Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.
Nuo liepos perskaičiuoti kai kurių „Sodros“ išmokų mažiausi ir didžiausi galimi dydžiai. Ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokų „grindys“ ir „lubos“ keičiasi kas ketvirtį atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį šalyje. Išmokos bus apskaičiuojamos taip pat, kaip ir anksčiau - kiekvieno gavėjo išmokos dydis priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Vis dėlto galioja ribos, kurios užtikrina, kad išmokos negali būti mažesnės už nustatytą minimumą ir negali viršyti maksimalaus dydžio.
Apibrėžti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos. Šie dydžiai susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos.
Pačios išmokos visuomet apskaičiuojamos individualiai - pagal žmogaus buvusias pajamas, nuo kurių mokėtos socialinio draudimo įmokos. Nuo liepos 1 dienos pokyčius turėtų pajusti vaikus auginantys ir mažas pajamas gaunantys gyventojai. Pokyčiai aktualūs tiems gyventojams, kurių išmokos, apskaičiuotos pagal jų draudžiamąsias pajamas, nesiekia minimalaus arba viršija maksimalų galimą dydį.
Trečiojo metų ketvirtį išmokos bus apskaičiuojamos taikant 2 148,70 euro VDU dydį, kuris galiojo pirmąjį 2024 m.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Ketvirtojo ketvirčio išmokos apskaičiuotos taikant 2183,60 euro VDU dydį, kuris galiojo antrąjį 2024 m. Šį ketvirtį skaičiavimams taikomas 2375 eurų dydžio VDU, kuris buvo nustatytas 2025 metų antrąjį ketvirtį.
Nustatytos „lubos“ riboja išmokų dydį - tai reiškia, kad net jei žmogaus pajamos labai didelės, jo išmoka negalės viršyti nustatytos sumos.
Ligos Išmoka
Ligos išmoka skiriama, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).
Ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą. Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio.
Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas
Nuo spalio pradžios iki gruodžio pabaigos mažiausia ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 276,45 euro per mėnesį - 6 eurais daugiau, nei prieš tai buvusį ketvirtį. Vienos dienos mažiausia ligos išmoka padidėjo nuo 12,89 euro iki 13,16 euro. Minimali riba aktuali tiems, kurie gauna mažiausias pajamas, - jei pagal draudžiamąsias pajamas paskaičiuota suma būtų dar mažesnė, išmoka vis tiek negali būti mažesnė už nustatytą minimumą.
Tuo pat metu padidėjo ir maksimalios ribos. Nuo šiol didžiausia ligos išmoka per mėnesį gali siekti iki 2947,85 euro - apie 60 eurų daugiau nei praėjusį ketvirtį. Jei žmogus slaugo šeimos narį, maksimali išmoka sieks 3132,15 euro per mėnesį. Anksčiau ji buvo 3067,92 euro. Maksimali riba aktuali gyventojams, uždirbantiems didžiausias algas. Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Tai aktualu mažiausias darbo pajamas turintiems žmonėms.
Minimali mėnesio ligos išmoka siekia 254,17 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo maždaug 4 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka nuo šiol negali būti mažesnė nei 12,16 euro (buvo 11,97 euro). Dienos maksimali išmoka padidėjo 2 eurais - nuo 127 iki 129 eurų.
Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo nuo 2833,71 euro iki 2879,73 euro, o dienos - nuo 135,58 euro iki 137,79 euro.
Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos, dydžio. Taigi, trečiąjį metų ketvirtį didžiausia ligos išmoka negalės būti didesnė nei 2 666,97 euro per mėnesį (buvo 2 603,17 euro).
Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis
Socialinio draudimo sistema Lietuvoje
Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR. Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%). Preliminarų ligos išmokos dydį galite pasitikrinti čia.
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Motinystės, Tėvystės ir Vaiko Priežiūros Išmokos
Keičiasi ir tėvams aktualių išmokų ribos. Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams. Taip užtikrinama, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos būtų didesnės nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Minimalūs motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai lieka tokie patys, kaip praeitą ketvirtį. Minimali šių išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams ir dabar siekia 440 eurų. Taip užtikrinta, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos būtų didesnės nei šiuo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis.
Taigi, jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką šių metų spalio, lapkričio arba gruodžio mėnesiais, minimali šių išmokų riba bus 560 eurų.
Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka nuo liepos sieks 3609,49 euro. Maksimali tėvystės išmoka padidėjo 54 eurais. Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka siekia 3388,07 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, išaugo 54 eurais.
Maksimalių vaiko priežiūros išmokų dydžiai skirsis ne tik priklausomai nuo jas gaunančių žmonių pajamų, bet ir nuo to, ar prižiūrimi vaikai gimė iki 2022 metų gruodžio 31 d., ar 2023 metų sausio 1 d. Vaiko priežiūros išmokų dydžiai skiriasi ne tik priklausomai nuo jas gaunančių žmonių pajamų, bet ir nuo to, ar vaikas gimė iki 2022 metų gruodžio 31 d., ar 2023 metų sausio 1 d. ir vėliau, kadangi tuo laikotarpiu keitėsi vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarka ir dydžiai.
Jei vaikas gimė 2023 arba 2024 metais, maksimali išmoka, pasirinkus išmoką gauti, kol vaikui sueis 18 mėnesių, padidėjo beveik 42 eurais iki 2620,32 euro per mėnesį. Jei šeima pasirinko gauti išmoką, kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka iki vaikui sueis 12 mėnesių yra 1965,24 euro, o iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 1310,16 euro.
Kai vienas iš tėvų ar globėjų, esančių vaiko priežiūros atostogose, teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų trečiąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3705 eurų arba 76 eurais daugiau nei praėjusį ketvirtį. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimalus dydis didėja 59 eurais, nuo 2791,56 euro iki 2850 eurų per mėnesį. Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais bus 2137,50 euro, o antraisiais 1425 eurai. Neperleidžiamais mėnesiais didžiausia mėnesio vaiko priežiūros išmoka yra 3406,42 euro - 55 eurais daugiau, nei praėjusį ketvirtį.
Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka: ką svarbu žinoti?
Nedarbo Išmoka
Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys - kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys - kintama ir pastovioji. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.
2025 metais MMA siekia 1038 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro - ji lieka tokia pat, kaip trečiąjį metų ketvirtį. 2024 metais MMA siekia 924 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro.
Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2025 metų spalį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 241,54 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2023 metų kovo pradžios iki 2025 metų rugpjūčio pabaigos. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2024 metų spalį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 215,01 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal jo vidutines draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2022 metų kovo iki 2024 metų rugpjūčio. Jei tokio žmogaus vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1000 eurų, neatskaičius mokesčių, nedarbo išmoka mokama liepos-rugsėjo mėnesiais sieks 629,44 euro, nuo spalio iki gruodžio - 551,84 euro, nuo kitų metų sausio iki kovo - 474,24 euro.
Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas.
Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. VDU, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Taigi, žmonėms, kurie bedarbio statusą įgis nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos, maksimali nedarbo išmoka yra 1381,78 euro. Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje įgis bedarbio statusą 2024 metų ketvirtąjį ketvirtį, bus 1270,42 euro. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje įgys bedarbio statusą 2023 metų trečiąjį ketvirtį, bus 1133,29 euro. Taigi, žmonėms, kurie bedarbio statusą įgis nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 30 d., maksimali nedarbo išmoka yra 1250,11 euro - beveik 30 eurų didesnė, nei praėjusį ketvirtį.
Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas. Pavyzdžiui, užsieniečiai, turintys Mėlynąją kortelę arba leidimą gyventi išduotą šeimos susijungimo pagrindu, gali pretenduoti į išmoką. Tačiau, jei laikinas leidimas gyventi buvo išduotas darbo pagrindu Lietuvoje, praradus darbą leidimas bus panaikintas. Tokiu atveju užsienietis negalės likti Lietuvoje ar registruotis Užimtumo tarnyboje. Dėl konkretaus atvejo geriausia kreiptis tiesiogiai į Sodrą arba pasikonsultuoti su teisininku.
Norėdami gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, turite atitikti šias sąlygas:
- Buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu ir per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą
- Registravotės Užimtumo tarnyboje ir jums suteiktas bedarbio statusas
- Užimtumo tarnyba nepasiūlė jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių
Jeigu neturite reikiamo stažo, išmoka gali būti skirta, jei baigėte privalomąją karo tarnybą ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą ir įgijote bedarbio statusą per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos.
Jeigu nesate sukaupęs reikiamo stažo Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį esate dirbęs kitoje ES ar EEE valstybėje narėje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, galite iš ankstesnės darbo vietos valstybės kompetentingos įstaigos pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo laikotarpius (ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje toks dokumentas yra forma PD U1). Tuomet į užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą bus atsižvelgta Lietuvoje. Ukrainos piliečiai gali užskaityti Ukrainoje įgytą darbo stažą nedarbo išmokos gavimui tik turėdami leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Nedarbo išmokos skaičiuoklė
Nedarbo išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis jūsų turėtomis pajamomis kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių, pradedant nuo dviejų mėnesių prieš tapimą bedarbiu (įskaitant mėnesius be pajamų). 2026 m. I ketv. didžiausia nedarbo išmoka bedarbiams yra 1405,45 EUR. Nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių. Preliminarų nedarbo išmokos dydį galite pasiskaičiuoti čia.
Prašymą skirti nedarbo išmoką galite pateikti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje internetu arba asmeniškai Sodros skyriuje.
Pagalba Žmonėms su Negalia
Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą. Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos:
- Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija. Ja gali naudotis:
- Vaikai su negalia
- Asmenys, netekę 45% ar daugiau dalyvumo (iki 24 metų amžiaus)
- Asmenys, netekę 60% dalyvumo, jei nėra draudžiami pensijų socialiniu draudimu
- Motinos, kurios turi 5 ir daugiau vaikų ir neteko 60% dalyvumo
- Tėvai ar globėjai, netekę 60% ir daugiau dalyvumo, kurie ne mažiau kaip 15 metų namuose slaugė neįgalų asmenį
- Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vertinanti asmens sveikatos būklę.
Svarbu, kad asmuo, gaunantis šias pensijas, turėtų darbo stažą, kuris įrodytų, kad jis dirbo tam tikrą laiką.
Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į Sodrą. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją.