Smurtas artimoje aplinkoje - tai socialinė ir teisinė problema, kuri paveikia tūkstančius žmonių Lietuvoje. Pagal Jungtinių Tautų konvencijas ir tarptautinius žmogaus teisių standartus, smurtas artimoje aplinkoje - tai veiksmai ar neveikimas, kuriais padaroma žala fizinei ir emocinei sveikatai, laisvei ar orumui tarp tų, kurie susiję artimais santykiais. Smurtas artimoje aplinkoje nebūtinai reiškia tik fizinį smurtą.
Smurto formos ir jų apraiškos
Dažniausios Smurto Formos:
- Fizinis smurtas: Smūgiai, stumdymas, sužalojimai.
- Psichologinis smurtas: Žeminimas, grasinimai, kontroliavimas.
- Seksualinis smurtas: Prievarta, nepriimtinas seksualinis elgesys.
- Ekonominis smurtas: Kontrolė, neleidimas dirbti, finansinis išnaudojimas.
Smurtas artimoje aplinkoje apimantis visas smurto formas, laikomas pavojingesne smurto forma ir to priežastys yra įvairios, tačiau pagrindinė jų yra ta, kad smurtauja žmogus, su kuriuo sieja artimas emocinis ryšys, kuriuo auka turėtų pasitikėti, todėl daroma žala yra gerokai didesnė.
Smurtas artimoje aplinkoje daugiausia paveikia moteris, todėl laikoma, kad tai diskriminacijos prieš moteris forma. Smurtas prieš moteris - tai bet koks smurtas dėl lyties, kurio (tikėtina) pasekmė yra fizinė, seksualinė, psichologinė žala, nepaisant to ar tai įvyksta viešame ar privačiame gyvenime. Smurtas artimoje aplinkoje itin suvaržo galimybes moterims naudotis savo teisėmis ir laisvėmis lygiomis sąlygomis su vyrais.
Psichologinio smurto ypatumai ir pasekmės
Psichologinis smurtas, dažnai pasireiškiantis kaip žeminimai, manipuliacijos, kontrolė ar grasinimai, yra viena labiausiai paplitusių smurto formų artimoje aplinkoje. Nukentėję asmenys dažnai patiria sumažėjusį savivertės jausmą, nuolatinį nerimą ar baimę. Jie gali jaustis izoliuoti nuo draugų ir šeimos, bijodami būti nesuprasti ar netgi kaltinami dėl situacijos. Toks izoliavimas tik dar labiau sustiprina smurtaujančio asmens kontrolę.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Psichologinio smurto padariniai gali pasireikšti įvairiai: nukentėjusieji dažnai susiduria su miego sutrikimais, depresija, valgymo problemomis, o ilgainiui šie sunkumai ima trukdyti jų darbui, mokslams ar kitai kasdieninei veiklai. Smurtas artimoje aplinkoje ne tik paveikia nukentėjusio asmens emocinę sveikatą, bet ir sukelia didelių sunkumų kasdienėje veikloje. Santykiai su kitais žmonėmis taip pat nukenčia.
Smurto pasekmės aukai
Smurto artimoje aplinkoje palieka gilias ir ilgalaikes žaizdas, kurios gali daryti įtaką įvairiems gyvenimo aspektams. Smurto artimoje aplinkoje pasekmės yra įvairios, tačiau tarp dažniausiai pasitaikančių yra emocinės sveikatos problemos, fizinė žala, finansinė priklausomybė, sumažėjęs pasitikėjimas savimi bei sunkumai užmezgant ir palaikant sveikus santykius, nutrūkę santykiai su šeima bei draugais.
Smurtas artimoje aplinkoje situacijos gali lemti baudžiamojo proceso pradžią. Pavyzdžiui, kai smurtautojas traukiamas atsakomybėn dėl savo veiksmų. Jeigu smurto artimoje aplinkoje aukai suteikiamas nukentėjusio statusas baudžiamajame procese, auka įgauna teises, susijusias su teisingu bylos nagrinėjimu. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, auka turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą.
Priežastys: kodėl smurtas tampa pasikartojančiu
Smurto artimoje aplinkoje, nepriklausomai nuo jo formos, pagrindinės priežastys paprastai yra susijusios su smurtautojo siekiu kontroliuoti auką, o tai lemia ne vienkartinį tokio smurto pobūdį. Kitaip tariant, smurtas tampa įprastu problemų sprendimo ar net bendravimo būdu, prie kurio, deja, pripranta ne tik smurtautojas, bet ir auka.
Smurtas artimoje aplinkoje formuojasi per laiko tarpą, dažnai susijęs su struktūriniais, kultūriniais ir asmeniniais veiksniais. Smurtas artimoje aplinkoje - tai veiksmai ar neveikimas, kuriais padaroma žala fizinei ir emocinei sveikatai, laisvei ar orumui tarp tų, kurie susiję artimais santykiais.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Valstybės pareigos ir tarptautiniai standartai
Visi turi teisę į gyvybę ir valstybė turi pareigą ją saugoti. Kai valstybės institucijos žino ar turėtų žinoti, kad asmens gyvybė yra realiame pavojoje, jos turėtų imtis visų reikalingų ir pagrįstų veiksmų siekiant išvengti rizikos. Tai apima reagavimą į įvykius bei struktūrinę pagalbą. Valstybė taip pat turi pareigą ištirti visus nenatūralios mirties atvejus ir imtis atitinkamų priemonių.
Su visais asmenimis turi būti elgiamasi humaniškai ir oriai. Tai reiškia, kad valstybė turi imtis aktyvių veiksmų nedelsiant bei taikyti struktūrines apsaugos priemones siekiant išvengti kankinimo, žiauraus ir žeminančio elgesio. Taip pat ištirti atvejus, kai asmuo galimai patyrė tokį elgesį. Tiek aktyvių veiksmų nesiėmimas, tiek galimų atvejų neištyrimas gali pažeisti žmogaus teises.
Teisės aktų raida Lietuvoje
Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, vadinamuosius buitinius konfliktus palikdamas spręsti pačiai šeimai. Ši situacija iš esmės pasikeitė tik 2011 metais, kai, palaipsniui keičiantis visuomenės požiūriui į smurtą artimoje aplinkoje, reaguojant į sukeliamas skaudžias (dažniausiai, negrįžtamas) pasekmes smurto artimoje aplinkoje aukoms, 2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje dėl jo sukeliamos žalos visuomenei buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, reikalaujančių greito valstybės institucijų įsikišimo ir laiku suteikiamos pagalbos smurto aukoms. Toks požiūris lėmė ir pagrindinių baudžiamųjų įstatymų pakeitimus. Šiandien tiek baudžiamajame kodekse, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinis smurtas - nuo lengviausio iki sunkiausio - laikomas pavojingesniu, jei jis padaromas artimoje aplinkoje.
Visgi vertinant apsaugą nuo psichologinio smurto artimoje aplinkoje atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajame kodekse yra kriminalizuotos tik pavojingiausios jo apraiškos (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, terorizavimas ir kt.). Visiškai neseniai, prieš kelerius metų, įstatymų leidėjas prie psichologinio smurto priskyrė ir persekiojimą. Persekiojimas yra pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika, sutrikdanti aukos privatų gyvenimą, sukurianti nuolatinę įtampą ir nerimą.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Naujausi pakeitimai: apsaugos orderis ir specialios apsaugos priemonės
Siekdamas efektyvesnės smurtą patyrusių asmenų apsaugos Seimas 2023 metais priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Naujoje įstatymo redakcijoje numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti, kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, atlikęs pavojaus rizikos vertinimą ir nustatęs smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti privalo priimti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.
Baudžiamoji ir civilinė atsakomybė
Baudžiamasis kodeksas: Smurtas šeimoje gali būti kvalifikuojamas kaip nusikaltimas - jeigu padaroma sunkių sužalojimų, pasikartojančiai smurtaujama, aukai yra ypatinga pažeidžiamybė ir pan. Įstatyme nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, tokios kaip apribojimas smurtautojui kontaktuoti su auka, gali būti taikomos nedelsiant, net ir be teismo sprendimo, jeigu yra akivaizdi grėsmė.
Smurto artimoje aplinkoje situacijos gali lemti civilinių ginčų iniciavimą. Jeigu smurto artimoje aplinkoje aukai suteikiamas nukentėjusio statusas baudžiamajame procese, auka įgauna teises, susijusias su teisingu bylos nagrinėjimu. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, auka turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą.
Specialieji apsaugos poreikiai ir nukentėjusiųjų teisės proceso metu
Iš esmės keitėsi ir pats baudžiamasis procesas, kuriame imta pripažinti, kad nukentėjusieji nėra tik įrankiai teisėsaugos institucijų rankose siekiant ištirti bylą, tačiau jie taip pat yra ir proceso dalyviai, kurie turi individualių poreikių, o konkrečiai - poreikį atgauti saugumo, pasitikėjimo jausmą. Tuo tikslu buvo įtvirtinti papildomi apsaugos garantai aukoms, taip pat vadinamieji specialieji apsaugos poreikiai.
Specialiųjų apsaugos poreikių nustatymas įtvirtintas Lietuvos įstatymų leidėjui įgyvendinant ES Nusikaltimų aukų direktyvą, kurioje reglamentuotos pagrindinės asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos, pažeidžiamų liudytojų teisės, paramos ir apsaugos standartai. Siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų (tarp jų ir nuo smurto artimoje aplinkoje) teises, labiau apsaugoti nuo pakartotinės viktimizacijos, buvo priimtas BPK 36-2 str., apibrėžiantis specialiuosius apsaugos poreikius.
Institucinė pagalba ir praktiniai žingsniai nukentėjusiesiems
Patiriant ar patyrus smurtą artimoje aplinkoje, svarbu laiku kreiptis pagalbos. Pirmiausia, nukentėję asmenys gali gauna emocinį palaikymą, saugią erdvę išsipasakoti ir aiškiai suvokti savo poreikius, centro konsultantės ir konsultantai padeda atpažinti smurtą ir skatina imtis veiksmų. Taip pat SKPC teikia teisinę pagalbą, apsaugos priemonių ir teisinės atsakomybės užtikrinimo.
Dar vienas svarbus aspektas - informavimas. SKPC specialistai teikia informaciją apie laikiną prieglobstį, informuoja apie kitas socialines paslaugas, kurios padeda smurtą patyrusiems asmenims pradėti gyvenimą iš naujo. Svarbu prisiminti, kad pagalba teikiama konfidencialiai, o nukentėjusiojo pasirinkimas pradėti ar nepradėti teisinį procesą yra gerbiamas.
Apie smurtą gali pranešti bet kuris asmuo - ne tik pati auka, bet ir kaimynas, giminaitis ar kolega. Skambinant numeriu 112 galima pateikti informaciją anonimiškai. Policija: Numeris 112 (anoniminis pranešimas galimas). Specializuoti pagalbos centrai: Teikia konsultacijas, psichologinę ir teisinę pagalbą. Socialinės tarnybos: Padeda šeimoms, patiriančioms socialinę riziką.
Prevencija, visuomenės švietimas ir ilgalaikiai sprendimai
Išsprendus teisinio reguliavimo problemas, siekiant sumažinti smurto artimoje aplinkoje, matyt, teks grįžti prie ilgai trunkančių, bet efektyviausių sprendimų - visuomenės švietimo, koks elgesys yra normalus, o koks - žalingas, net jei sunku tai identifikuoti, taip pat emocinio intelekto stiprinimo, tinkamų konfliktų sprendimo būdų paieškos ir kt. Šalies institucijos ir nevyriausybinės organizacijos vykdo įvairias iniciatyvas, siekdamos ugdyti visuomenės sąmoningumą. Pavyzdžiui, mokymai pedagogams, socialiniams darbuotojams, policijai padeda geriau atpažinti smurto situacijas ir veiksmingiau padėti nukentėjusiems.
Visuomenės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje per pastaruosius du dešimtmečius ženkliai pasikeitė: greta teisinio reguliavimo iš esmės keitėsi visuomenės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje ir šiandien daugeliui jau ne vis vien, kai girdi, mato akivaizdų smurtą savo aplinkoje. Vis dėlto smurto artimoje aplinkoje mastas reikšmingai nemažėja.
Tarptautinis kontekstas ir Lietuvos įsipareigojimai
Be paminėtų pagrindinių reguliavimo pakeitimų, šiandien Lietuva jau yra kelių svarbių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, susijusių su moterų teisių apsauga ir moterų diskriminacijos panaikinimu, dalyvė. Lietuva yra ratifikavusi 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą. Lietuva taip pat yra Konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo dalyvė. Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m. birželio 7 d., tačiau iki šiol jos neratifikavo, ir tai vis dar kelia daug diskusijų ir emocijų.
Kalbant apie regioninį lygmenį, Lietuva yra Europos Tarybos narė ir šios tarptautinės organizacijos priimtų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Europos socialinės chartijos (pataisytos) dalyvė. Taigi teisiniu ir tarptautiniu lygmeniu Lietuva per dvidešimt metų nuėjo ilgą, turiningą kelią ir iš esmės savo teisiniu reguliavimu, teisėsaugos institucijų praktika daugeliu aspektų neatsilieka, o tam tikrais atvejais ir lenkia kitas Europos valstybes.
Kada kreiptis į advokatą ir kokią pagalbą teikia teisininkai
Raktožodis advokato paslaugos yra labai svarbus - smurto bylose daugelis procesinių žingsnių reikalauja teisinės patirties, žinojimo apie teismų praktiką, terminus ir procedūras. Baudžiamojo proceso stadijoje - kai pradėtas ikiteisminis tyrimas, advokatas atstovauja jūsų interesams. Pasitikrinkite teisinę pagalbą - pasižiūrėkite, ar jūsų situacijoje gali padėti advokato paslaugos nemokamai.
Tiems, kurie ieško profesionalaus teisinio palaikymo Lietuvoje, Radiolex teisininkai yra vienas iš pasirinkimų. Ši teisinių paslaugų įmonė (studija) siūlo konsultacijas, dokumentų rengimą, bylinėjimą, atstovavimą teismuose. Jie specializuojasi įvairiose teisės srityse. Radiolex teisininkai gali būti vienas iš jūsų sąjungininkų - konsultuodami, atstovaudami ir padėdami eiti sudėtingais teisiniais keliais.
Kai būtina kreiptis į advokatą? Žmonės dažnai nusprendžia kreiptis į advokatą, kai susiduria su sudėtingomis problemomis. Mieste Vilnius į profesionalią advokato pagalbą dažnai kreipiamasi tada, kai byla jau nagrinėjama teisme ar institucijoje ir reikalai klostosi ne taip, kaip norėtųsi. Dar blogiau, jei byla jau pralaimėta.
Praktinė informacija ir kontaktai
Organizacija - Pagalbos tipas - Kontaktinė Informacija:
| Policija | Skubus reagavimas, apsaugos orderis | 112 |
|---|---|---|
| Specializuoti centrai | Konsultacijos, psichologinė pagalba, teisinė pagalba | Informacija prieinama savivaldybių puslapiuose |
| Socialinės tarnybos | Padeda šeimoms, patiriančioms socialinę riziką | Savivaldybės kontaktai |
| Radiolex | Teisinės konsultacijos, atstovavimas teisme | Kontaktinė informacija prieinama internete |
Jeigu jūs ar artimas žmogus patiria smurtą artimoje aplinkoje, svarbiausia yra nelikti vieniems. Suraskite žmogų, kuriuo pasitikite, ir pasidalinkite savo patirtimi. Kaip pabrėžia SKPC specialistai, svarbu netylėti ir ginti savo teises. Smurto pasekmes galima įveikti - atkurti savivertę, susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir vėl kurti pilnavertį gyvenimą.
Vis dėlto smurto artimoje aplinkoje mastas reikšmingai nemažėja. Europoje smurto paplitimas per visą gyvenimą tarp 15-49 metų susituokusių asmenų ir (arba) partnerių siekia nuo 16 iki 23 proc. Smurtas artimoje aplinkoje - tai veiksmai ar neveikimas, kuriais padaroma žala fizinei ir emocinei sveikatai, laisvei ar orumui tarp tų, kurie susiję artimais santykiais.
tags: #smurtas #artimoje #aplinkoje #magistrinis #darbas