Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo. Smurtas artimoje aplinkoje - tai įvairios formos fizinė, seksualinė, psichologinė ar ekonominė žala, kurią asmuo patiria dėl dabartinio arba buvusio partnerio veiksmų. Svarbu suprasti, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra tiesiog „buitinis konfliktas“, bet rimtas žmogaus teisės į fizinį ir psichologinį saugumą pažeidimas.
Smurtas artimoje aplinkoje yra dažnas reiškinys Lietuvoje. Policijos suvestinės mirga nuo pranešimų apie mušamas žmonas ar sugyventines. Smurto ratas Lietuvoje nenustoja suktis - vien praėjusių metų antrąjį pusmetį buvo užregistruoti 20 285 smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys. Šis skaičius atspindi tik dalį tikrosios problemos, nes daugybė smurto atvejų lieka nepranešti - smurtą patyrę asmenys nesiryžta ar bijo kreiptis pagalbos, netiki, kad gali būti kitaip ar neatpažįsta ir nepripažįsta patiriamo smurto.
Smurto formos ir apibrėžimai
Smurto formų yra keletas: fizinis, psichologinis (emocinis ir verbalinis), seksualinis, ekonominis. Svarbu pažymėti, kad smurto formos dažnai eina kartu - fizinis smurtas retai kada pasireiškia be psichologinio, o ekonominė kontrolė dažnai irgi yra lydima grasinimų ar manipuliacijų.
Fizinis smurtas
Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į asmens gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą arba bejėgiškos būklės sukėlimą. Lengviausiai atpažįstama ir geriausiai žinoma smurto forma - fizinis smurtas. Tai fiziniai kūno sužalojimai, skausmo sukėlimas, vaistų ar būtinų priemonių ribojimas, sveikatos sutrikdymas ir kitos fizinės kančios. Fizinis smurtas yra lengviausiai pastebimas, nes jis palieka žaizdas, žymes, traumas.
Psichologinis (emocinis) smurtas
Psichologinis smurtas − tai pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių. Psichologiniam smurtui priskiriami gąsdinimai, grasinimai, manipuliavimas, nuolatinė kritika bei žeminimas, įžeidinėjimai, nepagarbus bendravimas nuolat šaukiant ir bendravimo su kitais ribojimas.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Psichologinis smurtas, dažnai pasireiškiantis kaip žeminimai, manipuliacijos, kontrolė ar grasinimai, yra viena labiausiai paplitusių smurto formų artimoje aplinkoje. Sunkiau atpažįstamas psichologinis (emocinis) smurtas - nuolatinis elgesys, menkinantis žmogaus savivertę ar pažeidžiantis emocinį saugumą.
Seksualinis smurtas
Seksualinis smurtas - tai pirmiausia kėsinimasis į seksualinio apsisprendimo laisvę. Seksualinis smurtas, tai bet kokie intymūs veiksmai be laisvai išreikšto sutikimo ir prieš žmogaus valią. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant nepageidaujamus prisilietimus, nepageidaujamą pokalbį apie lytinius veiksmus, priekabiavimą, seksualinę prievartą ir išprievartavimą. Seksualinis smurtas kartais sunku atpažinti net jį patiriantiems, dėl vis dar gajaus įsitikinimo, kad lytinis santykiaivimas esant santuokoje ar santykiuose yra moters pareiga.
Seksualinis smurtas tyko ir virtualioje erdvėje - tai nepageidaujamos apnuogintų lytinių organų nuotraukos ar nepageidaujamos seksualinio pobūdžio žinutės, prieš žmogaus valią išplatintos jo intymios nuotraukos, pornografinio turinio klastotės naudojant tikro žmogaus veidą ar nuotrauką.
Ekonominis smurtas
Ekonominis smurtas (finansinis priklausomumas) - susijęs su finansų ar finansinės padėties kontrole. Smurtaujantis asmuo gali neleisti dirbti, atiminėti pajamas, slėpti tikrąją šeimos finansinę padėtį, versti prašyti pinigų būtiniausioms reikmėms. Esant ekonominiam smurtui, finansiniai sprendimai priimami vienvaldiškai, o bandymai užsidirbti savarankiškai yra draudžiami. Smurtaujantis asmuo tikslingai kuria aukos finansinę priklausomybę ir taip kuria galios disbalansą.
Kaip atpažinti smurtą: požymiai ir elgesio pakitimai
- Fiziniai požymiai: žaizdos, mėlynės, randai, aiškūs kūno sužalojimai arba pasikeitęs žmogaus elgesys, atsiribojimas nuo bendravimo.
- Psichologiniai požymiai: nuolatinis įtampos ir streso jausmas santykiuose, jausmas, kad esate nuolat kritikuojami, savigarbos ir pasitikėjimo savimi praradimas, baimė išsakyti nuomonę ar jausmus.
- Elgesio kontrolė: partneris nuolat klausinėja apie buvimo vietą, tikrina telefoną, riboja susisiekimą su draugais ir šeima, draudžia dirbti ar mokytis.
- Ekonominės kontrolės požymiai: reikalavimas atiduoti uždirbtus pinigus, draudimas dirbti, slėpimas pinigų ar išlaidų.
- Seksualinio sutikimo nebuvimas: lytiniai veiksmai prieš valią arba verčiant, nepageidaujami prisilietimai, priverstinis žeminimas seksualinėje srityje.
Smurto ratas - kaip vystosi smurtiniai santykiai
Smurto ratas susideda iš įtampos augimo su didėjančiu pavojaus jausmu, smurto proveržio, „medaus mėnesio“ arba smurtautojo atgailaujančio elgesio fazių. Ratas dažniausiai prasideda po aktyvaus asistavimo periodo, kurio metu smurtautojas labai domisi moters gyvenimu ir demonstruoja mylintį elgesį. Po kurio laiko mylintį elgesį keičia sekimas ir kontrolė, tačiau dažniausiai tuo metu moteris jau būna įsipareigojusi šiam vyrui ir nebeturi energijos, o dažnai ir ryžto ką nors keisti.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Įtampos augimo fazei būdinga tai, kad smurtautojas tampa vis labiau agresyvus, jo elgesys su moterimi grubus ir egoistiškas. Moteris stengiasi būti paklusni, vengti galimų konfliktų, bijo išreikšti savo jausmus ir mintis. Smurto proveržio trumpiausiam etapui būdinga, kad smurtautojas nepajėgia kontroliuoti poelgių. „Medaus mėnesio“ fazė prasideda iš karto po smurto proveržio: smurtautojas atsiprašo ir pažada daugiau taip nesielgti, jeigu ji „gerai elgsis“.
Psichologinio smurto detalizacija: formos ir specifiniai pavyzdžiai
Psichologinio smurto formos: įtikinėjimas (gaslighting), suvaikinimas (infantilizavimas), izoliavimas, tylėjimas (emocinis ignoravimas), manipuliavimas ir kontrolavimas. Konkretūs pavyzdžiai: partneris tikrina jos elektroninius laiškus ar žinutes, kontroliuoja partnerės pajamas, liepia atiduoti uždirbtus pinigus, draudžia dirbti ar studijuoti, nuolat kritikuoja ir menkina viešai.
Jei jauti, kad tave žemina, kontroliuoja ar menkina - tai nėra normalu. Psichologinio smurto pasekmės gali būti: depresija, nerimas, potrauminio streso simptomai, fizinės sveikatos pablogėjimas, sumažėjusi savivertė ir sunkumai palaikyti santykius. Psichologinis smurtas taip pat gali kelti mintis, kad neva esi nestabilus ar psichiškai sutrikęs.
Smurtas prieš vaikus
Smurtas prieš vaikus - labai sunki ir skaudi tema. Bet koks smurtas žaloja jauną žmogų, o jo pasekmės gali būti jaučiamos visą gyvenimą. Emocinė ir psichologinė prievarta prieš vaikus reiškia tėvų ar globėjų elgesį, kalbėjimą ir veiksmus, kurie daro neigiamą poveikį vaiko gyvenimui. Reikia suprasti, kad ne tik tiesioginis fizinio ar seksualinio smurto aktas daro neigiamą įtaką vaiko gyvenimui bei raidai, bet ir nuolatinis emocinių bei socialinių poreikių netenkinimas.
Institucinė kontrolė ir pagalba: policija, įstatymai, pagalbos centrai
Policija yra teisėsaugos institucija, kuri turi pareigą reaguoti į smurto artimoje aplinkoje situacijas, kai gresia pavojus asmens saugumui, sveikatai ar gyvybei. Todėl, jeigu esate smurto artimoje aplinkoje auka ir jūsų saugumas, sveikata ir gyvybė yra pavojuje, turite teisę skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 siekiant save apsaugoti. Gali būti situacijų, kai smurto artimoje aplinkoje auka negali pati paskambinti bendruoju pagalbos telefonu. Smurto artimoje aplinkoje aukų patirtis rodo, kad dažnai bandant išsikviesti pagalbą smurtautojas atima telefoną.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje gali ne tik pati auka. Pranešti apie įvykį gali bet kuris įvykiu liudytojas, pvz., kaimynas, kuris girdėjo smurtą arba vaikas, kuris tapo smurto liudytoju. Pasitaiko atvejų, kai auka neturi galimybės kreiptis pagalbos tiesiogiai skambinant numeriu 112, tačiau gali pranešti draugui ar šeimos nariui, kurie paskambina pagalbos tarnyboms.
Policijos pareigūnai atvykę į smurto vietą turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą ir sulaikyti smurtautoją iki 48 valandų. Policijos pareigūnai, įvertinę situaciją, taip pat gali priimti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris galioja 15 dienų. Apsaugos nuo smurto orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurtą keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti, nesiartinti ir nebendrauti su aukos šeima.
Valstybė privalo užtikrinti atitinkamą kruopštumą vykdant prevenciją ir tinkamai tiriant smurto atvejus bei taikant atsakomybę. Esant būtinybei, policija turi taikyti priemones, kad apsaugotų auką ir aukos vaikus. Šias priemones valstybė privalo naudoti siekiant užtikrinti aukos žmogaus teisių įgyvendinimą.
Specializuota pagalba: Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC)
Akredituoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, sutrumpintai vadinami SKPC, teikia nemokamą, konfidencialią, specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems ar jo pavojų patiriantiems asmenims visoje Lietuvoje. Pagalbą sudaro emocinė parama, psichologinės bei teisinės konsultacijos, informavimas bei tarpininkavimas tarp įvairių institucijų. Pagalbą teikia tik aukštąjį išsilavinimą turintys ir kvalifikuoti darbuotojai.
Pagalbą galima gauti telefonu, internetu ar susitikus gyvai - SKPC yra išsidėstę per visą Lietuvą. Susisiekus su SKPC, pirmas žingsnis yra pokalbis su konsultante (-u), kuri (-s) išklauso, aptaria situaciją, suteikia emocinę paramą. Aptariami žmogaus individualūs poreikiai ir sudaromas pagalbos teikimo planas, suteikiama visa reikalinga informacija sprendžiant smurto problemas. Jei yra reikalinga psichologės ar teisininkės pagalba, suderinami nemokamų konsultacijų laikai.
SKPC dirbančių teisininkų ir psichologų darbas: teisininkai konsultuoja vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo, ikiteisminio tyrimo ir kitais klausimais bei padeda parengti teisinius dokumentus. Psichologas padeda aiškiai įvertinti situaciją bei kokius sprendimus ir atsakomybes galima priimti norint ją keisti.
Didžioji dauguma žmonių SKPC pagalbą gauna po to, kai į namus yra iškviečiama policija dėl smurto artimoje aplinkoje. Visais atvejais policija informuoja vieną iš specializuotos kompleksinės pagalbos centrų apie įvykį, perduoda nukentėjusio asmens kontaktus. Visgi, į SKPC galima kreiptis ir asmeniškai - jei išgyvenate nerimą, santykiuose jaučiatės nesaugiai ir gyvenate įtampoje, jei kyla įtarimas, kad santykiai yra žalingi ar smurtiniai.
SKPC dirbančios specialistės neprašo patirto smurto įrodymų, smurto į „didelį“ ir „mažą“, į „sunkų“ ir „nelabai rimtą“ taip pat neskirsto ir pagalba yra suteikiama visais atvejais. SKPC pagalba yra prieinama penkias dienas per savaitę. Nors SKPC darbo laikai kiek skiriasi nuo centro iki centro, tarp 9 val. ir 17 val., veikia bendroji SKPC linija - pasikalbėti su mūsų specialistėmis galite darbo dienos metu, paskambinusi numeriu 8 700 55516. Jeigu apie patirtą (patiriamą) smurtą kalbėti garsiai yra nesaugu, kontaktą galima užmegzti raštu.
Ką daryti, jei esate smurto auka arba įtariate smurtą?
- Jei pagalbos reikia čia ir dabar - kreiptis į policiją numeriu 112.
- Pranešti apie smurtą gali bet kas: pati auka, liudytojai, kaimynai, draugai ar artimieji.
- Jeigu negalite skambinti - praneškite pažįstamiems ar artimiesiems, kad jie kreiptųsi į pagalbos tarnybas.
- Kreipkitės į specializuotą kompleksinę pagalbą (SKPC), kuri suteikia emocinę, psichologinę ir teisinę pagalbą.
- Jeigu atvykę policijos pareigūnai įvertina riziką, gali būti skirtas apsaugos nuo smurto orderis (15 dienų) arba pradėtas ikiteisminis tyrimas.
- Pasirūpinkite medicininiu patikrinimu: asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlikti sveikatos patikrinimą ir aprašyti nustatytus sužalojimus bei psichologinius išgyvenimus.
Prevencija, institucijų vaidmuo ir bendradarbiavimas
1 straipsnis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, taikyti prevencijos ir apsaugos priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. 3 straipsnyje nustatytos institucijų ir įstaigų funkcijos, bendradarbiavimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia ir tvirtina informacijos bei mokymų tvarką, koordinuoja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų mokymus smurto atpažinimo, prevencijos ir pagalbos teikimo temomis. Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose vykdymą.
Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija. Nevyriausybinės organizacijos skatinamos dalyvauti prevencijos ir pagalbos veiklose. Siekiant nuo smurto apsaugoti pavojų patiriantį asmenį, policija gali skirti apsaugos nuo smurto orderį ir kontroliuoti jo laikymąsi. Jei orderis nusižengiamas, apie tai reikia pranešti policijai.
Kur kreiptis: kontaktai ir pagalbos šaltiniai
- Bendrasis pagalbos telefonas: 112 (skubios pagalbos atveju).
- SKPC bendroji linija: 8 700 55516 (darbo dienomis).
- Specializuoti pagalbos centrai: suteikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurto aukoms visoje šalyje.
- Visą parą veikia emocinės paramos tarnybos.
- Asmens sveikatos priežiūros įstaiga - privaloma medicininė pagalba ir dokumentacija apie sužalojimus.
Kaip padėti žmogui, patiriančiam smurtą
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos specialistai pabrėžia, kad norint padėti žmogui, patiriančiam tokį smurtą, labai svarbu, kad jis turėtų palaikymą iš aplinkos. Jei žmogui reikia pagalbos, palaikykite, neleiskite izoliuotis ir paskatinkite kreiptis į profesionalus. Reikia gebėti atpažinti galios ir kontrolės strategijas, pasitelkiamas siekiant bauginti ir kontroliuoti aukas.
Jeigu pastebite, kad artimas žmogus yra izoliotas, nuolatos menkinamas, bijo išreikšti nuomonę ar susidurti su finansine priklausomybe - tai signalas, kad reikalinga intervencija ir pagalba iš specialistų. Specialistams tenka atsakinga užduotis įvertinti realią grėsmę, ypač kai yra vaikų.
Policija informuoja apie kovo mėnesio reidus: skelbia, ką tikrins
Prevencijos pabrėžimai
Nevienareikšmiška yra ir visuomenės nuostata apie smurtaujantį asmenį: analizė populiariojoje medijoje gali kurti stereotipus, kad smurtautojas yra asocialus ar priklausomas, tačiau realybė tokia, kad smurto portreto nupiešti praktiškai neįmanoma. Aukštojo mokslo diplomas ar didelės pajamos nėra apsauga nuo smurto garantas. Dažnu atveju aukštesnę poziciją užimantys asmenys pasitelkia psichologinį ar ekonominį smurtą, o net pasitelkiant fizinį smurtą jie žino, kur taikyti, kad sužalojimai nesimatytų.
Norint užtikrinti smurto prevenciją ir užkirsti kelią jo kartojimuisi, sisteminės prievartos požymius svarbu atpažinti kuo anksčiau ir imtis tikslingų veiksmų. Reikia gebėti atpažinti galios ir kontrolės strategijas, pasitelkiamas siekiant terorizuoti ar kontroliuoti partnerę.
Trumpa pagalbos ir prevencijos lentelė
| Situacija | Pirmas žingsnis | Kur kreiptis |
|---|---|---|
| Skubi grėsmė gyvybei | Skambinti 112 | Policija, greitoji pagalba |
| Psichologinė ar kitas neakivaizdinis smurtas | Kreiptis į SKPC arba emocinės pagalbos liniją | SKPC, psichologai, teisėjinės konsultacijos |
| Reikia medicininio patikrinimo po sužalojimų | Pasileisti į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą | Ligonių kasos priklausanti įstaiga, medikai |
| Finansinė priklausomybė | Rinkti dokumentus, kreiptis į teisininkus | SKPC teisinė pagalba, advokatai |
Ši informacija skirta tik susipažinimui ir nepakeičia gydytojo ar kvalifikuoto teisininko konsultacijos. Jei įtariate smurtą - nenumokite ranka ir ieškokite profesionalios pagalbos.