Neįgalumas yra vienas iš pagrindinių socialinės atskirties rizikos veiksnių. Šiuo metu pasaulyje vis labiau įsigali socialinis negalios sampratos modelis, kuris neįgalumą traktuoja kaip socialinę problemą.
Seime surengtoje pirmojoje praktinėje konferencijoje „Priklausomybių konsultanto praktika ir profesinė tapatybė: iššūkiai, galimybės, perspektyvos“ subūrė sveikatos priežiūros įstaigų, visuomenės sveikatos, socialinių paslaugų teikėjus, kalėjimų sistemos specialistus, nevyriausybinių organizacijų ir kitų valstybės institucijų atstovus bei priklausomybių konsultantus prie bendro diskusijų stalo. Konferencijos tikslas - atvirai aptarti problemas ir iššūkius, su kuriais susiduria priklausomybių konsultantai, dirbdami su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, ypatingą dėmesį skiriant jų profesinei tapatybei, kompetencijų stiprinimo svarbai bei galimo tobulesnio modelio sukūrimui.
Sveikinimo žodžiu konferenciją pradėjo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas. „Jūsų darbas vyksta ten, kur žmogui sunkiausia, o valstybei - jautriausia. Jūs esate tie, kurie dažnai tampate pirmuoju tiltu į pagalbą. Kartais tas žingsnis atrodo mažas, bet jis gali būti lemtingas. Ačiū už ramų, kantrų ir žmogišką darbą, kuris ne visada matomas, tačiau yra nepaprastai svarbus. Priklausomybių problemos šiandien apima ne tik alkoholio vartojimą - jos plečiasi ir paliečia žmones, susiduriančius su narkotikais, naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, medikamentų vartojimu be gydytojo paskyrimo, rizikingu elgesiu, susijusiu su lošimais ar skaitmeninėmis naujovėmis“, - pradėdamas konferenciją priklausomybių konsultantus pasveikino Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Konferencijos programa buvo suskirstyta į keturias temines dalis, kurių kiekviena išryškino vis dar egzistuojančias problemas ir iššūkius. Pirmojoje dalyje dėmesys skirtas kompetencijų stiprinimui. Antrojoje dalyje pristatytos priklausomybių konsultantų patirtys, jų kasdieniai iššūkiai ir pasiekti rezultatai. Trečioji dalis analizavo priklausomybių konsultantų vaidmenį įvairių institucijų ir organizacijų veikloje. Ketvirtojoje dalyje diskutuota apie priklausomybių konsultavimo paslaugų ir šios profesijos ateities perspektyvas. Konferencijos metu vykusios diskusijos ir pranešimai parodė, kad nors 2025 m. įsigaliojo atnaujinta sveikatos apsaugos ministro įsakymo redakcija ir patvirtintas naujas priklausomybių konsultavimo paslaugų teikimo tvarkos aprašas, išplečiantis konsultacijų spektrą ne tik alkoholio, bet ir narkotinių medžiagų vartojimo, lošimų rizikos bei pagalbos artimiesiems srityse, vien teisės akto sklandžiam paslaugų teikimui užtikrinti nepakanka.
Ekspertai sutarė, kad vis dar susiduriama su priklausomybės ligomis sergantiems asmenims skirtų paslaugų tęstinumo, įvairovės ir integracijos į bendrą sveikatos priežiūros sistemą iššūkiais, kuriems spręsti būtinas nuoseklus institucijų bendradarbiavimas ir praktinių sprendimų paieška.
Taip pat skaitykite: Medicininė reabilitacija: kas tai?
„Realybė keičiasi greičiau, nei spėjame atnaujinti pagalbos įrankius. Raginu ieškoti sprendimų, aiškiai įvardinti trūkumus bei silpnąsias vietas. Turime rasti atsakymus į kelis esminius iššūkius: pirmiausia - konsultanto vieta sistemoje ir jo vaidmens aiškumas. Taip pat būtina užtikrinti nuoseklią pagalbos grandinę žmogui, kuris ieško pagalbos. Antra - paslaugos apimtis ir kompetencijų atitikimas realiam poreikiui. Turime įvertinti, ar konsultantams pakanka įrankių darbui su vis platesniu klientų spektru, ar mokymai, metodikos ir tęstinis profesinis tobulėjimas spėja žengti koja kojon su realybės pokyčiais. Trečia - krūvis, regioninė nelygybė ir paslaugų tęstinumas. Kai kuriose savivaldybėse vienam priklausomybių konsultantui tenka itin didelis besikreipiančiųjų skaičius, kitur paslauga dar tik kuriama arba teikiama epizodiškai. Skiriasi laukimo laikas, konsultacijų intensyvumas ir galimybė gauti pagalbą greitai, nors priklausomybės progresuoja čia ir dabar. Stabilumas, vienodas prieinamumas ir pakankamas konsultantų skaičius - būtinybė. Ketvirta - stigma ir vėlyvas kreipimasis. Gėda ir kaltė vis dar išlieka didžiuliu barjeru, nors paslauga yra anoniminė. Visuomenėje priklausomybė dažnai vis dar tapatinama su silpnumu ar moraliniu trūkumu, tačiau tai yra liga - elgesio ir sveikatos problema. Penkta - emocinis krūvis ir perdegimo rizika. Konsultantai dirba su atkryčiais, krizėmis, šeimų konfliktais, smurtu, vaikų traumomis ir socialine atskirtimi. Kad ši pagalbos grandis nesutrūktų, būtinos supervizijos, nes kai perdegimas paliečia konsultantą, pralaimi visi“, - esmines tobulinimo kryptis įvardijo prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Apibendrindamas konferenciją prof. dr. Saulius Čaplinskas pabrėžė, kad šiandien būtina susitarti dėl aiškios priklausomybių konsultanto tapatybės ir jo vietos pagalbos sistemoje. Anot jo, kiekvienoje savivaldybėje konsultantas turi būti matomas kaip ankstyvosios pagalbos vartai, o žmogaus kelias į pagalbą - trumpas, aiškus ir saugus. Profesorius akcentavo, kad būtina stiprinti institucijų bendradarbiavimą, atnaujinti kompetencijas, mokymus ir metodikas, kad jos atlieptų realius praktikos poreikius: darbą su skirtingomis priklausomybėmis, darbą su šeima ir grupėmis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į finansavimo ir paslaugų prieinamumo netolygumus, kurie, anot S. Čaplinsko, neturėtų lemti, kokios kokybės pagalbą žmogus gauna. Todėl, pasak profesoriaus, būtina aiškiai nustatyti minimalų konsultantų tinklo standartą savivaldybėse, sukurti stebėsenos rodiklius, atspindinčius ne tik konsultacijų skaičių, bet ir realų poveikį žmogui, bei užtikrinti supervizijas ir perdegimo prevenciją. Prof. dr. S. Čaplinskas akcentavo ir svarbų Respublikinio priklausomybės ligų centro bei visuomenės sveikatos biurų vaidmenį. Siūlė sukurti aiškų, realistišką ir nacionaliniu lygiu suderintą veiksmų planą - jį ne tik parengti, bet ir nuosekliai laikytis, kad pokyčiai sistemoje nebūtų fragmentiški, priklausomi nuo atskirų iniciatyvų ar savivaldybių galimybių.
„Darbas su priklausomybėmis - tai ne tik sveikatos, bet ir valstybės atsparumo, socialinio teisingumo bei vaikų ateities klausimas. Stipresnė pagalbos sistema reiškia mažiau smurto šeimose, mažiau prarastų darbų, mažiau nelaimių keliuose, mažiau trauminių patirčių vaikams ir daugiau gyvenimų, grįžtančių į vėžes“, - baigdamas savo kalbą jautriai apibūdino priklausomybių konsultantų vaidmenį prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Dar 2018 m. Lietuvoje pradėtos teikti individualios bei anonimiškos priklausomybių konsultavimo paslaugos, kurias pagal sveikatos apsaugos ministro įsakyme nustatytus reikalavimus priklausomybės konsultantas galėjo teikti asmenims, žalingai vartojantiems alkoholį. Nuo 2025 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai redakcijai, numatyta, kad priklausomybių konsultantai, pabaigę papildomus mokymus, gali teikti konsultacijas asmenims bei jų artimiesiems ne tik dėl alkoholio, bet dėl narkotinių medžiagų vartojimo bei rizikingo elgesio, susijusio su lošimais.
Taip pat skaitykite: Naujovės darbingumo nustatyme Utenoje
Šis priklausomybės konsultantų paslaugų teikimas įtvirtintas tiek savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, tiek socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Jis taip pat įtvirtintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dirbant mobiliosiose komandose bei kitose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, nevyriausybinėse ar kitose organizacijose.
Numatyta, kad priklausomybių konsultantas arba priklausomybių konsultavimo paslaugas organizuojanti įstaiga teikia Respublikiniam priklausomybės ligų centrui (RPLC) teikiamų paslaugų stebėsenos duomenis.
RPLC derina Priklausomybių konsultavimo paslaugų teikimo mokymo programas, taip pat tvirtina priklausomybių konsultavimo paslaugas norinčių teikti asmenų atitiktį nustatytiems mokymo programų reikalavimams.
Priklausomybės konsultantų mokymų programas yra suderinę 3 organizatoriai, kurie turi teisę organizuoti mokymus priklausomybės konsultantams - tai VšĮ „Problemų sprendimo centras“, VšĮ Socialinių iniciatyvų centras „Atviras ratas“, ir VšĮ „Priklausomybės ligų specialistų institutas“. 2025 m. spalio 1-9 d. įvyko priklausomybės konsultantams skirti nemokami tęstiniai mokymai pagal RPLC patvirtintą priklausomybių konsultavimo dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir rizikingo elgesio, susijusio su lošimu, programą.
RPLC duomenimis, 2024 m. suteikta 3670 konsultacijų pirmą kartą ir pakartotinai apsilankiusiems asmenims. Daugiausia konsultacijų suteikė Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure dirbantys priklausomybės konsultantai.
Taip pat skaitykite: Sveikatos patikrinimo tvarka
Neįgaliųjų socialinė integracija ir teisinis reglamentavimas
Neįgaliesiems užtikrinamos teisės, kurios įtvirtinamos ir ginamos tiek bendraisiais, tiek specialiaisiais teisės aktais. Invalidumo nustatymą 1991 - 2005 metais reglamentavo Invalidų socialinės integracijos įstatymas, kuriuo vadovaujantis buvo nustatomos trys invalidumo grupės. Pagrindinis kriterijus, kuriuo buvo vadovaujamasi nustatant invalidumo grupę - žmogaus organizmo būklė. Visiškai nebuvo atsižvelgiama į darbingumo netekimo, reabilitacijos, aplinkos ir aplinkybių sąveikos veiksnius. Tokia invalidumo nustatymo tvarka stabdė neįgaliųjų integracijos galimybių plėtrą, jų socialinės apsaugos tobulinimą, skatino išlaikytines nuostatas.
Nuo 2005 m. liepos 1 d., įsigaliojus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, pasikeitė invalidumo nustatymo tvarka. Jei asmeniui nustatoma 60-100 proc. darbingumo, jis laikomas darbingu. Taip pat neįgaliesiems nustatomi specialieji poreikiai (buityje ir asmeniniame gyvenime, darbinėje veikloje, ugdyme, visuomeniniame gyvenime), kuriems tenkinti teikiamos finansinės, techninės pagalbos priemonės, paslaugos. Pereinamajame 2 metų laikotarpyje (iki 2007 metų liepos 1 d.) galioja ir invalidumo grupės ir naujai nustatomas darbingumo lygis.
Neįgaliųjų socialinė struktūra Lietuvoje
Remiantis statistiniais duomenimis, 2005 metais Lietuvoje gyveno 248658 neįgalieji, a. Tai atitinka Jungtinių Tautų Organizacijos duomenis, kad pasaulyje žmonės su negalia sudaro apie 10-12 proc. visų gyventojų (apytikriai.1 pav.).
Šios sunkiausios negalios asmenys, t.y. tie, kuriems nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis ar I invalidumo grupė, sudaro 14 proc. Didžiausią dalį neįgaliųjų sudaro - asmenys, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis ar II invalidumo grupė - 148586, aie asmenys sudaro net 60 proc. Neįgalieji, kuriems nustatytas 45- 55 proc. darbingumo lygis ar III invalidumo grupė, 2005 m. buvo 50035 arba 20 proc. Vaikų su negalia iki 18 metų buvo 16002 arba 6,4 proc. (apytikriai. 2005 metais 36 proc. neįgaliųjų sudaro asmenys, sulaukę pensinio amžiaus. Darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatyta invalidumo grupė ar 0-55 procentai darbingumo, sudarė apie 58 proc.
Daugiausiai neįgaliųjų gyvena Vilniaus ir Kauno apskrityse (apytikriai.3 pav.).
Kliūtys naudojantis elektroninėmis paslaugomis
Dalis neįgaliųjų (pvz., aklieji ir silpnaregiai, turintys klausos sutrikimų, turintys proto negalią, su judėjimo funkcijos sutrikimais) negali įprastais būdais priimti ir apdoroti informacijos, o dalis neįgaliųjų dėl nepritaikytos fizinės aplinkos negali pasiekti informacijos šaltinių.
Specialiųjų poreikių vaikai, kurie dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turi ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, jiems sudėtinga suprasti ir priimti informaciją, ia jų per 16 tūkst. Specialiųjų poreikių mokiniai, norintys įgyti profesiją, gali mokytis profesinėse mokyklose, kuriose 2005-2006 mokslo metais buvo įregistruota 31 (2004-2005 mokslo metais - 14) pagrindinio profesinio mokymo programa, skirta žmonėms su negalia, pagal jas profesijos mokėsi 1242 (2004-2005 mokslo metais - 1749) specialiųjų poreikių mokiniai. Iš viso profesinėse mokyklose ir iaaugo kolegijose bei universitetuose 2006 metais jose mokėsi per 500 neįgaliųjų.
Neįgaliųjų užimtumas ašalyje per 15 nepriklausomybės metų buvo viena iš skaudžiausių problemų ir 1996-2004 m. buvo tik apie 10 proc. Iš viso neįgaliųjų. 2005-2006 metais neįgaliųjų užimtumo situacija pradėjo gerėti. Iš viso 2005 metais sudarė apie 13 proc. Iš viso, kai Europoje siekė 35 proc. 2006 m. Iš viso iaaugs iki 20 proc.. Iš viso neįgaliojo pragyvenimo šaltis buvo darbo užmokestis, kaime - tik kas dvidešimt septinto. Kaime gyvenantys neįgalieji dažniau buvo išlaikomi valstybės arba gaudavo pensiją [8]. Siekiant užtikrinti lygias galimybes visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime žmonių su negalia teisės įtvirtintos tarptautiniuose dokumentuose.
Svarbiausi teisės aktai
Neįgaliųjų teisės įtvirtinamos ir ginamos tiek bendraisiais, tiek specialiaisiais teisės aktais. 1 lentelėje pateikiami svarbiausi teisės aktai, susiję su neįgaliųjų integracija:
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1950 | Pasirašyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija. |
| 1961 | Pasirašyta Europos socialinė chartija kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos ekonominė ir socialinė dalis. 1996 metais Europos socialinė chartija buvo peržiūrėta (Žin., 2001, Nr. 49-1704), ir jos 15 straipsnyje buvo įtvirtinta žmogaus su negalia teisė į nepriklausomą gyvenimą, socialinę integraciją ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime, nepriklausomai nuo amžiaus, negalios prigimties ir pobūdžio. Is su negalia įstatymas, kurio nuostatos aiškiai apibrėžia reikalavimus panaikinti neįgaliesiems diskriminaciją visose gyvenimo srityse. Šis įstatymas tapo pagrindiniu pavyzdžiu Europai ir kitoms pasaulio šalims kovojant už neįgaliesiems lygias teises visuomenėje. |
| 1992 | Europos Taryba parengė rekomendaciją Nr. R(92)6 „Nuosekli politika žmonėms su negalia“, kurią patvirtino Ministrų komitetas. Ši rekomendacija įtakojo Europos Sąjungos šalis neįgalumo politikos vystymo kryptis neįgaliesiems naudai. |
| 1993 | Jungtinių Tautų Organizacijos Asamblėja priėmė Lygias galimybes teikimo žmonėms su negalia bendrąsias taisykles (toliau vadinama - Bendrosios taisyklės) rekomendacijas. Is žmonėms su negalia. Ias nuo supratimo skatinimo ir prieinamumo iki informacijos ir tyrimų. |
| 1996 | Europos Taryba paskelbė 1996 metus Neįgaliųjų metais ir paskatino visos Europos šalis spręsti neįgaliųjų problemas ir sudaryti lygias galimybes gyventi visuomenėje. |
| 2000 | Europos Sąjungos Taryba patvirtino Įdarbinimo direktyvą 2000/78/EB, kurioje draudžiama neįgalų asmenų diskriminacija inter alia užimtumo srityje ir numatomos tinkamas patalpų įrengimas, įskaitant informacines technologijas. |
| 2000 | Europos Sąjungos Viršūnių Taryba patvirtino 10 metų trukmės planą - Lisabonos strategiją ir iaškėlė tikslą iki 2010 metų Europos Sąjungą padaryti konkurencingiausiu pasaulio regionu spartinant ekonomikos augimą, siekiant visiško užimtumo. Taip pat buvo susitarta, kad valstybės narės kovos su socialine atskirtimi derinant ir koordinuojant bendrus veiksmus. Valstybės narės rengia Nacionalinius veiksmų planus ir programas, kurias pristatys Europos Komisijai [10]. |
| 2002 | Europos Komisija parengė veiksmų planą „E. Europa 2005: informacinė visuomenė visiems, numatantį, kad 2005 m. Iš viso didelės greitaveikos nebrangaus ryšio infrastruktūra [33]. |
| 2003 | Ispanijoje vykusioje Europos šalių ministrų, atsakingų už neįgaliųjų socialinę integraciją konferencijoje, buvo priimta Malagos deklaracija, kurioje nustatytas tikslas - parengti neįgaliųjų socialinės integracijos politikos veiksmų planą, kad per dešimtmetį pagerėtų žmonių su negalia ir jų šeimų gyvenimo kokybė. Iais. |
| 2003 | Europos Taryba patvirtino rezoliuciją „E. Iasis ES Europos Tarybos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas, kurio metu priimtas Varšuvos veiksmų planas. Europos Sąjungos valstybių ir Vyriausybės vadovai sprendžiant neįgaliųjų problemas susitarė parengti dešimties metų veiksmų planą, kurio įgyvendinimas užtikrintų ženklų pažangą neįgaliesiems ir lygias teises. |
| 2006 | Europos Taryba parengė Neįgaliųjų veiksmų planą 2006-2015 metams ir sieks įgyvendinti tikslus, susijusius su neįgalaus žmogaus teisių gynimu, nediskriminacija, lygiomis galimybėmis, pilnu neįgalus dalyvavimu Europos neįgalumo politikos sistemoje. Ias neįgalus dalyvavimu visuomenės gyvenime. |
| 2006 | Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė konvenciją, kuria ginamos neįgaliųjų teisės. Ius, kad neįgalieji nebūtų nediskriminuojami. Sutartis įsigalios praėjus 30 dienų po to, kai ją ratifikuos 20 valstybių. Manoma, kad tai gali įvykti 2008 ar 2009 metais. Dokumente kalbama apie pilietines ir politines teises, teisę į švietimą ir sveikatą, galimybes įsidarbinti, socialinę apsaugą, kitas neįgaliųjų teises bei laisves. Šalys, ratifikuodamos konvenciją, patvirtins, kad kiekvienas žmogus turi prigimtinę teisę į gyvybę, ir imsis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šia teise tokiais pat pagrindais kaip kiti naudotųsi žmonės su negalia. |
| 2007 | Paskelbti Europos lygių galimybių metais vis... |
Siekdami užtikrinti, kad neįgalieji galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, turime nuolat tobulinti teisės aktus, stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir plėtoti technologijas, kurios padėtų įveikti kliūtis ir užtikrinti vienodas galimybes visiems.
tags: #medicinine #profesoriu #konsultacija #neigaliems