka, 2016 m. sausio 1 d.:
- 24 metus ir 6 mėnesius - taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d.
- 24 metus - taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d.
- 23 metus ir 6 mėnesius - taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d.
- 23 metus - taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d.
- 22 metus ir 6 mėnesius - taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d.
- 22 metus - taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d.
- 21 metus ir 6 mėnesius - taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d.
- 20 metų - taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d.
Pareigūnams ir kariams, kurie iki 2016 m. sausio 1 d. dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) ir kurie 2016 m. sausio 1 d.
Pareigūnams ir kariams, kurie dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos, Vadovybės apsaugos tarnybos po 2016 m. sausio 1 d. ir kurie 2016 m. sausio 1 d.
„Pareigūnams ir kariams, dėl pačių kaltės pašalintiems iš vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos, Vadovybės apsaugos tarnybos, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję treji metai arba kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir yra pasiekę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas, senatvės pensijos amžių)“, - LRT.lt komentuoja M.
„Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis indeksuojamas Valstybinių pensijų įstatymo nustatyta tvarka kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos pagal praėjusiais metais apskaičiuotą indeksavimo koeficientą. Šiais metais pareigūnų ir karių valstybinės pensijos bei pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą indeksuojami papildomai nuo birželio 1 d., vadovaujantis Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metais įstatymu“, - atkreipia dėmesį M.
„Kitų rūšių apmokėjimai šiame straipsnyje nenurodyti, taigi įskaityti juos į darbo užmokesčio vidurkį pensijai skirti nėra pagrindo“, - pažymi M.
Kaip nurodoma Vidaus reikalų ministerijos atsiųstame atsakyme, pensijų dydžiui apskaičiuoti įtraukiamas darbo užmokestis, į kurį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės vyresnioji patarėja Svajūnė Gaidamavičienė atkreipia dėmesį, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto. „Tai yra papildoma socialinė garantija už asmens tarnybą“, - nurodo S. Gaidamavičienė. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, anot S. Gaidamavičienės, gali būti mokamos kartu su socialinio draudimo pensijomis, t. y. „Be to, pareigūnų ir karių valstybinė pensija apskaičiuojama atsižvelgiant į asmens nurodytą palankiausią 12 mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Nustatyta itin palanki pareigūnų ir karių valstybinių pensijų apskaičiavimo tvarka.S. Gaunami priedai, nuo kurių skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos, S.
„Ministerija kartu su kitomis institucijomis bei socialiniais partneriais diskutuoja apie galimus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reglamentavimo pokyčius. Darbo užmokestis, kuris naudojamas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti, yra vienas iš diskusijos klausimų, svarstomų kartu su kitais būtinais pokyčiais, susijusiais su pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisiniu reguliavimu”, - akcentuoja S.
Naktiniai budėjimai, viršvalandžiai, darbas per šventines dienas į pareigūnų gaunamas valstybines pensijas iki šiol neįsiskaičiuoja, nepaisant to, kad nuo šių pajamų yra mokami mokesčiai. Ugniagesių atstovas neslepia, kad gaunamų pensijų dydžius pareigūnai vertina gana neigiamai. Tuo metu ministerija tvirtina, kad jau diskutuojama apie pokyčius.
Jeigu pareigūnas išdirbo 20 metų, M. Gerasimovičiaus aiškinimu, jo pensija sieks 20 proc. Tiems, kurie ištarnavo nuo 21 iki 25 metų, nuo kiekvienų metų skaičiuojama po 1,5 proc. atlyginimo. Už dvidešimt šeštus ir kiekvienus paskesnius metus - po 1 proc. „Pareigūnas, kuris ištarnavo 30 metų, gali gauti 32,5 proc. atlyginimo. Yra tam tikros išlygos tiems, kurie tarnavo 1991-1995 metais, kai taikomas 1,8 koeficientas ir pensija galėtų būti šiek tiek didesnė, bet paprastai yra tokia tvarka. Paskaičiavus, kad pareigūno atlyginimas popieriuje vidutiniškai siekia 1 300 eurų, 20 proc. yra 260 eurų“, - skaičiuoja M.
„Jeigu yra vykdoma bet kokia veikla, tarkime, pareigūnas turi bičių ir tą veiklą deklaruoja, jis ir tų 200 eurų negauna. Įsivaizduokite, kokios tos pensijos“, - kalba M. „Senatvės pensijos kartais buvo indeksuojamos, o pareigūnų pensijos tarsi užšaldytos. Jeigu prieš 10 metų pareigūnas išėjo į pensiją ir jam buvo priskaičiuota 230 eurų pareigūno pensija, ji beveik nesikeitė.M.
Paklaustas apie užsienio šalių pavyzdžius, M. „Ten pensijos sudaro nuo 50 iki 80 proc. gauto atlyginimo. Tarkime, Latvijoje galima gauti iki 80 proc., Norvegijoje, veikiausiai, 66 proc., tai yra du trečdaliai. Kitose šalyse bent 50 proc. Atlygis už naktinius budėjimus, darbas per šventines dienas ir pan., anot M. „Skaičiuojamas ne visas popierinis atlyginimas, skaičiuojamas pareiginis atlyginimas, taip pat priedas už stažą ir priedas už laipsnį, o naktiniai budėjimai, naktinės valandos, viršvalandžiai, šventinės valandos - visa tai neįskaičiuojama. Dėl to buvo ne vienas teisinis ginčas, net, veikiausiai, pasiekęs Vyriausiąjį administracinį teismą, tačiau vis tiek buvo pripažinta, kad viskas kaip ir teisingai. „Sodra“ naktinius, šventinius viršvalandžius įskaičiuoja tik tada, kai tu pasieki amžių, kai mokama senatvės pensija“, - komentuoja M.
Susipažinusi su SADM siūlymais dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reguliavimo pakeitimo, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija dalį suplanuotų pokyčių vertina atsargiai ir siūlo koreguoti kai kurias nuostatas, nes tai gali programuoti naujas problemas.„Minimalaus stažo, reikalingo vadinamoms statutinėms pensijoms, ilginimas tris kartus, periodo, už kurį būtų skaičiuojamos pensijos bei teisė pensiją gauti tik sulaukus amžiaus, kuomet įstatymai reikalauja baigti tarnybą, yra esminiai punktai, kuriuos siūlome koreguoti. Taip būtų sukurta daugiau teisingumo žmonėms, garbingai tarnavusiems valstybei“,- sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
LTPF siūlo koreguoti kai kuriuos SADM pasiūlymus:
- Planuojama, kad minimalus tarnybos stažas teisei į pensiją įgyti būtų 15 metų. Išskyrus atvejus, kai asmenys atleidžiami dėl sveikatos, kaip netinkami tarnybai ir kai sveikatos praradimo priežastys susijusios su tarnyba. Iš tiesų, būtų sudėtinga nustatyti, ar insultas, infarktas, onkologinės ligos tiesiogiai susijusios su tarnyba, ar ne. Šis pasiūlymas netinkamas, nes tai blogina pareigūnų padėtį.
- Planuojama pensijos dydį apskaičiuoti iš paskutinių 15 tarnybos metų. Pareigūnų darbo užmokestis po truputį didėjo tik nuo 2016 metų. Imant 15 metų „atgal“ -vienareikšmis pareigūnų situacijos bloginimas. LTPF siūlymas - sutrumpinti šį laikotarpį ir nustatyti tokį terminą, kuris užtikrintų optimaliai maksimalų pensijos dydį.
- Norima, kad pensijos dydis būtų 2,5 proc. darbo užmokesčio už vienus tarnybos metus ir ne daugiau kaip 70 proc. paskutinio darbo užmokesčio į rankas. Į darbo užmokestį įskaitomi visi priedai ir priemokos, t.y. apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą. Pagal tokį paskaičiavimą, pareigūnas, turintis 30 metų darbo stažą turėtų gauti 75 proc. darbo užmokesčio dydžio pensiją. Tačiau skaičiuojant pensiją nuo paskutinių 15 metų darbo užmokesčio vidurkio, darbo užmokesčio vidurkis mažėja ir jis gali būti gerokai mažesnis, negu 70 proc. paskutinio darbuotojo darbo užmokesčio. LTPF nuomone, tai dar vienas argumentas, dėl ko reikia trumpesnio laikotarpio, iš kurio būtų skaičiuojama pareigūno pensija.
- Norima, kad teisė į pensiją būtų įgyjama kartu su vadinamu statutiniu amžiumi., t.y. sulaukus 55 arba 60 metų. Tai yra, jeigu pareigūnas pradėjo tarnybą būdamas 20-ies ir sėkmingai tarnavo 25 metus, jis galės išeiti į pensiją, bet valstybinė pensija jam bus pradėta mokėti tik po 10 metų. Ir tai, jeigu jis yra pirminės grandies pareigūnas. Jeigu vidurinės, tuomet po 15 metų (sulaukus 60 m.). Ne kiekviena tarnyba savo gretose išlaiko pareigūnus, vyresnius nei 45 metai ir tam yra daugybė priežasčių. Tačiau reiktų įvertinti realybę, kad nėra taip paprasta įsidarbinti buvusiems pareigūnams. Ar reikalingos tokios papildomos įtampos pareigūnų bendruomenėje? Tokie pokyčiai per 10 metų valstybei vieno pareigūno sąskaita „sutaupytų“ apie 44000 eurų. Vargu, ar po 10 metų pradėta mokėti didesnė pensija kompensuotų šias netektis. LTPF nesutinka su tokiu siūlymu, būsimoje reformoje negali likti jokio „tuščio“ laikotarpio.
Svarbūs ir dar keli punktai. Tai planai valstybinę pensiją mažinti socialinio draudimo pensijos dydžiu. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, socialinio draudimo pensija pradedama mokėti nuo 65 metų ir mokama kartu su pareigūno pensija be priedo už tarnybą, dažnai vadinamo tiesiog bazine pensija. Taip pat norima nustatyti pensijos grindis, kurios būtų siejamos su asmens įgytu tarnybos stažu, nustatant, kad buvusiems pareigūnams, turintiems reikiamą stažą pensijai gauti būtų mokama ne mažesnė, kaip 350 eurų pensija, kuri būtų indeksuojama kiekvienais metais tokiu pačiu principu, kaip ir socialinė pensija.
„Pastaruosius pokyčius vertiname santūriai. Manome, kad planuojamas 10 metų pereinamasis laikotarpis, numatant galimybę pareigūnui rinktis pagal kurį reguliavimą skirti ir mokėti valstybinę pensiją, yra pakankamai racionalus sprendimas. Vis tik tikimės, kad projektą rengusi SADM įsiklausys į pareigūnų bendruomenės pastabas ir pakoreguos projektą.
Apibendrinant, valstybės pareigūnų pensijos Lietuvoje yra sudėtingas klausimas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir tobulinimo. Svarbu užtikrinti, kad pensijų sistema būtų teisinga, tvari ir atitiktų pareigūnų lūkesčius bei valstybės galimybes.
Svarbu: Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija. Dėl konkrečios situacijos visada rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.