Sunku būtų įsivaizduoti žmogų, kuris savo gyvenime nebūtų patyręs sunkumų ar netekčių. Šias „dovanėles“ priimame labai skirtingai. Vieni pasiraitoja rankoves, įveikia savo sunkumus, vėl atgauna prarastą pusiausvyrą ir tampa stipresni bei išmintingesni. Šį žmogui būdingą gebėjimą augti ir žiūrėti į ateitį optimistiškai, kad ir kokias nesėkmes tektų patirti, psichologai pavadino psichiniu atsparumu.
Laikas būtų patikslinti, kokiomis savybėmis pasižymi stresui atsparūs žmonės, kuriuos šiame straipsnyje tiesiog vadinu atspariaisiais. Mokslininkai, daugelį metų tyrinėję įvairias nelaimes išgyvenusius žmones nustatė, kad atsparūs asmenys pasižymi tam tikromis savybėmis, kurių dauguma visgi priklauso nuo asmeninio pasirinkimo, gebėjimo mokytis ir tikrai nėra kažkokia nepasiekiama likimo ir prigimties apdovanotųjų privilegija.
Psichikos jėga ir atsparumas: metafora apie imunitetą
Atsparumas man primena kiekvieno žmogaus turimą imunitetą. Vienų jis stipresnis, kitų silpnesnis. Kartais imunitetas nusilpsta ir mes susergame, o pasveikę jau tampame atsparesni. Psichinio atsparumo fenomeną tyrinėję mokslininkai pritaria: ne problemų stoka, bet būtent įveiktos stresinės situacijos iš tiesų padeda žmogui tapti stipresniam ateityje. Deja, panašiai, kaip ir susirgus, kai kurie sunkumų užklupti žmonės nebesugeba atsigauti ir palūžta, nes jų atsparumas stresui labai mažas.
Atsparumo savybės: elgsena, požiūris ir emocijų valdymas
Atsparūs žmonės geba išlaikyti vaikams būdingą domėjimąsi pasauliu, užduodami klausimus: „Kas pasikeitė?“, „O kas, jeigu padaryčiau taip?“, „Kas čia galėtų būti man įdomu, naudinga?“, ir būdami atviri netikėčiausiems atsakymams bei atradimams. Gavę atsakymus, jie leidžia sau išbandyti, eksperimentuoti, netgi suklysti ar susižeisti, tačiau tai nesustabdo jų nuo tolesnių klausimų ar tyrinėjimų.
Atsparieji greitai pasimoko iš to, kas jiems ką tik nutiko. Jie geba savęs paklausti: „Ko tai mane moko? Ką aš padariau, kad man taip nutiko? Ką aš darysiu kitaip, kai kitą kartą susidursiu su šia problema?“ Jie žino, kaip gedėti ir paleisti dalykus, kurie baigėsi arba kurių negali kontroliuoti. Sugeba būti dėkingi už gerus dalykus, kurie jiems nutinka, netgi bloguose dalykuose įžvelgia kažką pozityvaus ar pamokančio.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Prisitaikantys žmonės gali sau leisti būti stipriems ir švelniems, ramiems ir jausmingiems, rimtiems ir žaismingiems kada jiems to reikia. Prisitaikymas taip pat yra neprisirišimas prie įprastų vaidmenų ar aplinkybių, kai nestovima ir neverkiama prie uždarytų durų, o aktyviai ieškoma, kaip patekti ten, kur reikia. Praradęs darbą toks žmogus ieškos ne tik panašaus, bet ir tokio, kuris šiuo metu paklausus, reikalingas, net jei tam ir reikės papildomai mokytis, keisti kvalifikaciją. Prisitaikyti atspariesiems padeda ir geras humoro jausmas.
Atspariems žmonėms pasitikėjimas savimi padeda nekaltinti savęs, kai užklumpa nesėkmė, o sėkmę vertinti kaip savo asmeninį nuopelną, ne vien Fortūnos malonę. Jie natūraliai priima tiek komplimentus, tiek teisingą kritiką, o visokius įžeidimus tiesiog praleidžia pro ausis kaip nevertus dėmesio. Pasitikėjimas savimi taip pat leidžia veikti nelaukiant aplinkinių pritarimo, pasitikint savo patirtimi bei nuojauta. Jie gerbia ir save, ir kitą, todėl ieško abiem pusėms parankių sprendimų, nelipa kitiems per galvas ir nežemina, siekdami asmeninės naudos ar išsigelbėjimo.
Socialinis palaikymas ir ryšiai
Tyrimai parodė, kad didelio streso sąlygomis dirbantys žmonės būdavo mažiau pažeidžiami, jei turėdavo bent vieną artimą žmogų, draugą, su kuriuo galėdavo aptarti savo bėdas ir nuoskaudas. Visi atsparūs žmonės pasižymi gebėjimu užmegzti ir palaikyti artimus santykius su bet kuriuo jų atžvilgiu geranoriškai nusiteikusiu asmeniu.
Emocinis intelektas ir jausmų išraiška
Emocinis intelektas - tai gebėjimas efektyviai bendrauti, užmegzti ryšius su kitais žmonėmis, savo bei aplinkinių emocinių reakcijų suvokimas ir valdymas. Atsparūs žmonės paprastai pasižymi aukštu emociniu intelektu. Jie leidžia sau išgyventi ir išreikšti įvairius jausmus: pyktį, meilę, sielvartą, nepritarimą, ir daro tai laisvai ir garbingai.
Kartais atsparieji gali ir neišreikšti tam tikrų jausmų, jei tiki, kad taip jiems patiems bus geriau. Atsparieji yra nepataisomi optimistai ir ši savybė jiems padeda toleruoti prieštaravimus, netobulumą ir nežinomybę, o ištikus krizei paklausti savęs: „Ką aš pats galiu padaryti, kad ši situacija visiems mums gerai baigtųsi?“ Ištikusią krizę jie vertina tik kaip laikiną kliūtį, o ne viso gyvenimo tragediją. Kai įvykiai klostosi nepalankiai, jie nepriekaištauja sau ar aplinkiniams.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Empatija, intuicija ir kūno signalai
Gebėjimas pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis arba „įlįsti į kito kailį“ netgi tada, kai tas kitas yra tavo priešininkas, kitatikis ar tiesiog tau nemalonus asmuo. Tai mūsų vidinis žinojimas, kurio atsparieji neignoruoja. Jie atidūs tam, ką sako jų kūnas, sapnai, ir klausia savęs: „Ką tai reiškia? Kodėl kai tik noriu tau papasakoti šią istoriją, man suspaudžia gerklę?“
Gebėjimas apsiginti, neleisti savęs skriausti ar nepelnytai bausti - svarbi atsparaus žmogaus savybė. Jis taikus, bet jei reikia, gali duoti stiprų atkirtį gindamas ne tik save, bet ir aplinkinius.
Psichologiniai mechanizmai, pusiausvyra ir paslankumas
Psichikos procesų pusiausvyra reiškia adekvatų įvairių psichikos funkcijų veikimą: racionalių ir iracionalių, ekstraversinių ir intraversinių komponentų dermę. Ką jūs naudojate, tas stiprėja. Toks pasakymas tinka tiek smegenims, tiek fiziniams raumenims ir yra vadinama neuroplastiškumu. Šie „užstrigę psichikos modeliai“ vis labiau stiprėja, kuo daugiau mes juos naudojame; tai skatina smegenų raumenų stiprinimą.
Dažnai pasireiškiantys gynybiniai mechanizmai (išstūmimas, regresija, projekcija, introjekcija, racionalizacija, intelektualizacija, kompensacija, reakcijų formavimas, neigimas, perstūmimas) modeliuoja asmens reakcijas į stresą ir padeda suprasti, kodėl žmogus gali elgtis tam tikru, kartais destruktyviu būdu. Pvz., išstūmimas ir perstūmimas gali sukelti fobines reakcijas, o išstūmimas ir konversija - isterines reakcijas.
Kai malšinant įtampą šio mechanizmo nepakanka, įsijungia kiti gynybos mechanizmai, leidžiantys išstumtą turinį įsisąmoninti iškraipytu pavidalu. Nuslopinta funkcija - mažiausiai diferencijuota, prastai valdoma, primityvi ir archajiška - gali sukelti vėluojančias, neadekvačias reakcijas, o integracija su sąmoningomis funkcijomis padeda pasiekti psichikos pusiausvyrą.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Jungiškoji tipologija ir psichikos funkcijų pusiausvyra
Analitinės psichoterapijos pradininkas C.G. Jung išskyrė keturias sąmonės funkcijas: mąstymą, jausmus, pojūčius ir intuiciją. Jungas teigė, kad pojūčiai mums parodo, kad kažkas yra; mąstymas padeda atskleisti, kas tai yra. Dvi iš šių funkcijų yra racionalios (mąstymas ir jausmai), dvi - iracionalios (pojęčiai ir intuicija). Kiekviena iš šių funkcijų gali būti ekstraversinė arba intraversinė.
Kiekvieno mūsų sąmonė yra racionalių, ir iracionalių, ekstraversinių ir intraversinių procesų rezultatas. Viena funkcija paprastai yra dominuojanti - labiausiai išvystyta, sąmoninga, dažniausiai naudojama; pagalbinė funkcija būna priešinga dominuojančiai, o tretinė ir nuslopinta funkcijos yra menkiau išvystytos. Šios funkcijų hierarchijos ir tarpusavio santykiai lemia žmogaus elgesio paslankumą ir gebėjimą sugrįžti į pusiausvyrą stresinėse situacijose.
Tipai ir jų atsparumo ypatumai
- Mąstančiam tipui (dominuoja mąstymas) dažnai būdinga logika, racionalumas, organizuotumas; krizės metu reikalingas sąmoningas perėjimas prie jausmų ir empatiško suvokimo, kad atstatytų pusiausvyrą.
- Jausminiam tipui būdinga vidinė vertybių sistema ir gebėjimas užmegzti santykius; jiems sunku mąstyti abstrakčiai, o streso metu vertėtų lavinti objektyvų problemų sprendimo įgūdžius.
- Pojūčių tipas pasižymi dėmesiu detalėms, praktiškumu ir dabarties orientacija; krizinėse situacijose jie linkę prarasti intuiciją, todėl jiems naudinga lavinti numatymo ir kūrybiškumo gebėjimus.
- Intuicijos tipui būdinga galimybių matymo ir kūrybiškumo galia, tačiau jiems sunku pabaigti darbus - jiems reikalinga disciplina ir struktūra.
Psichikos pusiausvyra ir somatiniai simptomai
Kūniški (somatiniai) psichikos sutrikimų simptomai - tai įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurie kyla dėl tam tikrų galvos smegenų sričių dirginimo esant patologiniams psichikos pokyčiams. Psichikos sutrikimai, kuriais sergant vyrauja somatiniai simptomai, yra gana dažni. Matyt, to priežastys slypi mūsų gyvenimo būde. Dabartinių dienų tempu gyvenantis žmogus dažnai jaučia nerimą, vidinę įtampą, įvairias baimes, nuotaikos svyravimus, jį vargina nemiga. Tokios emocinės problemos kai kam tampa vos ne gyvenimo norma.
Svarbu tai, kad apie psichinę šių simptomų kilmę galima spręsti tik tada, kada pacientą išsamiai ištyrė somatinių sričių specialistai (šeimos gydytojas, kardiologas, neurologas, chirurgas ar kitas - tai priklauso nuo simptomų tipo). Esant psichinei aukščiau nurodytų simptomų kilmei, išsamūs medicininiai tyrimai nerodo aiškių kūniškų ligų. Tada jau vertėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.
Galvos smegenyse yra atskiros sritys, kurios reguliuoja visus psichikos procesus bei visų organizmo vidaus organų veiklą. Smegenų smilkininėse srityse bei smegenų centrinėje dalyje išsidėstę centrai, kuriuose kyla įvairios emocijos. Kai dėl emocinių problemų padidėja emocijų centro aktyvumas, jis neišvengiamai „užkabina“ ir greta esančius vidaus organų veiklą reguliuojančius centrus. Šis vidaus organų veiklą reguliuojančių centrų dirginimas ir gali pasireikšti įvairiais nemaloniais pojūčiais kūne.
Kaip ugdyti paslankumą ir pusiausvyrą?
Taip, atsparumą taip pat galima stiprinti jau nuo ankstyvos vaikystės arba tiesiog mokytis būti atspariam, kol nelaimės dar neužgriuvo. Tai, ar jūs susidorosite su užgriuvusiomis negandomis, priklauso nuo keleto dalykų: patiriamų sunkumų kiekio, stiprumo ir to, kaip ilgai jums tenka juos kęsti, bei nuo jūsų pačių atsparumo.
Jei nusprendei tapti atsparesnis, tiesiog pradėk elgtis taip, tarsi jau būtum atsparus, ir po kurio laiko iš tiesų toks tapsi. Pradėti galima nuo savo jausmų išsakymo. Galbūt jums gresia netekti darbo, pajamų šaltinio? Paimkite popieriaus lapą ir kurį laiką rašykite, kaip dėl to jaučiatės. Rašykite, kol palengvės arba atsiras aiškus žinojimas, kas jums darosi. Jei yra galimybė, dabar pats laikas pasikalbėti su artimu draugu ar žmonėmis, pakliuvusiais į panašią situaciją ir taip pat ieškančiais išeities ir palaikymo.
Kasdien atraskite laiko užsiimti jums malonia veikla. Galbūt dabar vėl galite sportuoti, klausytis seniai pamirštų muzikos įrašų ar po langais įrengti jaukų gėlyną. Tokia veikla padės jums greičiau atsikratyti niūrių minčių ir atgauti jėgas. Gal atsipalaidavus užplūs kūrybinės mintys ir jūs pamatysite tas darbo ir tobulėjimo perspektyvas, kurių anksčiau nepastebėdavote.
Prarastą pasitikėjimą savimi gali padėti atstatyti ir rašymas! Surašykite svarbiausius dalykus, kuriuos iki šiol esate padaręs (-iusi). Tai gali būti darbai, pasiekimai, kvalifikacijos kėlimas, gauti įvertinimai. Leiskite sau prisiminti, kiek daug jau nuveikėte, pasidžiaugti tuo, ką sugebate. Tik nelyginkite savęs su kaimynais, juk mūsų visų gyvenimo aplinkybės ir tikslai yra labiau skirtingi nei panašūs.
Profesionali pagalba ir psichologijos vaidmuo
Psichologas padeda žmogui suprasti savo mintis, jausmus, elgesio modelius ir sprendimų priežastis. Jis įvertina emocinę būklę, padeda įvardyti problemas ir rasti būdus, kaip su jomis tvarkytis. Psichologas padeda išmokti atpažinti jausmus, suprasti vidines būsenas ir jų kilmę. Tai leidžia žmogui geriau susivokti savyje, sumažinti vidinę įtampą, aiškiau bendrauti ir priimti sąmoningesnius sprendimus.
Psichoterapeutas dirba giliau - taiko ilgalaikius terapinius metodus, kurie padeda keisti įsišaknijusius įsitikinimus, emocinius blokus ar traumas. Psichoterapija skirta ne tik simptomų mažinimui, bet ir gilesniam savęs pažinimui, ilgalaikiam pokyčiui. Psichiatras - tai medicinos gydytojas, kuris specializuojasi psichikos sutrikimų diagnostikoje ir gydyme. Jis gali skirti medikamentus, kai to reikalauja būklė - pavyzdžiui, esant depresijai, panikos sutrikimams ar bipoliniam sutrikimui.
Į psichologą verta kreiptis ne tik tada, kai ištinka krizė. Daugelis žmonių pagalbos ieško tik tada, kai situacija tampa nebepakeliama, tačiau psichologinis palaikymas gali būti veiksmingas ir tada, kai tiesiog jaučiamas vidinis diskomfortas, pasimetimas ar emocinis nuovargis. Darbas su psichologu padeda stiprinti savivertę, valdyti stresą, spręsti santykių ar darbo iššūkius.
Praktiniai žingsniai paslankumo ir pusiausvyros stiprinimui
- Pristatykite sau smulkius eksperimentus ir leiskite sau klysti - taip stiprėja pasitikėjimas ir gebėjimas mokytis.
- Lavinkite emocinį intelektą: užrašykite jausmus, aptarkite juos su kitais, praktikuokite empatiją.
- Stiprinkite socialinius ryšius - artimas žmogus ar draugas gerokai sumažina pažeidžiamumą.
- Dirbkite su gynybiniais mechanizmais: atpažinkite, kokie jūsų dažniausi saugumo metodai ir ar jie padeda ar kenkia.
- Plėtokite ne tik dominuojančią, bet ir nuslopintas funkcijas - tai didina psichikos lankstumą.
- Rūpinkitės kūnu: miegas, aktyvumas ir tinkama mityba padeda smegenims atstatyti pusiausvyrą.
Ilgalaikė perspektyva: patirtis kaip išmintis
Atsparus žmogus į nesėkmes žiūri kaip į iššūkį, o ne kaip į grėsmę ir gali pasakyti: „Tikrai nenorėčiau to dar kartą išgyventi, bet tai buvo pats geriausias dalykas, kuris man kada nors nutiko… Aš tiek daug išmokau…“ Jie supranta, jog visi išgyvenimai suteikia ir neįkainojamą patirtį, išmintį, kurios kitomis aplinkybėmis galbūt būtų tekę ilgai ieškoti. Tokie žmonės su amžiumi darosi stipresni, ramesni ir vis labiau savimi pasitikintys.
| Aspekto sritis | Pusiausvyra (kas padeda) | Disbalansas (kas kenkia) |
|---|---|---|
| Emocinė | Emocinis intelektas, jausmų išraiška | Slopinimas, neigimas |
| Socialinė | Artimi santykiai, palaikymas | Izoliacija |
| Kognityvinė | Gebėjimas mokytis, refleksija | Užstrigusios mąstymo schemos |
| Biologinė | Miegas, fizinė veikla, mityba | Perdegimas, sąmoningumo stokos sveikata |
Jei vis dar skaitote šį straipsnį, tikriausiai jau spėjote atrasti, kad ne visi jame išvardyti dalykai jums būdingi, tačiau nenusiminkite - ypač atsparių, kaip ir ypač talentingų, žmonių nėra daug. Visgi, galbūt ir mums, vidutiniokams, praverstų vieną kitą papildomą atsparumo kilogramą užsiauginti. Iš tikrųjų, tai nėra taip sudėtinga, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.
tags: #psichikos #procesu #jegos #paslankumo #ir #pusiausvyros