Skirtumai tarp šizoidinio asmenybės sutrikimo ir autizmo spektro

Šizoidinis asmenybės sutrikimas yra psichinės sveikatos būklė, kuri prasideda ankstyvame pilnametystėje. Jai būdingas socialinio bendravimo trūkumas net su šeima ir draugais. Tai dažnas sutrikimas, kuris dažniausiai trunka visą gyvenimą.

Apie šizoidinį asmenybės sutrikimą

Žmonės, turintys šizoidinį asmenybės sutrikimą, nuolat vengia socialinių santykių, rodo mažai emocijų. Jie neturi artimų ryšių su kitais žmonėmis. Jie vengia socialinių kontaktų vien dėl to, kad teikia pirmenybę buvimui vieniems, fantazijai, introspekcijai. Tokie žmonės nesistengia pradėti ar išlaikyti draugystės, rodo mažai susidomėjimo seksualiniais ryšiais, atrodo abejingi savo šeimai.

Šizoidinio asmenybės tipo asmenys linkę būti atsiskyrę ir turi mažai išreikštą tarpasmeninio bendravimo poreikį ir iš jo patiria labai mažai malonumo ar pasitenkinimo. Jiems būdingas susiaurėjęs afektas, emocinis atsiribojimas, polinkis į svajojimą, jie pasižymi prastu humoro suvokimu.

Šizoidinis asmenybės sutrikimas yra būklė, kuriai būdingas nenoras dalyvauti socialinėje sąveikoje ir santykiuose. Pacientai linkę būti šalti ir nutolę, net su draugais ir šeima. Jie nori ir artumo, meilės, tačiau tuo pačiu jaučia grėsmę būti užvaldyti ir nori atstumo. Intymiuose santykiuose jie gali būti šalti ir mechaniški, jausti apatiją seksualine prasme.

Pagrindiniai požymiai

• Socialinis atsiribojimas: vengimas socialinių kontaktų, pirmenybė vienatvei;
• Emocinis šaltumas: mažas emocijų išreiškimas, abejingumas pagyrimams ar kritikai;
• Mažas susidomėjimas santykiais: nesistengimas pradėti ar išlaikyti draugystės;
• Ribotas malonumo patyrimas: mažai malonumo iš įvairių veiklų;
• Introspekcija ir fantazijos: didelis dėmesys vidiniam pasauliui;
• Lėtas kognityvinis tempas: kalba dažnai lėta, monotoniška, neišraiškinga;
• Stokojama kryptingumo ir aiškių tikslų: gyvenime dažnai stokoja kryptingumo.

Priežastys ir raida

Šizoidinio tipo asmenybės sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos gali būti susijusios su genetiniais, biologiniais ir aplinkos veiksniais. Tyrimai rodo, kad šeimos istorija psichinių sutrikimų gali padidinti riziką. Taip pat ankstyvosios patirtys, tokios kaip emocinis neprieinamumas ar traumos vaikystėje, gali prisidėti prie šio sutrikimo vystymosi.

Taip pat skaitykite: Rūkymas, homoseksualumas ir psichikos sveikata

Nesutariama dėl šizoidinės asmenybės vystymosi etapo. Vieni tai sieja su kūdikyste, kai vaikas dar nesuvokia kitų žmonių atskirtumo, ir šizoidinė būsena laikoma regresija į ankstyvąją raidos stadiją. Tokiems kūdikiams būdingas vengiantis prisirišimas, abejingumas, kadangi jų „motinos nepriėmė jų normalios priklausomybės“, ignoravo jų liūdesį, buvo šiurkščios, emociškai neišraiškingos ir vengiančios „emocinio kontakto su savo vaikais“.

Taip pat šizoidinė asmenybė gali formuotis esant priešingam ryšio pobūdžiui - pernelyg dideliam įsitraukimui, globojimui. Dažnai šizoidiškų vyrų motinos būna gundančios, nesilaikančios ribų, o tėvai - nekantrūs ir kritiški. Šizoidinės dinamikos vystymuisi būdinga aplinka, kurioje santykiai dviprasmiški, emociškai nesąžiningi, komunikacija paini ir prieštaringa, ir vaikas tokioje aplinkoje išmoksta atsiriboti, kad apsaugotų save nuo pykčio ir sumaišties.

Diagnostika

Šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas diagnozuojamas remiantis psichologiniu vertinimu, kuris apima išsamius pokalbius su pacientu ir jų artimaisiais. Psichologai ir psichiatrai naudoja standartizuotus diagnostinius įrankius, tokius kaip DSM-5, kad nustatytų simptomus ir jų trukmę.

Diagnozuojant asmenybės sutrikimus reikia atsižvelgti į klinikinius požymius, žmogaus vystymosi duomenis bei psichologinių testų rezultatus. Būtina įvertinti, ar sutrikimo simptomai yra sintoniški (nekelia svetimumo pojūčio, visuomet tokie buvo), ar distoniški (sukelia diskomfortą ir atrodo svetimi) asmens Ego atžvilgiu. Asmenybės sutrikimams būdingi sintoniški bruožai. Taip pat asmenybės sutrikimui būdingi bruožai turi būti nuolatiniai ir pasireikšti visose gyvenimo srityse.

Gydymas

Psichoterapija yra įprastas būdas gydyti šizoidinius asmenybės sutrikimus. Jame naudojama modifikuota kognityvinės-elgesio terapijos versija, kuri gali padėti pakeisti elgesį ir įsitikinimus. Terapeutas žinos, kaip su jais kalbėti, padėti ir suteikti jiems asmeninės erdvės.

Taip pat skaitykite: Arfobijos Gydymo Būdai

Grupinė terapija yra puikus būdas palaikyti ir padėti žmonėms, turintiems psichikos ir emocinės sveikatos problemų. Tai gali suteikti jiems platformą ar bendruomenę, kurią sudaro žmonės, turintys panašių problemų. Žmonės dažniausiai padeda vieni kitiems vadovaujami patyrusio konsultanto. Šizoidinio asmenybės sutrikimo palaikymo grupėse asmuo gali bendrauti su kitais žmonėmis, bandydamas naujus tarpasmeninius įgūdžius, kurių anksčiau nenaudojo.

Vaistai, tokie kaip antidepresantai ar anxiolizikai, gali būti skiriami, jei pacientas taip pat patiria depresijos ar nerimo simptomus. Vaistai gali padėti suvaldyti tam tikrus simptomus, tačiau jie negydo paties asmenybės sutrikimo.

Autizmo spektro sutrikimai (ASS) - pagrindai

Autizmo spektro sutrikimai (ASS) yra neurologinės raidos sutrikimai, pasireiškiantys socialinio bendravimo, komunikacijos sunkumais ir pasikartojančiu elgesiu. Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9-18 mėnesių. Pirmieji jų - nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmones, tuo tarpu tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms.

Toki vaikai nestebi kitų veido, elgesio, neįsiklauso į kitų kalbą, atitinkamai sunkiai mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių. Jie gali nereaguoti šaukiami vardu, nevykdo prašymų, neįsitraukia į bendrą žaidimą ar kitą veiklą su vaikais ar suaugusiais, nemėgdžioja kitų veiklos ir kalbos, nemoka arba sunkiai mokosi reikšti poreikius. Gali būti stebimi stereotipiniai judesiai, neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu).

Dažni maitinimo(si) sutrikimai (didelis išrankumas maistui), pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai, dėmesio nesukaupimas, elgesio, miego sutrikimas. Dažniausia priežastis, dėl kurios autistiškų vaikų tėvai kreipiasi į medikus - kalbos raidos sutrikimas ir (arba) elgesio problemos.

Taip pat skaitykite: Autizmas: išsamus gidas

Autizmo diagnostika ir ankstyva intervencija

Autizmas dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams, dažniausiai iki 3 metų. Autizmo diagnostikos procesą galima suskirstyti į kelis etapus: bendras vaiko raidos vertinimas, išsamus raidos vertinimas daugiadalykės specialistų komandos, klinikinis stebėjimas, specialūs testai. Pagrindinė autizmo diagnostikos priemonė - įvairių sričių specialistų klinikinis vaiko stebėjimas, aptarimas specialistų komandoje, diskusijos, o testai - tik pagalbinė priemonė.

Kodėl svarbi ankstyva autizmo diagnostika? Pradėjus taikyti specifines intervencijas intensyvaus smegenų formavimosi laikotarpiu, galime tikėtis pakeisti autistiškų smegenų formavimosi eigą ir tikėtis lengvesnio autizmo požymių pasireiškimo. Antras svarbus ankstyvos diagnostikos aspektas - pagalba šeimai. Trečia, ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS ir tobulinti terapijas bei intervencijų metodus.

Etiologija ir augančio diagnozių skaičiaus priežastys

Autizmą lemia genų ir aplinkos sąveika. Žinoma nemažai genų, susijusių su autizmu, tačiau konkrečiu atveju genetines priežastis pavyksta nustatyti ne visada. Aplinkos veiksniai, susiję su autizmo rizika, gali būti vyresnis tėvų amžius, motinos endokrininės ligos, nutukimas, nėštumo ir gimdymo komplikacijos, nežymiai - aplinkos tarša. Taip pat keliamas dėmesys ekranų naudojimo iki 2 metų poveikiui vaikų vystymuisi.

Skirtumai ir sutapimai tarp šizoidinio sutrikimo ir ASS

Nors šizoidinis asmenybės sutrikimas ir ASS turi bendrų bruožų, tokių kaip socialinis atsiribojimas, svarbu juos atskirti. Diferenciniai požymiai padeda nustatyti, kuri diagnozė labiau tikėtina:

1. Socialinis bendravimas: šizoidinio asmenybės sutrikimo atveju socialinis atsiribojimas yra pasirinkimas, o ASS atveju - sunkumai suprasti ir reaguoti į socialinius signalus.
2. Pasikartojantis elgesys: būdingas ASS, bet nebūdingas šizoidiniam asmenybės sutrikimui.
3. Interesai: ASS turintys asmenys dažnai turi intensyvius, siaurus interesus, o šizoidiniam asmenybės sutrikimui tai nebūdinga.
4. Kognityvinis stilius: šizoidiniam asmenybės sutrikimui būdingas lėtas kognityvinis tempas; ASS gali pasireikšti įvairiais kognityviniais ypatumais.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į amžių, kuriame pasireiškia požymiai: autizmo požymiai dažnai matomi nuo kūdikystės ar ankstyvo vaikystės, o šizoidinis asmenybės sutrikimas paprastai nustatomas pilnametystėje (simptomai turi būti nuolatiniai ir pasirodyti įvairiose gyvenimo srityse).

Gretutinės būklės ir persidengimai

ASS dažnai lydi kitos gretutinės diagnozės: intelekto sutrikimai, kalbos sutrikimai, dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimas, nerimo sutrikimai, motorikos sutrikimai, epilepsija, miego ir žarnyno veiklos sutrikimai, depresija. Asmenybės sutrikimai taip pat gali būti aptinkami kartu su ASS: paranoidiniai bruožai, šizoidinio tipo asmenybės bruožai, vengiančio tipo bruožai.

Šizoidinio tipo bruožai gali būti nustatomi kaip asmenybės ypatumas arba kaip atskiras asmenybės sutrikimas, tačiau svarbu diferencijuoti nuo ASS, nes gydymo ir palaikymo strategijos gali skirtis.

Rekomendacijos klinikinei praktikai

• Vertinti simptomų pradžią ir vystymąsi: ankstyvi autizmo požymiai (9-18 mėn.) priešingos reikšmės negu vėliau atsiradę šizoidiniai bruožai;
• Naudoti daugiadalykį vertinimą: gydytojas, psichologas, logopedas, ergoterapeutas ir kiti specialistai padeda atlikti išsamų raidos vertinimą;
• Atskirti pasikartojančio elgesio modelius ir intensyvius siaurus interesus (labiau būdingi ASS) nuo bendro socialinio atsiribojimo motyvo (štizoidinis sutrikimas);
• Aptarti gydymo tikslus: autizmui ankstyvos intervencijos ir struktūruotos programos, šizoidiniam sutrikimui - ilgalaikis psichoterapinis darbas, socialinių įgūdžių ugdymas ir motyvacijos skatinimas;
• Atkreipti dėmesį į gretutines būkles ir individualizuoti pagalbą šeimai bei pacientui.

Praktiniai gydymo aspektai

Anksti ir tinkamai gydant pacientas gali pastebėti didelę pažangą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Psichoterapija turi skatinti tolesnį žmogaus mokymąsi ir raidą. Socialinių įgūdžių ugdymas padeda pacientams išmokti bendravimo įgūdžių, kurie padėtų jiems geriau jaustis socialinėse situacijose. Emocijų atpažinimas ir valdymas padeda pacientams atpažinti ir valdyti savo emocijas, taip pat suprasti kitų žmonių emocijas.

Svarbu pabrėžti, kad pacientų motyvacija ir terapeuto-paciento santykis yra esminiai gydymo sėkmei. Gydymas gali būti ilgas ir reikalauti kantrybės bei atkaklumo.

Diagnozės pasekmės šeimai

Ankstyva diagnozė suteikia šeimai galimybę geriau suprasti vaiko poreikius, gauti reikiamą paramą ir priemones. Tai apima ne tik terapijas vaikui, bet ir psichologinę pagalbą šeimai bei tėvų mokymą, padedant jiems suprasti vaiko poreikius ir rasti tinkamiausius pagalbos būdus.

Aspektas	Šizoidinis asmenybės sutrikimas	Autizmo spektro sutrikimas
Pradžia	Pilnametystėje / paauglystėje pastebima	Ankstyvas (9-36 mėn.)
Socialinis atsiribojimas	Dažnai pasirinkimas, noras būti vienam	Sudėtingumas suprasti socialinius signalus
Pasikartojantis elgesys	Necharakteringas	Būdinga: stereotipijos, ritualai
Interesai	Dažniausiai nebūna intensyvių siaurų interesų	Dažni intensyvūs, siauri interesai
Gydymas	Psichoterapija, socialinių įgūdžių mokymas, vaistai pagal simptomus	Ankstyvos intervencijos, struktūrinė parama, terapijos, pagalbinės priemonės

Praktiniai patarimai šeimoms ir specialistams

• Stebėti simptomų pradžią ir pobūdį: ankstyvas autizmo požymių nustatymas leidžia pradėti intervencijas;
• Naudoti komandinius vertinimus: įtraukti kelių sričių specialistus;
• Individualizuoti terapiją: atsižvelgti į asmens poreikius, motyvaciją ir gretutines būkles;
• Teikti paramą šeimai: psichologinė pagalba, tėvų mokymai ir praktiniai patarimai;
• Atkreipti dėmesį į ilgalaikį darbą su asmenybės bruožais: psichoterapija turi skatinti asmeninę raidą ir socialinių įgūdžių kėlimą.

tags: #sizoidinis #sutrikimas #autizmas