Šiame straipsnyje aptariamas Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, jo paskirtis, pagrindinės sąvokos, numatytos priemonės, institucijų funkcijos ir praktinė reikšmė aukų apsaugai bei prevencijai. Pateikiami svarbiausi reglamentavimo pokyčiai, apsaugos nuo smurto orderio mechanizmas, institucijų bendradarbiavimo principai ir teisinių procedūrų eiga.
Įstatymo paskirtis ir pagrindinės nuostatos
Šio įstatymo paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei priskiriamo prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, nustatyti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo srityse.
Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Šis įstatymas apibrėžia smurto artimoje aplinkoje sampratą, nustato smurto artimoje aplinkoje subjektų teises ir atsakomybę, prevencijos priemonių įgyvendinimą, pagalbos smurto artimoje aplinkoje atveju teikimą ir apsaugos priemonių smurtą patyrusiam asmeniui taikymą.
Pagrindinės sąvokos
- Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo - asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, ir (ar) vaikas, gyvenantis artimoje aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.
- Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo - asmuo, kuriuo elgesys kelia pavojų kitam asmeniui artimoje aplinkoje.
- Apsaugos nuo smurto orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Institucijos, funkcijos ir bendradarbiavimas
INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ FUNKCIJOS, BENDRADARBIAVIMAS yra reglamentuojami įstatyme, nustatant institucijų ir įstaigų kompetencijas smurto prevencijos, apsaugos ir specializuotos pagalbos teikimo srityse.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia ir tvirtina informacijos, kurią policijos pareigūnai turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, gavimo iš institucijų ir įstaigų ir šios informacijos skelbimo tvarkos aprašą ir savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina informaciją.
Taip pat skaitykite: Vaikų teisių apsauga Lietuvoje
Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos organizuoja mokymus asmens sveikatos priežiūros specialistams, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojams smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos teikimo temomis, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja šių mokymų veiklą.
Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės - asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje keičiančiose programose - vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.
Prevencijos priemonės ir finansavimas
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos priemonės planuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų strateginiuose veiklos planuose. Šios priemonės ir projektai turi būti numatyti savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) strateginiame veiklos plane.
Nevyriausybinės organizacijos skatinamos vykdyti ir dalyvauti vykdant smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo veiklas.
Apsaugos nuo smurto orderis - mechanizmas, sąlygos ir procedūra
Apsaugos nuo smurto orderis yra prevencinė apsaugos priemonė. Jis skiriamas smurto pavojų keliančiam asmeniniui - įpareigoja jį laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (jeigu gyvenama kartu su smurto pavojų patiriančiu žmogumi), nesilankyti, nesiartinti, nebendrauti ir neieškoti ryšio.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje įstatymo poveikis vaikams
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras.
Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti privalo priimti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.
Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15-os dienų laikotarpiui įpareigojamas išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu. Šiuo atveju nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas.
Toks asmuo gali būti įpareigotas nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, taip pat nesiartinti orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir vaikų.
Policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą, kai jam taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Taip pat skaitykite: LR apsaugos nuo smurto įstatymas
Jei asmenys, dalyvaujantys vykdant prevenciją, užtikrinant apsaugą ir teikiant pagalbą, turi duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie apie tai privalo pranešti policijai, nurodydami asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko orderio įpareigojimų.
Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Jeigu apsaugos nuo smurto orderio skyrimas apskųstas teismui ir teismas, įvertinęs orderio skyrimo teisėtumą, panaikina orderį anksčiau, orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento.
Teisinės gynybos ir skundų eiga
Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys gali skųsti policijos pareigūnų sprendimus skirti ar neskirti apsaugos nuo smurto orderio apylinkės teismui per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja sprendimą priėmęs pareigūnas, pagal šio padalinio buvimo vietą.
Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas tam tikras sprendimas, gautas skundas kartu su visa turima informacija apie įvykį tą pačią dieną elektroninių ryšių priemonėmis perduodamas apylinkės teismui ir apie tai informuojamas skundą padavęs asmuo.
Apylinkės teisme, nagrinėjant skundus, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiami policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, padavęs skundą, ir (ar) jo advokatas (atstovas), kiti suinteresuoti asmenys. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, arba policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą apygardos teismui per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo bylos gavimo iš apylinkės teismo ir yra galutinis ir neskundžiamas.
Skundo padavimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo. Apylinkės ar apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo.
Policijos ir prokurorų funkcijos reaguojant
Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užfiksuoja duomenis apie smurto įvykį ir, nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga.
Policijos pareigūnas ar prokuroras, sulaikęs smurtautoją, nedelsdamas informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą pagal įstatymą apie smurtautojo laikiną sulaikymą ir jo paleidimą.
Kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir būtina patikslinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo atlieka smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir nustatęs riziką arba esant rašytiniam smurtą patyrusio asmens prašymui nedelsdamas kreipiasi į apylinkės teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai ir sveikatos priežiūra
Specializuotos pagalbos centrai teikia nemokamą specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims bei tarpininkauja ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai turi galimybę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, atsižvelgiant į jų poreikius.
Smurtą patyrusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama galimybė gauti nemokamą psichologinę pagalbą telefonu visą parą. Smurtą patyrusiems asmenims gali būti teikiamos laikinojo apgyvendinimo paslaugos, kurios finansuojamos iš savivaldybių biudžetų.
Reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikia šiam asmeniui emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją, rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos pagalbos pobūdį.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo teisės aktų nustatyta tvarka atlikti sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti nustatytus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus.
Prevencija, visuomenės vaidmuo ir teisiniai pokyčiai
Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, vadinamuosius buitinius konfliktus palikdamas spręsti pačiai šeimai. Ši situacija iš esmės pasikeitė 2011 m., kai buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje dėl jo sukeliamos žalos visuomenei buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, reikalaujančių greito valstybės institucijų įsikišimo ir laiku suteikiamos pagalbos smurto aukoms.
Siekdama efektyvesnės smurtą patyrusių asmenų apsaugos, Seimas 2023 metais priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Naujoje įstatymo redakcijoje numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kurį 15 dienų laikotarpiui gali skirti policijos pareigūnas.
Verta pabrėžti, kad per pastaruosius dvidešimt metų keitėsi ne tik teisinis reguliavimas, bet ir visuomenės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje. Smurtas artimoje aplinkoje, apimantis visas smurto formas, laikomas pavojingesne smurto forma, nes padaryta žala yra gerokai didesnė dėl emocinio ryšio tarp smurtautojo ir aukos.
Smurto artimoje aplinkoje priežastys paprastai susijusios su smurtautojo siekiu kontroliuoti auką, o tai lemia ne vienkartinį tokio smurto pobūdį - smurtas tampa įprastu problemų sprendimo ar bendravimo būdu. Vertinant psichologinį smurtą, baudžiamajame kodekse kriminalizuotos tik pavojingiausios jo apraiškos, tačiau neseniai prie psichologinio smurto priskirtas ir persekiojimas.
Persekiojimas yra pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika, sutrikdanti aukos privatų gyvenimą, sukurianti nuolatinę įtampą ir nerimą, be to, persekiojimas gali būti pasiruošimas sunkesniam nusikaltimui, pavyzdžiui, fiziniam ar seksualiniam užpuolimui.
Tarptautinis kontekstas ir teisės aktų įtaka
Be paminėtų pagrindinių reguliavimo pakeitimų, Lietuva yra kelių svarbių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų dalyvė. Lietuva yra ratifikavusi 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir yra Konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo dalyvė. Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m., tačiau neratifikavo jos iki šiol.
Regioniniu lygmeniu Lietuva yra Europos Tarybos narė ir dalyvauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje bei Europos socialinės chartijoje priimtuose dokumentuose. Teisiniu ir tarptautiniu lygmeniu Lietuva per dvidešimt metų nuejo ilgą kelią ir iš esmės savo teisiniu reguliavimu bei teisėsaugos institucijų praktika daugeliu aspektų neatsilieka, o tam tikrais atvejais ir lenkia kitas Europos valstybes.
Praktiniai rezultatai ir statistika
Lietuvos policijos duomenimis, vien per pirmąjį pusmetį nuo įstatymo dėl orderio skyrimo įsigaliojimo pradžios, gauta apie 27 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą, daugiau nei 7 tūkstančiams asmenų išduota daugiau nei tūkstančių orderių.
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| Pranešimai per pirmą pusmetį | ~27 000 |
| Asmenų, kuriems išduota orderių | ~7 000+ |
| Orderio trukmė | 15 dienų |
Aukų apsauga ir policijos vaidmuo praktikoje
Smurto artimoje aplinkoje atvejais policija turi pareigą įsikišti ir užtikrinti aukos apsaugą nuo pavojaus. Policijos pareigūnai įprastai pirmieji atvyksta į įvykio vietą ir turi pareigą įvertinti situaciją. Policija kartu su teismu turi teisę ir pareigą taikyti apsaugos priemones tam, kad apsaugotų auką ir jo (jos) vaikus.
Policijos pareigūnai turi pareigą įvertinti situaciją ir imtis atitinkamų veiksmų. Lietuvos teisinė sistema užtikrina, kad būtų įsikišta į smurto artimoje aplinkoje situacijas ir pritaikytos apsaugos priemonės, siekiant apsaugoti aukas ir jų vaikus nuo pavojaus, kurį kelia smurtautojas.
Kas dar laukia sprendimo - prevencija ir švietimas
Vis dėlto smurto artimoje aplinkoje mastas reikšmingai nemažėja. Išsprendus teisinio reguliavimo problemas, siekiant sumažinti smurto artimoje aplinkoje, matyt, teks grįžti prie ilgai trunkančių, bet efektyviausių sprendimų - visuomenės švietimo apie normalų ir žalingą elgesį, emocinio intelekto stiprinimo, tinkamų konfliktų sprendimo būdų paieškos ir kitų priemonių.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad smurto artimoje aplinkoje prevencija apima ne tik teisines priemones, bet ir visuomenės nuostatų keitimą, profesionalų mokymus, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą ir nuolatinį institucijų bendradarbiavimą, kad aukos gautų laiku reikiamą pagalbą ir apsaugą.
Pastaba apie teisės aktų raidą
Šiandien tiek baudžiamajame kodekse, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinis smurtas - nuo lengviausio iki sunkiausio - laikomas pavojingesniu, jei jis padaromas artimoje aplinkoje. Taip pat buvo priimti Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, įtvirtinantys specialiųjų apsaugos poreikių nustatymą nukentėjusiems asmenims, siekiant apsaugoti juos nuo pakartotinės viktimizacijos.