Pastaraisiais metais sveikatos priežiūros sektorius susiduria su iššūkiais, susijusiais su darbuotojų atlyginimais ir darbo sąlygomis. Daugelyje Europos šalių sveikatos specialistai reikalauja geresnio darbo užmokesčio, geresnių darbo sąlygų ir daugiau išteklių. Profesinės sąjungos teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį darbo užmokestis, ypač viešajame sektoriuje, realiai sumažėjo, o dėl dviženklės infliacijos sukeltos pragyvenimo išlaidų krizės daugelis sunkiai apmoka sąskaitas, skelbia portalas Euronews. Lietuvoje slaugytojų atlyginimai išties yra mažiausi organizacijoje, lyginant perkamąją galią, tai atskleidžia EBPO ataskaita. Šiame straipsnyje apžvelgsime slaugytojų atlyginimų situaciją Lietuvoje, palyginsime ją su kitomis Europos šalimis, aptarsime atlyginimų pokyčius per pastarąjį dešimtmetį ir išnagrinėsime veiksnius, turinčius įtakos slaugytojų darbo užmokesčiui.
Slaugytojų atlyginimai Europoje: pagrindinės tendencijos ir skirtumai
Europoje slaugytojų atlyginimai labai skiriasi. EBPO duomenimis, 2020 m. į duomenų rinkinį įtrauktos 25 Europos šalys. Be Liuksemburgo, septyniose šalyse metinis pradinis bruto darbo užmokestis viršijo 50 tūkst. eurų. EBPO duomenimis, tarp jų nėra Vokietijos (46 829 eurai) ir Jungtinės Karalystės (42 588 eurai).
Metinis slaugytojo darbo užmokestis Prancūzijoje (35 531 euras) arba Italijoje (29 222 eurai) buvo mažiau nei pusė metinio darbo užmokesčio Belgijoje (72 508 eurai) ir beveik perpus mažesnis nei Šveicarijoje (70 965 eurai). Mažiausius slaugytojų atlyginimus gauna Lietuva (11 880 eurų), po jos seka Turkija (12 172 eurai) ir Latvija (13 551 euras).
Pasak Eurostato, naudojant PGP (perkamosios galios paritetą) galima pašalinti kainų lygio skirtumų poveikį ir įvertinti atlyginimus lyginant realiąją vertę. Slaugytojų darbo užmokestis pagal PPP 2020 m. svyravo nuo 18,7 tūkst. eurų Lietuvoje iki 66,8 tūkst. eurų Liuksemburge, o 20 ES šalių vidurkis buvo 35,3 tūkst. eurų. Po Liuksemburgo pagal PPP didžiausią reitingą užėmė Belgija (62,3 tūkst. eurų) ir Nyderlandai (50,6 tūkst. eurų). Lietuvoje slaugytojams PPP buvo mažesnis nei vidurkis ES, Latvijoje - šiek tiek aukščiau už Lietuvą, o Suomijoje - žemiau ES vidurkio. Įdomus pastebėjimas - Turkijoje slaugytojų atlyginimas PPP po 2020 m. buvo didesnis nei kai kuriose ES šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje, Italijoje ir Graikijoje.
Slaugytojų atlyginimo santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu ir tendencijos 2010-2020 m.
2020 m. slaugytojo atlyginimo ir vidutinio darbo užmokesčio santykis skirtingose apskrityse Lietuvoje svyravo nuo 0,88 iki 1,58 - tai rodo, kad kai kuriose šalyse slaugytojai uždirba daugiau už vidutinį gyventojų atlyginimą, kai kuriose - mažiau. Lietuvos atvejis išryškina problemą: slaugytojai dažnai uždirba mažiau už ES vidurkį, o kai kuriose šalyse (pvz., Belgijoje) santykis viršija vieną.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Lietuvoje2010-2020 m. nominalus slaugytojų metinis bruto darbo užmokestis didėjo kai kuriose šalyse ( Islandija 123 %, Vengrija 104 %, Estija 94 %, Čekija 92 %, Slovakija 91 %). Tačiau kai kuriose šalyse, pvz., Norvegijoje (1 %), Italijoje (4 %) ir Graikijoje (16 %) atlyginimas realiai sumažėjo arba sumažėjo dėl valiutų kursų pokyčių ir infliacijos. Apskritai realusis augimas per tą laikotarpį vyko septyniose iš devynių šalių, o Didžiojoje Britanijoje realus augimas buvo užfiksuotas tik silpnai arba jis buvo stagnuojantis (Prancūzijoje).
Lietuvos situacija: atlyginimai, perspektyvos ir finansavimo įrankiai
Lietuvoje slaugytojai gauna mažiausią atlyginimą Europoje pagal perkamąją galią. EBPO 2023 m. ataskaitoje Lietuva lyginama su kitomis šalimis, atskleidžianti didelį atlyginimų skirtumą ir didelį gyvenimo išlaidų poveikį. 2023 m. vidutinis slaugytojo atlyginimas Lietuvoje buvo apie 2 tūkst. eurų iki mokesčių, apie 1 300 eurų į rankas, tai mažiau nei gydytojų. Lietuvos gyventojų vidutinis uždarbis buvo apie 1,3 tūkst. Eur, o santykis tarp gydytojo ir slaugytojo atlyginimų Lietuvoje buvo ~2,3 karto didesnis gydytojams.
LSDP teigia, kad Lietuvos slaugytojai uždirba mažiausiai iš 27 ES valstybių. Ministerijos duomenimis, slaugytojų atlyginimų santykis su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) siekia apie 1,1-1,2. Tačiau profesinės sąjungos ir LMS pabrėžia, kad reali padėtis yra sudėtingesnė, atlyginimų augimas nėra vienodas, o dalis lėšų iš PSDF skiriama netiksliai ar nepakankamai.
2023-2025 m. buvo pastebimi įtempti derybiniai procesai tarp SAM, teritorinių ligonių kasų, profesinių sąjungų. Nesutarimo protokolai, įtraukiantys minimalios algos dydžio pokyčius, ir įsipareigojimai didinti slaugytojų atlyginimus, buvo svarbiausi darbotvarkės punktai. PSDF fondo dydžio didinimas (apie 13,5 %) numatė reikšmingą lėšų papildymą darbo užmokesčiui, o dalis lėšų skirta slaugytojų ir gydytojų atlyginimų augimui.
VLK duomenimis, 2025 m. slaugytojų atlyginimai stacionarinėse slaugos įstaigose augo apie 27 %, o per metus vidutinis etato atlyginimas išaugo nuo 1784 eurų iki 2270 eurų „ant popieriaus“. Taip pat kai kurių paslaugų įkainiai ir ambulatorinės slaugos finansavimas augo daug spartiau nei ankstesniais metais.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Siekiant prisitaikyti prie regioninio trūkumo, SAM 2025 m. padidino valstybės finansuojamų vietų skaičių slaugos studijose ( papildomai 100 vietų) ir medicinos rezidentūroje (20 vietų). Prognozuojama, kad 2026 m. bus toliau tobulinamas atlyginimų lygiuose susiderintas mechanizmas, ypač slaugytojų koeficientų lyginimas su gydytojais ir papildomos kintamosios dalies įvedimas. Taip pat planuojama didinti skubiosios pagalbos ir šeimos gydytojų trūkumą regione per atlyginimus bei darbo sąlygas.
Regioniniai pavyzdžiai ir konkrečios iniciatyvos
Mažeikių ligoninė ir Klaipėdos universitetinė ligoninė įvardijamos kaip teigiamų pavyzdžių: pradėtas 40 eurų papildomų atlyginimų didinimas slaugytojams nuo kovo, o nuo 2026 m. pradžios planuojama įdiegti aiškų pastoviosios dalies skaičiavimą MMA ir papildomą kintamąją dalį mažiausiai uždirbantiems. Klaipėdos universiteto ligoninės planuose numatyta, kad atlyginimų fondas per metus augs apie 9,2 mln. eurų, iš kurių didžiąją dalį sudarys MMA pokyčių amortizavimas. Taip pat numatyta papildomų priemonių už pamainos perdavimą ir budėjimų reglamentavimą.
Rajoninės ligoninės dažnai susiduria su biudžetų apribojimais, todėl atlyginimų didinimas ten vyksta lėčiau. Nemažai slaugytojų migracijos į užsienį priežastis ir toliau išlieka mažos apmokėjimo galimybės bei sunkūs darbo krūviai provincijoje. Tačiau regionuose taikomos priemonės, kaip papildomos stipendijos ar papildomi priedai, siekiama suaktyvinti jaunų specialistų įsitraukimą į slaugos praktikas.
Profesinių sąjungų nuomonė ir derybinės perspektyvos
Profesinių sąjungų pozicijos pabrėžia, kad atlyginimų didinimas turi būti nuoseklus ir atsižvelgti į augančias kainas ir paslaugų sektoriaus įkainius. Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis nuo 2025 m. įtvirtino, kad slaugytojams atlyginimai turi didėti, o papildomos priemonės per psd̨f fondą turi būti stebimos ir dokumentuojamos. Visgi derybos su SAM baigėsi nesutarimu, o tikimasi kolektyvinio ginčo sprendimo. Vis dėlto įvertinant rodiklius, pastangos didinti slaugytojų atlyginimus ir darbo krūvį rodo kryptį link didesnio atlyginimo ir geresnių darbo sąlygų ateityje.
Finansiniai ir demografiniai iššūkiai bei apskaitos tikslai
Krūvių reguliavimas, darbo užmokesčio dydžio ir struktūrų harmonizavimas su valstybės biudžetu yra vienas iš pagrindinių iššūkių. Lyginant regionus, mokamų algų dydžiai svyruoja, o trūkstamų gydytojų ir slaugytojų skaičius prognozuojamai didės iki netolimos ateities. Pardavimai ir administravimo procesai turi būti tobulinami, kad užtikrintų nuoseklų finansavimą ir skaidrumą atlyginimų didinime.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
Rekomendacijos ir įžvalgos
- Stiprinti įstatymų ir kolektyvinių sutarčių mechanizmus, užtikrinant skaidrų atlyginimų skirstymą pagal profesiją, lyginant su regionais.
- Tolyginti investicijas į atlyginimus su darbo krūvių reguliavimu ir krūvių įvertinimu pagal studijų baigimo lygį bei funkcijų pasiskirstymą.
- Skatinti regionų atsigavimą per papildomas lėšas slaugos ir gydymo įstaigoms, įtraukiant mobilią informaciją ir stebėseną apie paslaugų kainas bei įkainius.
- Diegti dažną atnaujinimą dėl PPP ir kitų valiutų kursų poveikio, kad būtų tiksliai įvertintas realus atlyginimų augimas.
Šiame straipsnyje apžvelgėme pagrindinius Lietuvos slaugytojų darbo užmokesčio didinimo mechanizmus, jų poveikį ir regioninį kontekstą, taip pat palyginome situaciją su kitų Europos šalių duomenimis. Nors įsipareigojama didinti atlyginimus ir finansavimą, realūs pokyčiai gali būti lėti ir nevienodai paskirstyti tarp gydymo įstaigų ir regionų. Darbo sąlygų gerinimas kartu su moksliniais įrodymais pagrįsta geriausia praktika turi būti pagrindinis prioritetas siekiant užtikrinti tiek slaugytojų, tiek pacientų naudą.
tags: #slaugytoju #algu #didinimas