Pensijų indeksavimas yra svarbus procesas, užtikrinantis, kad senatvės pensijos, negalios, našlių ir našlaičių pensijos bei kitos išmokos išlaikytų perkamąją galią. Lietuvoje pensijos indeksuojamos kasmet, atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją ir infliacijos rodiklius. Supratimas, kaip veikia pensijų indeksavimo skaičiuoklė ir kokie veiksniai daro įtaką pensijos dydžiui, yra esminis kiekvienam būsimam pensininkui.
Kaip veikia indeksavimas ir kas nutinka kasmet
Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių išmokų sulauks senatvės pensijų, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Tuo pat metu didesnes išmokas gaus ir pirmojo bei antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjai.
Pensijų padidėjimas skiriasi, nes kiekvieno žmogaus pensija yra apskaičiuota individualiai. Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį. Praktikoje vienų žmonių pensija padidėja mažiau nei vidutiniškai, kitų - daugiau. Padidėjimas skirsis priklausomai nuo pensijos dydžio.
Štai orientaciniai pavyzdžiai, pateikti pagal skirtingus pensijų dydžius: Jei 2025 metais žmogus gavo apie 474 eurų pensiją, 2026 metais jo pensija sieks apie 527 eurus, tai yra padidės maždaug 53 eurais. Jei gavo 575 eurus, 2026 metais gaus apie 639 eurus, arba 64 eurais daugiau. Jei 2025 metais pensija buvo 624 eurai, 2026 metais bus apie 694 eurai, arba apie 70 eurų didesnė. Jei šiais metais žmogus gavo 724 eurus, 2026 metais gaus apie 805 eurus, arba 81 euru daugiau. Jei gavo 944 eurus, gaus apie 1 053 eurus, tai yra 109 eurais daugiau.
Konkretaus žmogaus pensijos dydis gali būti kitoks, kadangi priklauso nuo individualių aplinkybių. Pensijų sistema Lietuvoje nuo A iki Z
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Kaip apskaičiuojamas pensijos dydis?
Daugeliu atveju apskaičiuoti savo socialinio draudimo pensijos padidėjimą galima žinant kelis paprastus principus. Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais. Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai: žmogaus sukauptas stažas pensijai jo įgyti apskaitos vienetai galiojantis bazinės pensijos dydis apskaitos vieneto vertė. Norint suprasti, kiek padidės pensija dėl indeksavimo, reikia žinoti savo stažą, apskaitos vienetų skaičių bei išėjimo į pensiją metus.
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, arba yra sukaupęs lygiai būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis prilygsta bazinės pensijos dydžiui. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Žemiau pateikiami bazinės pensijos dydžiai ir apskaitos vieneto vertė 2025 ir 2026 metais: Rodiklis 2025 m. 2026 m. Bazinė pensija 298,45 Eur 327,91 Eur Apskaitos vieneto vertė 7,16 Eur 8,11 Eur
Pavyzdys: Petras išėjo į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas buvo 34 metai. Jis turi sukaupęs 33 metus stažo ir 32 apskaitos vienetus. 2025 metais Petro pensija yra: 298,45 + 32 × 7,16 = 527,57 Eur. 2026 metais jo pensija bus: 327,91 + 32 × 8,11 = 587,43 Eur.
Jei žmogus turi didesnį nei būtinasis stažą, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai jo stažui. Žmogaus turimas stažas padalijamas iš tais metais galiojusio būtinojo stažo. Gautas skaičius dauginamas iš bazinės pensijos dydžio. Pavyzdys: Danguolė išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų. Danguolė įgijo 42 metus stažo ir turi 40 apskaitos vienetų. 2025 metais Danguolės pensija yra: Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 298,45 = 410,98 Eur Individualioji dalis: 40 × 7,16 = 286,40 Eur (visa pensija 697,38 Eur). 2026 metais Danguolės pensija bus: Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 327,91 = 451,53 Eur Individualioji dalis: 40 × 8,11 = 324,40 Eur (visa pensija 775,93 Eur).
Priemokos ir didėjimas, kai pensija mažesnė už minimalų dydį
Jei Pensija Mažesnė Nei Minimalių Vartojimo Poreikių Dydis - Mokama Priemoka. Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvavimo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos. 2025 metais jis siekė 450 eurų, o 2026 metais padidės iki 468 eurų. Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, priemoka mažesnė - ji priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai. Svarbu suprasti, kad pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos - už praėjusį.
Kiti svarbūs dydžiai 2026 metais
Našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 46,46 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. Našlių pensijos ir vienišo asmens išmokos mokamos už einamąjį mėnesį, todėl didesnių sumų jų gavėjai sulauks sausį. Šalpos pensijų bazė didės iki 261 euro. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos didės nevienodai - tai priklausys nuo konkrečios išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos. Mažiausias padidėjimas sieks 6,5 euro - tiek augs šalpos našlaičių pensija. Tuo metu didžiausias padidėjimas - 29,25 euro - bus taikomas tam tikroms šalpos negalios pensijų gavėjų grupėms. Taigi išmokos padidės apie 70 tūkst. žmonių.
Nuo 2026 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 0,9 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo 73,62 euro iki 74,28 euro. Padidintos valstybinės ir šalpos pensijos pasieks gavėjus nuo vasario, kadangi jos mokamos už praėjusį mėnesį. Nuo kitų metų pradžios keičiasi antrosios pensijų kaupimo pakopos tvarka, todėl gyventojams atsiranda daugiau pasirinkimo ir lankstumo planuojant savo pajamas senatvėje. Skaičiuoklė parodo prognozuojamą valstybinę senatvės pensiją ir galimas išmokas iš antrojoje pakopoje sukauptų lėšų, bei leidžia palyginti kelis scenarijus (kaupi, pradėk kaupi, sustabdai įmokas, pasitrauki iš kaupimo ar nekaupi).
Indeksavimo rizikos ir ilgaamžiškumas
Svarbus pokytis - atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Taip pat patvirtinta kitų metų pensijų anuiteto riba - 16 785 eurai. Tai reiškia, kad asmenys, pasiekę senatvės pensijos amžių ir sukaupę mažiau nei šią ribą, galės visą turtą atsiimti vienkartine išmoka. Davusšias įmokas galima sustabdyti, skaičiuoklė parodo, kaip tai atsilieptų pensijai, darant prielaidą, kad įmokos nebebūtų mokamos iki pat senatvės. Naudotis skaičiuokle paprasta: prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros dauguma duomenų užpildomi automatiškai. Svarbu suprasti, kad pateikiamos prognozės yra orientacinės.
Lietuvos bankas įspėja, kad ilgainiui pensijų indeksavimas gali būti stabdomas dėl demografijos ir viešųjų finansų regime. Prognozuojama, kad iki 2050 m. indeksavimas bus stabdomas kelis kartus, o pensijų augimas gali būti lėtesnis nei darbo užmokestis. Lietuvoje praktikoje dirbančiųjų skaičius mažėja, o pensininkų daugėja, todėl vienam pensininkui tenkančių dirbančiųjų skaičius mažėja. Tai gali paveikti pajamų pakeitimo normą ir apsaugą ateities kartoms.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Birželio-liepos laikotarpio įtaka ir scenarijai artimiausiems metams
Šiemet pensijos buvo indeksuotos 9,67 proc., pernai - 10,63 proc. Šiuo metu daugiau kaip 630 tūkst. gyventojų gauna pensijas. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 745 eurus, o su būtinuoju stažu - apie 805 eurus; be būtinojo stažo - apie 471 eurą. Numatoma 2026 metų vidutinė senatvės pensija iš viso augtų apie 12 proc., kartu didėjant ir vidutinei pensijai su būtinuoju stažu. Lietuvos banko prognozės rodo, kad indeksavimas gali būti vykdomas didesniu palaikymu 2026 metais, tačiau ateityje gali būti ribojamas dėl demografinių pokyčių.
Svarbiausi įvykiai 2026 metais
Nuo 2026 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 0,9 proc., valstybinių pensijų bazė kils iki 74,28 euro. Bazinė socialinė išmoka, šalpos išmokos ir tikslinės kompensacijos didėja: šalpos išmokų bazė 261 euro, tikslinės kompensacijos bazė 219 euro, VRP (socialinės paramos dydis) taip pat pasikeis. Nuo 2026 m. pradžios VRP dydis išaugs 12 eurų, iki 233 eurų, o šalpos našlaičių pensija ir kitos išmokos padidės atitinkamai. Be to, antroji pensijų kaupimo pakopa keičiasi: atsisakoma automatinio įtraukimo, o anuiteto riba nustatoma 16 785 eurais. Taip pat padidės vienkartinės išmokos, pvz., vienkartinė išmoka gimus vaikui, ir kitos socialinės išmokos, priklausančios Išmokų vaikams įstatymui.
Magnetų taikymas ir būtina atmintis apie darbą
Svarbiausia - ar jūsų darbo stažas pakankamas, kad 2026 metais gautumėte pilną pensiją. Nuo 2026 metų pensinis amžius nesiskiria pagal lytį; pretenduoti į senatvės pensiją galima sulaukus 65 metų. Būtina turėti bent minimalų darbo stažą, o pensijos dydis susideda iš bendrosios dalies (bazinės dalies) ir individualiosios dalies (apskaitos vienetų). Indekavimas kasmet koreguoja bazinę pensiją ir vieneto vertę, todėl kiekvieno žmogaus pensija skirsis priklausomai nuo jo stažo ir sukauptų vienetų.
Be to, svarbu prisiminti, kad štai keli principai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį: ar turite pakankamą būtino stažo dydį, kaip keičiasi apskaitos vienetų skaičius, kokie bus bazinės pensijos dydžiai ateityje, ir kaip tai paveiks jūsų išmokas. Branduoliai įtakos turi tiek pirmoji, tiek antroji pensijų pakopa: nuo 2026 m. pradžios atsisakoma automatinio įtraukdami į antrąją pakopą, o gavėjai gali pasirinkti, kaip tvarkys savo įmokas ir kaupimą.