Siekiant veiksmingos pagalbos nukentėjusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos, svarbu aiškiai identifikuoti ir tiksliai įvardinti reiškinį, su kuriuo susiduriama. Nepakanka kalbėti apie „smurtą artimoje aplinkoje“.
Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu). Šios prievartos tikslas - įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį. Paprastai smurtą patiria silpnesni, priklausomi šeimos nariai - moterys, vaikai, seneliai.
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu ar nepriežiūra.
Smurtas - veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
Artima aplinka - aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Išskiriamos trys smurto artimoje aplinkoje formos: sisteminis smurtas, pasipriešinimas smurtui ir epizodinis smurtas.
- Sisteminis smurtas yra pasikartojantis elgesys, kai bauginant, naudojant prievartą ir kitas kontrolės taktikas kuriami ir palaikomi dominavimu grįsti santykiai su intymiu partneriu. Tai - planingas įvairių taktikų naudojimas siekiant suvaržyti kito žmogaus autonomiją.
- Pasipriešinimo smurtas reiškiasi kaip reakcija į ilgalaikę prievartą.
Dažnai žmonės neatpažįsta visų smurto artimoje aplinkoje rūšių ir formų. Smurto artimoje aplinkoje suvokimas priklauso nuo išsilavinimo, gyvenimiškos patirties, bendruomenės, kurioje asmenys gyvena.
Bendras smurto artimoje aplinkoje supratimas reikalingas, kad teisėsaugos institucijos efektyviai spręstu smurto artimoje aplinkoje situacijas ir siekiant informuoti visuomenę, kad bet kokia smurto artimoje aplinkoje forma nėra priimtina ir yra neteisėta.
Smurtas turi daugybę veidų: fizinis, seksualinis, psichologinis, ekonominis. Gali būti naudojamas vienos formos smurtas, tačiau dažniausiai pasitaiko keleto jų kombinacija, pavyzdžiui, fizinis smurtas naudojamas kartu su psichologiniu ir seksualiniu ir pan.
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje? Tipai, simptomai, gydymas ir kita
Fizinio smurto atpažinimas
Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairūs:
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
- Mušimas, stumdymas, kratymas.
- Daiktų mėtymas, griebimas už plaukų.
- Smaugimas, dusinimas.
- Kandžiojimas, spjaudymas.
- Izoliavimas, grasinimas ginklu.
- Deginimas, kankinimas ir kt.
Fizinio smurto samprata apima plakimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus. Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti.
Kaip ir kitų smurto formų atveju, pagrindinis tikslas yra ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę. Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“ Tokiu smurtu išryškinami socialinės galios skirtumai arba siekiama prievarta patenkinti konkrečius smurtautojo poreikius.
Fizinio smurto pasitaiko ir intymiuose jaunų žmonių santykiuose. Poros nebūtinai turi dalintis bendru gyvenamuoju plotu ar turėti vaikų, kad būtų fiziškai smurtaujama.
Psichologinis smurtas
Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą.
Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. skambučių ar el. pašto tikrinimas, persekiojimas. Atskyrimas nuo draugų ar šeimos.Manipuliavimas ir kt.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Šis smurtas gali būti kitų jo formų pasekmė arba priežastis.
Psichologinis smurtas gali būti susijęs su nukentėjusio asmens aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba, (numanoma) lytine orientacija ar tradicijomis.
Tačiau smurtautojas ypač stengiasi užgauti žodžiais ir tonu. Užgauliojimai apima žeminimą (privačiai ar prieš kitus), šaipymąsi, keiksmažodžių, kuriuos ypač nepatogu girdėti kitiems, vartojimą, blogų dalykų kitam apie jo artimus žmones (šeimos narius, draugus) sakymą, grasinimus panaudoti įvairias smurto formas prieš auką arba prieš jai brangius žmones.
Ekonominis smurtas
Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę.
Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos:
- Draudimas dirbti.
- Pinigų atėmimas verčiant jų prašyti.
- Lėšų nedavimas būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai).
- Šeimos biudžeto kontroliavimas; vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai ir kt.
Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso.
Pasaulio ekonomikos tendencijos rodo, kad vienas iš neoliberalios globalizacijos rezultatų yra skurdo feminizacija (moterys būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos nei vyrai). Šeimoje moterys taip pat būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos.
Seksualinis smurtas
Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą.
Dažnai dėl gėdos, paniekos, baimės jausmo bei prislėgtumo seksualinę prievartą patyrę asmenys yra linkę tai nuslėpti.
Seksualinio smurto veiksmai:
- Vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią jam nepriimtinais būdais, nepriimtinu laiku.
- Vertimas naudoti asmeniui nepriimtinus daiktus lytinio akto metu.
- Vertimas stebėti, kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime ir kt.
Su smurtu viešose erdvėse dažnai susiduriama dėl prielaidų ir lūkesčių, siejamų su socialiniais moterų ir vyrų vaidmenimis.
Nepriežiūra
Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai.
Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji.
Nepriežiūros formos:
- Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių.
- Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus.
- Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
- Socialinė - kai nesudaroma galimybė socializuotis, asmuo įkalinamas namuose, draudžiama bendrauti; neįgaliam asmeniui nepritaikoma aplinka, kad jis galėtų bendrauti.
- Psichologinė-emocinė - abejingumas, asmens emocinių poreikių neatliepimas.
Socialinės globos institucijos, savarankiško ar grupinio gyvenimo namai yra juose gyvenančių asmenų su negalia „artima aplinka“. Todėl, kai kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, kurį patiria asmenys su negalia, tikslinga aptarti ir institucinį smurtą. Šiame kontekste, instituciniu smurtu galėtume pavadinti atsainų valstybės įstaigų darbuotojų elgesį, kurį lemia neigiamos nuostatos apie žmones su negalia.
Smurto ratas ir galios bei kontrolės ratas
Dažniausiai smurtas šeimoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai.
Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Šis pasikartojančių veiksmų ciklas tęsis tol, kol moteris pasiryš nutraukti smurtinius santykius. Jei reikia palaikymo ir pagalbos tokiam žingsniui - kreipkis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą.
- 1 etapas - Įtampos augimas: Partneris pradeda pavyduliauti, kontroliuoti susitikimus su artimaisiais ar draugais, tikrina žinutes, kritikuoja moters išvaizdą ar gebėjimus, reikalauja daugiau dėmesio sau. Moteris stengdamasi išvengti galimų konfliktų bijo išreikšti savo jausmus ir mintis.
- 2 etapas - Smurto proveržis: Įvyksta smurto proveržis. Tai gali būti smūgiai, grasinimas, seksualinė prievarta ar kitokie veiksmai, kuriais partneris bando „pamokyti nepaklusnią moterį“.
- 3 etapas - Medaus mėnuo: Smurtautojas būna geras, mylintis, rodo dėmesį, stengiasi išpirkti kaltę dovanomis, žada, kad tai, kas įvyko, nepasikartos.
Dažniausiai šeimoje patiriamas smurtas - tai ne vienkartinis agresijos protrūkio atvejis, bet pasikartojantis elgesys, vadinamas sisteminiu smurtu. Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“. Jis paaiškina sisteminio smurto pasireiškimą artimoje aplinkoje.
Galios ir kontrolės rato viduje ratu išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos. Naudodamas vieną ar kelias jų, smurtautojas sistemingai stengiasi kontroliuoti partnerės mintis, įsitikinimus ir elgesį, siekia įbauginti.
Kai asmuo, patiriantis smurtą, bando priešintis kontrolei, smurtautojas griebiasi fizinės ar seksualinės prievartos, taip grąžindamas auką į „Galios ir kontrolės rato“ vidų.
Visuomenės požiūris į smurtą prieš moteris Lietuvoje
2018-01-02Smurtas prieš moteris - viena iš smurto lyties pagrindu formų, apie kurią Lietuvos gyventojai turi paradoksalią nuomonę.
2015 m. Lietuvoje buvo pradėti daugiau nei 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tarp nukentėjusiųjų - 79,3 proc. moterų ir 14,5 proc. vyrų. Matyti ir didelis atotrūkis tarp įtariamų smurtautojų - tais pačiais metais tokių moterų buvo 7 proc., vyrų - 92 proc.
2017 m. birželį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuotame tyrime teirautasi apie smurto formas, ateinančias į galvą, kuomet kalbama apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje.
Visgi, kitokios smurto formos, kaip matyti, buvo paminėtos kur kas rečiau. Pavyzdžiui, tik 1 iš 4 apklaustųjų pagalvoja apie psichologinį ir tik 6 proc. pamini seksualinį smurtą. Pastaraisiais atvejais dažniau apie tokias smurto rūšis susimąsto aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, galima spėti, daugiau susipažinę su smurto artimoje aplinkoje specifika. Ekonominės prievartos respondentai paminėti nebuvo linkę.
Verta pasakyti, kad būtent vyrai dažniau buvo linkę neįvardinti fizinio, psichologinio, seksualinio bei ekonominio smurtavimo kaip prievartos formų. Dažniausiai tai - vidutinio amžiaus (45-54m.) vyrai.
Kalbant apie konkretesnes situacijas, aiškėja tendencija vienas situacijas laikyti rimtesniu smurtu nei kitas. Didžiuma gyventojų (93 proc.) sutinka, jog vyro trenkimas moteriai per veidą yra smurtas artimoje aplinkoje. Visgi, draudimą moteriai eiti į darbą smurtu laiko tik kas antras respondentas.
Tendencija pateisinti ekonominę moters kontrolę Lietuvoje buvo pastebėta ir anksčiau. 2016-ųjų metų Eurobarometro apklausa parodė selektyvų požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje - Lietuvos gyventojai vienas smurto formas laiko „švelnesnėmis“ nei kitas. Ekonominį smurtą tuomet pateisino 35 proc. respondentų, t. y. dvigubai daugiau negu ES vidurkis. 2017-ųjų vasarą darytos apklausos rezultatai parodė, kad ekonominės moters laisvės ribojimas buvo pateisinamas dar daugiau - draudimas moteriai dirbti smurtu nelaikomas 41 proc. Lietuvos gyventojų.
Tarp Lietuvos gyventojų galima pastebėti kitą vyraujančią nuomonę, kad smurto prieš moteris priežastis - pačios moterys. Kas antras lietuvis mano, esą smurtą nukentėjusiosios žinojo, į kokius santykius veliasi (51 proc.), jos „sutirština spalvas“ (53 proc.) arba pačios išprovokuoja partnerio smurtą (53 proc.). Toks atsakomybės aukai perkėlimas, vėlgi, labiau būdingas vyrams.
Visiškai su teiginiu, kad „jei nori, moteris visada gali nutraukti santykius/išsiskirti su smurtaujančiu vyru“, sutinka kas antras, iš dalies - dar 35%. Tai aiškiai parodo, kad Lietuvos visuomenėje gajus aukos kaltinimo modelis, kai dėl to, kas nutiko, neva kalta nukentėjusioji, bet ne nusikaltėlis.
Įdomu tai, kad nors smurtas prieš moteris dažnu atveju pateisinamas, visgi sutariama, kad nukentėjusiai moteriai padėti reikia. Daugiau kaip 90 proc. respondentų mano, kad gydytojai ir vaiko teisių specialistai turi suteikti galimai nuo smurto nukentėjusiai moteriai informaciją, ką daryti. Kiek mažiau (85 proc.) respondentų mano, kad šie specialistai turi patys informuoti pareigūnus apie tokius atvejus.
Tai, kad reikia palaikyti moteris, norinčias nutraukti santykius ar išsiskirti su smurtaujančiu vyru, mano didžioji dalis (95 proc.) respondentų, bet dažniau su tuo iš dalies linkę nesutikti socialiai pažeidžiamam visuomenės sluoksniui priklausantys asmenys - žemiausias pajamas gaunantieji (iki 240 eurų asmeniui) ir bedarbiai.
Iš aptartų rezultatų matyti, jog Lietuvos gyventojai, kalbėdami apie smurtą prieš moteris, dažniausiai turi omenyje fizinį smurtą, kitos smurto atmainos - psichologinis, seksualinis smurtas - dažnai nepastebimos arba nelaikomos smurtu. Ekonominė moters priklausomybė nuo vyro išlieka labiausiai pateisinama.
Nors visuomenė sutartinai teigia, kad nukentėjusiai moteriai reikalinga pagalba, vis dėlto vyrauja nusistatymas, kad nukentėjusioji dėl to, kas jai nutiko, yra kalta pati - jai permetama atsakomybė dėl nesėkmingai susiklosčiusių santykių. Tuo pačiu galvojama, kad moteris yra pakankamai savarankiška palikti smurtautoją, jei tik iš tiesų to norėtų.
Tačiau dažnai pamirštama, kad moterys dėl to rizikuoja savo ar vaikų sveikata bei saugumu, neturi ekonominių resursų pradėti savarankišką gyvenimą. Dažna moteris net ir po skyrybų susiduria su partnerio persekiojimu.
2017 m. birželio mėn. reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko RAIT, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu.
Ką daryti, jei patiriate smurtą
Nuo 2011 m. gruodžio 15 d. Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.