Ligos ir nedarbingumo išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvos Respublikoje.
Šiame straipsnyje panagrinėsime nedarbingumo skaičiavimo ypatumus, ligos išmokas ir kaip teisingai apskaičiuoti išmokas, atsižvelgiant į įvairius faktorius.
Nedarbingumo išmokos pagrindai
Pagal LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka įmonė, neatsižvelgiant į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. O nuo trečios dienos už nedarbingumą apmoka SODRA.
Ligos išmoka skiriama, jeigu apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Darbdavys privalo sumokėti už pirmąsias dvi ligos dienas, o išmokos dydis turi būti ne mažesnis nei 62,06 % ir ne didesnis kaip 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Jei pagal grafiką sirgimo dieną darbuotojas neturėjo dirbti - už tą dieną išmoka nemokama.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką nuo 3 dienos, t. y. 62,06 proc. moka „Sodra“. Jeigu slaugote sergantį šeimos narį, „Sodra“ nuo pirmos nedarbingumo dienos moka 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio. Ligos išmoka mokama tik už darbo dienas.
Nuo šių metų sausio 1 d. mokama nuo 62,06 - 100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už 2 pirmąsias ligos dienas, kurias sumoka darbdavys. Gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką nuo 3 dienos, t. y. 62,06 proc. moka „Sodra“.
Sodra pašalpų skaičiavimui ima vidurkį iš užpraeito ketvirčio. Taigi pati pasižiūrėkit, kurį ketvirtį susirgot ir kur dirbot (ir iš viso ar dirbot) užpraėjusį ketvirtį.
Nustatyti tokie procentai:
- nuo 3 iki 7 (imtinai) - 40 procentų,
- nuo 8 laikinojo nedarbingumo dienos - 80 procentų.
Tiek dabar galiojantis, tiek nuo 2017 m. liepos 1 d.
Taip pat skaitykite: Apmokestinimas Lietuvoje
Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) skaičiavimas
Norint apskaičiuoti darbuotojo vidutinį darbo užmokestį reikia apskaičiuoti vidutinį mėnesio bruto atlyginimą už tris mėnesius, buvusius iki praeito mėnesio prieš ligos mėnesį. Pavyzdžiui, jei darbuotojas susirgo rugpjūtį, vidutinis atlyginimas apskaičiuojamas, įvertinus vidutines pajamas gautas nuo balandžio iki birželio.
Kai apskaičiuojame darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, reikia nepamirši jo palyginti su minimaliosios mėnesinės algos (MMA) pagrindu apskaičiuotu VDU. Jeigu darbuotojo atlyginimas tik šiek tiek didesnis nei MMA, darbdaviui faktiškai apskaičiuotą vidutinį atlyginimą dažnai tenka didinti.
Pavyzdys
Darbuotojas susirgo 2019 m. sausio 11 dieną. Jis kreipėsi į gydytoją ir gavo nedarbingumo pažymėjimą. Iki 2018-12-31 darbuotojo darbo užmokestis buvo 432 Eur. Nuo 2019 m. sausio - 557 Eur.
Darbo užmokesčio vidurkis bus skaičiuojamas iš 2018 m. 11, 12 mėnesių ir 2019 m. 1 mėn. Kaip buvo minėta, nuo 2019 m. sausio 1 d. išmokoms apskaičiuoti imami draudžiamųjų pajamų laikotarpiai ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki 2018 m. gruodžio 31 d., apskaičiuojant išmokų dydį šios draudžiamosios pajamos ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis didinami 1,289 karto.
432 x 1,289 = 556,85 Eur
Taip pat skaitykite: Motinystės išmokos ir priedas prie algos
Vidutinis darbo valandos užmokestis 1670,70 /488 =3,42 Eur
Vidutinis darbo užmokestis 1670,70/61 = 27,39 Eur
Tikriname, ar vidutinis dienos darbo užmokestis nėra mažesnis už VDU skaičiavimo mėnesį LRV nustatytos MMA pagrindu apskaičiuotą to mėnesio vidutinį dieninį darbo užmokestį ar vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką.
2019 m. vasario mėnesį MMA buvo 555 Eur, darbo dienų skaičius - 20 (tarkime, kad darbuotojas dirba 5 darbo dienas per savaitę). Reiškia, kad vasario mėnesį apskaičiuotas dienos VDU negali būti mažesnis kaip 27,75 Eur (555 Eur / 20 d. d.). Šis apskaičiuotas VDU turi būti naudojamas apskaičiuojant nedarbingumo pašalpos dydį.
Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų už dvi darbo dienas 55,50 (27,75*2) x 62,06 proc. = 34,44 Eur.
Pavyzdžiui, darbuotojas susirgo 2019 m. sausio 11 dieną. Jis kreipėsi į gydytoją ir gavo nedarbingumo pažymėjimą. Iki 2018-12-31 darbuotojo darbo užmokestis buvo 500 Eur.
Kadangi 2019 m. sausio 12 diena yra šeštadienis, nesutampa su darbo grafiku, darbdaviui reikia mokėti tik už vieną darbo dieną, t. y. 2019-01-11.
Darbo užmokesčio vidurkis bus skaičiuojamas iš 2018 m. 10, 11 ir 12 mėnesių. Kai nuo 2019 sausio 1 d. išmokoms apskaičiuoti imami draudžiamųjų pajamų laikotarpiai ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, buvęs iki 2018 m. gruodžio 31 d., apskaičiuojant išmokų dydį šios draudžiamosios pajamos ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis didinami 1,289 karto.
500 x 1,289 = 644,50 Eur
Vidutinis darbo valandos užmokestis 1933,50 /495 = 3,91 Eur
Vidutinis darbo užmokestis 1933,50/62 = 31,19 Eur
Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų už vieną darbo dieną 31,19 x 62,06 proc. = 19,36 Eur
Suskaičiavus nedarbingumo pašalpą, užpildomas ir pateikiamas NP-SD pranešimas „Sodrai“. Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų bus sumokėta kartu su darbo užmokesčiu vasario mėnesį.
Suminė darbo laiko apskaita ir nedarbingumo skaičiavimas
Neretai buhalterinės apskaitos specialistai teigia, kad suminės darbo laiko apskaitos vedimas ir skaičiavimai yra sudėtingi ir ne visada iki galo aišku, kaip juos reikėtų atlikti teisingai. Net ir turint savo sistemas ir skaičiavimų formules, suminė darbo laiko apskaita turi daug taisyklių, išimčių ir žymėjimo būdų, kuriuos svarbu žinoti.
Dažnai pastebime, kad įmonės, norėdamos pasilengvinti procesus, neoptimizuoja suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimų. Vis dar vyrauja įsitikinimas, kad nedarbingumo skaičiavimas pagal suminę darbo laiko apskaitą yra skaičiuojamas įprastomis darbo dienomis, nors daugelis įmonių galėtų gauti daugiau naudos, skaičiuodamos jį pagal darbuotojų sudarytą darbo grafiką.
Nedarbingumo skaičiavimas pagal įprastas darbo dienas
Daugelis įmonių darbo laiko normą apskaičiuoja pagal įprastas darbo dienas, dirbant 5 dienas per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 valandas per dieną. Tokį skaičiavimo būdą pasirenka, nes yra aiškiau ir paprasčiau atlikti skaičiavimus. Darbo Kodekse nėra tiksliai nurodyta, kad toks skaičiavimas nėra galimas, tačiau analizuojant ligos draudimo įstatymą ir VDI pateiktus išaiškinimus, toks apskaitos vedimas nėra teisingas ir tam tikrais atvejais gali būti nenaudingas tiek įmonei, tiek darbuotojams.
Įprastai penkių dienų darbo savaitės apskaitą verta naudoti tik toms įmonėms, kuriose darbuotojai dirba įprastomis darbo dienomis, pastoviu laiku ir turi laisvas dienas savaitgaliais.
Jei renkatės šį būdą, tuomet nedarbingumo diena sutampanti su darbo diena yra verta 8 valandų (ar mažiau, priklausomai nuo darbuotojo krūvio, taikomos valandų normos per savaitę), šventinė diena ir savaitgaliai verti 0 valandų, o prieššventinė diena, kuri yra ir darbo diena, verta 7 valandų (ar atitinkamai mažiau). Nedarbingumo metu suplanuotų pamainų laikai yra ignoruojami.
Pavyzdžiui, jei darbuotojas sirgo nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, nedarbingumas skaičiuojamas pagal keturias dienas, net jei pagal jo grafiką kai kurios iš šių dienų buvo laisvos.
Toks skaičiavimas taip pat dažnai tampa neaiškių viršvalandžių rezultatu. Pavyzdžiui, jei darbuotojas vieną savaitę dirbto intensyviau, o tada susirgo savo poilsio dienomis, nedarbingumas skaičiuojant pagal darbo dienas yra vertas 24 valandų. Tuo tarpu skaičiuojant pagal grafiką nedarbingumas būtų vertas 0 val. Tai reiškia, kad mėnesio gale susidarys viršvalandžiai, už kuriuos, jei tai paskutinis apskaitinio laikotarpio mėnesis, reikės apmokėti bent 0,5 karto daugiau nei už įprastas darbo valandas.
Galima ir atvirkštinė situacija, kai dėl ligos susidaro neišdirbtos valandos. Pavyzdžiui, jei darbuotojas dvi dienas iš eilės turėjo dirbti po 10 valandų ir trečią dieną 6 valandas, bet susirgo. Pagal darbo dienas jam būtų skaičiuojamos 24 valandų nedarbingumas, tuo tarpu pagal grafiką - 26 val. Tai reiškia, kad 2 valandos lieka kaip neišdirbtos. Jei tai paskutinis apskaitinio laikotarpio mėnesis, už šias valandas reikės apmokėti 0,5 priklausančio išmokėti darbo užmokesčio.
Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką
Atliekant nedarbingumų skaičiavimus pagal darbo grafiką, vertinamas ne darbo dienų kiekis, o kiek darbuotojui nedarbingumo metu buvo suplanuota dirbti valandų. Taip skaičiuojant, nustatyta mėnesio darbo valandų norma dėl nedarbingumo mažinama pagal darbuotojo grafiką. Darbdavys, apskaičiuodamas maksimalias dirbtinas valandas, turi atimti ligos metu praleistas suplanuoto darbo valandas, kad dėl skaičiavimo skirtumų nesusidarytų viršvalandžiai ar neišdirbtos valandos.
Tarkime, darbuotojas per apskaitinį laikotarpį turėjo dirbti 168 valandas. Per šį laikotarpį, jis sirgo tris dienas, per kurias jam buvo suplanuota dirbti po 8 valandas per pamainą. Iš viso susidaro 24 nedarbingumo valandos. Todėl iš bendro 168 valandų skaičiaus atimamos 24 valandos ir darbuotojo perskaičiuota darbo norma šiame apskaitiniame laikotarpyje tampa 144 valandos. Nesusidaro joks valandų skirtumas tarp nustatytos mėnesio normos ir suplanuotų darbo valandų.
Tinkamai apskaičiavus nedarbingumą pagal grafiką, darbuotojai neturi dirbti papildomai, kad kompensuotų ligos laikotarpį, o darbdavys tiksliai apskaičiuoja dirbtinas valandas, išvengdamas nepagrįstų viršvalandžių ar trūkumų.
Privalumai ir trūkumai
Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką užtikrins daug tikslesnius rezultatus ir mažiau klaidų apskaitinio laikotarpio pabaigoje. Pagal tai ir Jūsų darbuotojams bus aiškiau, kiek darbo valandų jie buvo nedarbingume. Be to, mėnesio ar apskaitinio laikotarpio pabaigoje neatsiras neaiškių viršvalandžių ar trūkstamų valandų.
Tokio skaičiavimo vienintelis minusas tai, kad tiksliam nedarbingumo laikui apskaičiuoti reikia darbo grafiko valandų. Daugelis įmonių vis dar darbo valandas žymi ir seka rankiniu būdu, todėl apskaitą vykdantiems darbuotojams tektų atlikti daugiau darbo ir jame gali įsivelti klaidų.
Praktiniai patarimai ir pavyzdžiai
Darbuotojui susirgus, išėjus gimdymo atostogų ar patyrus traumą, jam yra išduodamas nedarbingumas.
Apskaičiuojant ligos pašalpą už pirmas dvi ligos dienas, imant 3 mėn. vidurkį.
Už pirmas dvi ligos dienas darbdavys skaičiuoja VIDUTINĮ DARBO UŽMOKESTĮ pagal LRV nutarimą Nr.496.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad GPM skaičiuojama nuo algos pridėjus tas 2 ligos dienas.
Nedarbingumo atveju darbo valandų norma perskaičiuojama pagal suplanuotas darbo valandas.
Svarbu žinoti, kad už 2 dienas pirmas skaičiuoja darbdavys, kai turi darbuotojas nedarbingumą. Viskas skaičiuojama kaip įprastai tik skaičiuojant sodrai iš DU reik atimti suma dėl ligos už dvi dienas.
Veiksmai Rivilėje
Nedarbingumo vedimas algoje:
- Susiraskite parametrą "Algos ligonlapių skaič. koeficientai": paspauskite mygtuką "Paieška" ir surinkite pavadinimo fragmentą, pvz., "ligon".
- Atsidaro langas "Informacija apie parametrą". Laukelyje "Iš įmonės" įveskite kompensacijos koeficientą už nedarbingumo dienas, apmokamas iš įmonės lėšų.
Ligonlapio operacijos įvedimas
Darbuotojui Tab. Nr. 001 nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas nuo šio mėnesio 20 d. iki šio mėnesio 25 d.
- Įveskite ligonlapio operaciją ir paskaičiuokite ligos pašalpą už pirmas dvi dienas. Skaičiavimams taikykite praėjusio mėnesio vidurkį.
- Paspauskite mygtuką "Naujas".
- Užpildykite laukus:
- "Tipas" - pasirinkite reikšmę "Ligonlapiai (iš įmonės lėšų)".
- "Dokumento numeris" - įrašykite dokumento numerį.
- "Data" - įveskite dokumento datą.
- "Tabelinis Nr." - iš darbuotojų sąrašo pasirinkite darbuotoją Vėją Vėjūną.
- Paspauskite skirtuką "Vidurkis". Paspauskite mygtuką "Naujas". Užpildykite kelių mėnesių ir nuo kurio pradedant informacija bus naudojama vidurkio paskaičiavimui. Išsaugojus, kiekvienam mėnesiui susigeneruoja eilutės, kuriose matoma to mėnesio informacija skirta vidurkio paskaičiavimui.
- Paspauskite skirtuką "Priskaitymai". Paspauskite mygtuką "Naujas". Užpildykite lauką:
- "Kodas" - iš priskaitymų sąrašo pasirinkite 201 priskaitymo kodą "Ligos pašalpa pirmos dvi dienos".
- Datos "kuriame" ir "už kurį", vidurkis ir koeficientas užsipildo automatiškai. Laukelyje "Dienos" įrašykite, už kiek dienų bus mokama kompensacija už nedarbingumą. Jeigu ligos dienos yra mėnesių sankirtoje, ligos pašalpa už kiekvieną mėnesį skaičiuojami atskira eilute.
- Priskaitymų skirtuke kuriamas kitas naujas įrašas. Dar kartą paspauskite mygtuką "Išsaugoti" ir išsaugokite ligonlapių operaciją.
- Spauskite mygtuką "Spausdinti" kol atsidarys ataskaitų pasirinkimas. Pasirinkite ataskaitą "Forma NP_SD (Pranešimas dėl pašalpos skyrimo)XML". Dar kartą paspauskite mygtuką "Spausdinti". Suformuojamas failas, kurį geriausia išsaugoti kokiame nors atskirame kataloge. Tame pačiame kataloge siūloma saugoti ir iš Sodros atsisiųstus šablonus. Patikrinus suformuotą informaciją, failas perduodamas Sodrai.
Papildomos darbo apmokėjimo sąlygos ir rizikos
Dažniausiai darbuotojų darbo užmokestį sudaro dvi dalys: bazinis atlyginimas, t. y. pastovioji dalis, ir kintamoji dalis, t. y. priedai, priemokos, premijos ir kt.
Rengiant darbo sutartį, reiktų atkreipti dėmesį į kintamosios darbo užmokesčio dalies apibrėžimą. Jei darbo sutartyje bus nurodyta, jog darbdavys gali skirti premiją kaip motyvavimo priemonę, esant geriems darbo rezultatams bei kitoms aplinkybėms, t. y. pagal dabar galiojančio Darbo kodekso 233 straipsnį (pagal 2017-01-07 įsigaliosiantį DK 142 str.) kaip skatinimo priemonę, tai reiškia, kad darbdavys turės teisę tiek mokėti, tiek nemokėti šios premijos. Šiuo atveju, sudarant darbo sutartį, kurioje numatomos papildomos darbo apmokėjimo sąlygos, reikėtų atsižvelgti į tai, kokiu pagrindu bus mokami priedai ar premijos.
tags: #algu #skaiciavimas #biuletenis