Daugeliu smurto artimoje aplinkoje atveju vaikai tampa aukomis. Vaikai gali tapti tiesioginėmis smurtautojo aukomis arba netiesioginėmis aukomis, kai vaikai yra priversti stebėti smurto artimoje aplinkoje įvykius. Dėl savo situacijos specifikos vaikų apsaugai taikomas išskirtinis teisinis reglamentavimas.
Vaikų teisinė apsauga
Kai smurto artimoje aplinkoje auka yra nepilnametis, jis taip pat turi teisę gauti valstybės taikomas apsaugos priemones ir siekti, kad smurtautojas atsakytų už savo veiksmus, gauti kompensaciją. Tačiau nepilnamečiai turi turėti atstovą (pvz., teisinių dokumentų pasirašymui).
Tais atvejais, kai vaikams gresia pavojus artimoje aplinkoje (pvz., dėl tėvų ar globėjų veiksmų) ir todėl vaiko interesai nėra atstovaujami, jis gali būti atskirtas nuo šeimos jeigu neįmanoma panaikinti rizikos vaikui nukentėti jam likus šeimoje. Jeigu vaiko tėvai ar globėjai kelia pavojų vaiko gyvybei, sveikatai ar laisvei, policija ir kiti subjektai turi pareigą apie tai pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, esant poreikiui, laikinai pritaikys vaiko apsaugos priemones, pvz., perduos vaiką kitam iš tėvų arba artimiems giminaičiams. Vaikui, kuris tapo smurto artimoje aplinkoje auka, turėtų būti suteikta nemokama pagalba, kad jo fizinė ir psichologinė sveikata būtų atstatyta ir jis sėkmingai integruotųsi į visuomenę.
Sveikatos priežiūros paslaugos turėtų būti teikiamos, integracijos procesai turėtų vykti vaikui saugioje aplinkoje, kurioje būtų saugoma vaiko sveikata, savigarba ir orumas, saugomos vaiko paslaptys. Įprastos priemonės saugant vaikus turi būti taikomos ir administracinių nusižengimų, civiliniame ir baudžiamajame procese.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Kai valstybės institucijos nesugebėjo imtis tinkamų veiksmų apsaugoti vaiką, gali būti pažeista teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
Smurto apibrėžimas
Smurtas yra ažiurkauti prievarta, kurią smurtautojas gali išreikšti įvairiomis formomis. Prievarta yra elgsenos tipas, kuris gali būti nagrinėjamas skirtingais požiūriais: socialiniu, socialiniu psichologiniu, psichologiniu, teisiniu ir net ekonominiu požiūriu. Todėl tarp tyrinėtojų nėra griežto susitarimo dėl smurto formų.
Pasaulinė sveikatos organizacija pateikia tokį smurto apibrėžimą: sąmoningas fizinės ar psichologinės jėgos ar pranašumo naudojimas (realus ar gresiantis) prieš save patį, kitą asmenį, asmenų grupę ar bendruomenę, kurio pasekmė yra arba gali būti sužalojimas, mirtis, psichologinė ar materialinė žala ir sutrikęs vystymasis.
Fizinis smurtas - tai vaiko fizinio žalojimo atvejai, kai smurtininkas gerai supranta, ką daro, arba kai, žinodamas apie vaiko žalojimą, neužkerta tam kelio. Fizinis smurtas yra tampriai susijęs su kitomis smurto formomis.
Tėvų patarimai – elgesio požymiai, kad vaikas buvo tvirkinamas
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - tai prevencinė apsaugos nuo smurto priemonė. Jis skiriamas smurto pavojų keliančiam asmeniniu - įpareigoja jį / ją laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (jeigu gyvenama kartu su smurto pavojų patiriančiu žmogumi), čia nesilankyti, nesiartinti nei prie žmogaus, nei prie kartu gyvenančių šeimos narių, nebendrauti, neieškoti ryšio.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Smurto orderį 15-os dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas arba pareigūnė. Jis skiriamas tuomet, kai gavus pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Skiriant orderį vertinama potencialaus smurto rizika.
Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15-os dienų laikotarpiui įpareigojamas išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu. Šiuo atveju nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas.
Toks asmuo gali būti įpareigotas nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, taip pat nesiartinti orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir vaikų.
Įstatymas numato, kad policijos pareigūn(i)ų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti, galima skųsti apylinkės teismui per 15-ka dienų nuo sprendimo priėmimo. Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą.
Lietuvos policijos duomenimis, vien per pirmąjį pusmetį nuo įstatymo dėl orderio skyrimo įsigaliojimo pradžios, gauta apie 27 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą, daugiau nei 7 tūkstančiams asmenų išduota daugiau nei tūkstančių orderių.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Vaiko teisių apsaugos pagrindiniai principai
Kiekvienas žmogus turi prigimtines teises bei laisves, kurios yra garantuojamos tarptautinės bei nacionalinės teisės aktais. Vaikams, dėl jų fizinio ir socialinio nesubrendimo, būtina ypatinga teisinė apsauga.
Vaiko teisinė apsauga - tai teisės aktai (Konstitucijos, įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai), jų įgyvendinimo socialinės ir valstybinės institucijos sistema, kuri užtikrina, kad joks vaikas nepatirs sunkumų ar trukdymų naudodamasis savo teisėmis ar jas gindamas. Vaiko teisių apsaugos tikslas - ginti, silpniausius ir labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius teises ir teisėtus interesus, užtikrinti saugią ir pilnavertę vaikystę, paruošti vaiką aktyviam socialiniam gyvenimui, išmokyti gerbti visuomenėje nusistovėjusias vertybes bei elgesio normas.
Vaiko teisių apsaugos pagrindinio įstatymo 4 straipsnyje įvardintos bendrosios vaiko teisių apsaugos nuostatos. Pirmasis ir svarbiausias principas yra vaiko interesų principas. Valstybė įsipareigota matyti vaiką iš jo/jos perspektyvos.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų chronologija
| Nr. | Galioja | Chronologija |
|---|---|---|
| 1 | 2025-12-23 | Pakeista XV-730 |
| 2 | 2023-03-28 | Pakeista XIV-1856 |
| 3 | 2023-03-28 | Pakeista XIV-1857 |
| 4 | 2022-03-15 | Pakeista XIV-934 |
| 5 | 2020-06-25 | Pakeista XIII-3106 |
| 6 | 2018-06-26 | Pakeista XIII-1295 |
| 7 | 2016-10-12 | Pakeista XII-2680 |
| 8 | 2016-05-12 | Pakeista XII-2339 |
| 9 | 2015-05-14 | Pakeista XII-1717 |
| 10 | 2015-05-07 | Pakeista XII-1678 |
| 11 | 2014-04-10 | Pakeista XII-815 |
| 12 | 2013-07-02 | Pakeista XII-474 |
| 13 | 2011-12-15 | Įsigalioja (po sąlygų įvykdymo) 15 straipsnis įsigalioja 2011 m. |