Pastaraisiais metais sveikatos priežiūros specialistai ir jų teikiamos paslaugos kokybė tapo vienu pagrindinių visuomenės diskusijų objektų. Lietuvoje įgyvendinamos ir plėtojamos ilgalaikės sveikatos priežiūros kokybės strategijos. Šis įgyvendinimas tampa vienu iš siektinų sveikatos priežiūros rezultatų. Šis rodiklis laikomas svarbiu ne tik vykdant, bet ir planuojant sveikatos apsaugą.
Paciento nuomonė gali ir privalo būti naudojama kaip priemonė medicinos įstaigos darbui vertinti. Šis tenkinimo įvertinimas leidžia sveikatos priežiūros įstaigos vadovams bei visam personalui nustatyti, kaip jų teikiamos paslaugos tenkina pacientų poreikius, leidžia išsiaiškinti dalykus, kuriais pacientai labiausiai nepatenkinti. Šio įvertinimo pagrindu tobulinama bei gerinama teikiamos paslaugos kokybė. Taip pat svarbu žinoti, kaip savo profesionalumą vertina patys medikai, koks yra jų teikiamų manipuliacijų meistriškumas, kokia paslaugos skalė, techninis aprūpinimas ir kt. Tai vienas iš sveikatos priežiūros kokybės rodiklių.
Pati kokybė priklauso ne vien nuo skiriamų lėšų sveikatos priežiūrai, bet ir nuo organizavimo būdo. Medicinos darbuotojai darbe ne visada patiria teigiamas emocijas, nes jų pastangos ne visada būna tinkamai įvertinamos ne tik pinigine išraiška, bet ir perspektyva darbe.
Slaugytojų Kompetencija
Remiantis apibrėžtimi, jog kompetencija - gebėjimas veikti, sąlygotas individo žinių, mokėjimų, įgūdžių, požiūrių, asmenybės savybių bei vertybių, straipsnyje nagrinėjama problema ar esama slaugytojo profesinė kompetencija apima tokias struktūrines dalis: kognityvines, funkcines, asmenines, etines kompetencijas - šias kompetencijas jungiant į tris stambesnes dedamasias: dalykinę, socialinę ir metodinę.
Straipsnio tikslas: remiantis teorine analize pagrįsti slaugytojų kompetencijos skalės patikimumą, vertinant slaugytojų kompetenciją. Keliami probleminiai klausimai: kaip galima išmatuoti slaugytojo kompetenciją, kokį tyrimo instrumentą taikyti? Atsakymas į juos galėtų būti - Slaugytojų kompetencijos skalė (ang. Nurse Competence Scale). Pasitelkę slaugytojų kompetencijos skalę galime įvertinti slaugytojo teorines žinias, klinikinę patirtį, profesinį tobulėjimą, veiklos kokybę.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Straipsnių paieška atlikta naudojant raktažodžius: slaugytojo kompetencija (ang. Nurse Competence), slaugytojų kompetencijos skalė (ang. Nurse Competence Scale). Apžvelgti straipsniai, kurie publikuoti po 2000 m. Svarbiausias tyrimo objektas - slaugytojų kompetencijos skalė, kaip vertinimo metodas. Tyrimo metodas - metaanalizė. Gauti rezultatai patvirtina, kad slaugytojų kompetencijos vertinimas yra svarbus plėtojant slaugytojų kompetencijų ribas, nes reprezentuoja individą, jo patirtį, jėgas, gebėjimus ir įgūdžius.
Tyrimo Metodai ir Rezultatai
Tyrimo tikslas - įvertinti slaugytojų profesinę kompetenciją. Realizuojant tyrimą buvo atlikta teorinė mokslinės literatūros analizė ir įvykdytas momentinis tyrimas, apklausiant raštu 40 slaugytojų, dirbančių antriniame sveikatos priežiūros lygmenyje. Gautiems tyrimo rezultatams pateikti naudojami statistinės analizės metodai.
Tyrimo rezultatai parodė, kad veikla, kuri atliekama kuo dažniau - tuo aukščiau buvo įvertinta kompetencijos lygmeniu, nes svarbiausios slaugytojams veiklos yra procedūrinės ir psichoemocinės. Ryškiausios slaugytojų asmeninės savybės yra atsakomybė, darbštumas, jautrumas bei pareigingumas. Atjautą žmogui slaugytojai nurodo reikšmingiausiu savo turimu gebėjimu. Svarbiausi poreikiai yra materialiniai; darbo sąlygų pritaikymas; kompetencijos vystymas; pagarba. Slaugytojų prioritetai darbe yra šeima, darbas/profesija, bendradarbiai. Dažniausi slaugytojų sveikatos nusiskundimai - didelis fizinis, emocinis, protinis nuovargis bei virškinimo trakto sutrikimai. 89,5 proc. apklausoje dalyvavusiųjų slaugytojų teigia, kad jų darbas reikalauja vienu metu didelio tempo ir informacijos srauto suvokimo, tačiau 65,8 proc. apklausoje dalyvavusiųjų slaugytojų nenorėtų keisti darbo.
86,7 proc. Šeimos gydytojų ir PAASP įstaigose dirbančių slaugytojų veikloms skiriamam laikui įvertinti pasirinktas laiko ir judėjimo analizės metodas (angl. Time and motion study). Tyrimo metu buvo įvertinta 20 šeimos gydytojų ir 25 PAASP įstaigose dirbančių slaugytojų veikloms skiriamas laikas pagal įstaigos tipus.
Išanalizavus stebėtų šeimos gydytojų veikloms skiriamą laiką, nustatyta, kad pusė (50,25 proc.) savo darbo laiko šeimos gydytojai skyrė netiesioginei paciento priežiūrai, panašūs duomenys gauti, atlikus PAASPĮ slaugytojų veiklų laiko vertinimą, t.y. beveik pusę savo darbo laiko (43,41 proc.) slaugytojos skyrė taip pat netiesioginei paciento priežiūrai. Nors negautas statistiškai patikimas skirtumas (p>0,05), tačiau vertinant profesinių veiklų pasiskirstymą pagal PAASPĮ tipus, galime pastebėti, kad privačiose gydymo įstaigose stebėti šeimos gydytojai netiesioginei priežiūrai skyrė daugiausiai darbo laiko. Poliklinikose dirbančios PAASPĮ slaugytojos statistiškai daugiau laiko skyrė netiesioginei paciento priežiūrai, lyginant su med. punktuose stebėtomis slaugytojomis (p<0,05).
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Tiesioginei paciento priežiūrai stebėti šeimos gydytojai vidutiniškai skyrė daugiau negu ketvirtadalį (29,20 proc.), o stebėtos slaugytojos šiai veiklai skyrė dar mažiau savo darbo laiko (23,22 proc.) (p<0,05). Statistiškai patikimo skirtumo tarp įstaigų tipų ir šeimos gydytojų tiesioginei pacientų priežiūrai skiramo laiko - nenustatyta. Med. punktuose stebėtos slaugytojos statistiškai daugiau laiko skyrė tiesioginei paciento priežiūrai, lyginant su poliklinikose stebėtomis slaugytojomis (p<0,05). Su skyriaus veikla (11,05 proc.) susijusiems darbams bei asmeninei veiklai (9,49 proc.) buvo skiriama nedidelė stebėtų šeimos gydytojų darbo laiko dalis. Tyrime dalyvavusios slaugytojos daugiau negu šeimos gydytojai savo darbo laiko (22,99 proc.) skyrė su skyriaus veikla susijusiems darbams bei asmeninei veiklai (11,38 proc.) (p=0,001).
Dienos fotografijos tyrimas atskleidė, kad daugiausia savo darbo laiko stebėti šeimos gydytojai ir PAASPĮ slaugytojos skyrė netiesioginei paciento priežiūrai, t.y. dokumentacijos pildymo darbams. Darbo laiko dalis, skiriama pacientui, anamnezei, ligai diagnozuoti statistiškai mažesnė, lyginant su dokumentacijos pildymui (p<0,05) skiriamu laiku.
Šeimos gydytojų ir slaugytojų laiko paskirstymas pagal veiklos tipus
The evolution of time dedicated by family doctors and nurses working in primary out-patient personal health care institutions was carried out according to the Time and motion study. The study assessed the time dedicated for various activities of 20 family doctors and 25 nurses working in primary out-patient personal health care institutions use by institution types. The analysis of time spent by various activities by family physicians founded that family doctors dedicate half (50.25 %) of their working time to indirect patient care. Similar results were obtained after carrying out the time evaluation of nurses employed in primary out-patient personal health care institutions, where nurses dedicated almost half of their time (43.41 %) for indirect patient care.
Family doctors provided on average more than a quarter (29.20 %) of their time for direct patient care, and for the observed nurses, the working time for this activity was even shorter (23.22 %). Little part of family doctors working time was devoted for activities related with the department functions (11.05 %) and personal issues (9.49 %). The daily snapshot revealed that most of the time the observed family doctors and nurses at primary out-patient personal health care institutions the devoted to indirect patient care, i.e. for the documentation completion.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
Temos naujumas. Moksliniu požiūriu Lietuvoje nėra atlikta tyrimo, kuris parodytų, kiek yra ligoninių, kuriose veikia kokybės vadybos sistema, nėra analizuotas šios sistemos veiksmingumas bei naudingumas. Tik kai kuriose ligoninėse buvo tirtas darbuotojų ir/arba pacientų požiūris į kokybės vadybos sistemos diegimą (šiuos tyrimus atliko R. Šienė, G. Burinskaitė, A. Žilys, R. Rastauskas). Kokybės vadybos sistemos diegimas nėra lengvas ir greitas procesas. Pirmiausia tai reikalauja naujo filosofinio požiūrio ir pasiryžimo jį skleisti.
Temos problema. Lietuvoje nėra patvirtintų vieningų sveikatos priežiūros kokybės rodiklių ar reikalavimų, pagal kuriuos būtų galima vertinti paslaugų atitiktį. Todėl galima teigti, kad VšĮ Panevėžio ligoninės sveikatos priežiūros kokybės politikos sistema dar nėra pakankamai veiksminga, ji turi būti tobulinama siekiant realių uždavinių bei reikalavimų, atsižvelgiant į jų įgyvendinimo laiką ir apimtį.
Sveikatos priežiūros kokybės politika. Viešosios įstaigos (VšĮ) Panevėžio ligoninės kokybės politikos vertinimas. Atskleisti tyrimo rezultatų interpretacijas, pateikiant VšĮ Panevėžio ligoninės pacientų požiūrį į gaunamų paslaugų kokybę. Pateikti tyrimo rezultatų interpretacijas, atskleidžiant VšĮ Panevėžio ligoninės med. personalo požiūrį į įstaigoje vykdomą kokybės politiką ir pacientams teikiamų paslaugų kokybę.
Hipotezės. VšĮ Panevėžio ligoninės vadovo kompetencija formuojant ir įgyvendinant kokybės politiką įstaigoje med. Tyrimo duomenis analizei naudojama aprašomoji statistika. Tyrimo duomenys statistiškai apdoroti naudojant Microsoft Office Excel 2003 ir SPSS 17.0 for Windows (angl. Statistical Packet for Social Sciences, liet. Statistinis paketas socialiniams mokslams) programomis.
Šią apjungti daugelį tarpusavyje susijusių procesų ir nukreipti bendro tikslo siekimo linkme. Viena iš pagrindinių sistemos - teikiamos paslaugos kokybė. Daugybė autorių bandė suformuluoti išsamų ir bendrai priimtiną sveikatos priežiūros kokybės (SPK) apibrėžimą. Medicinos srities atstovai iš esmės sveikatos priežiūros paslaugos kokybę (SPPK) apibūdina kaip „sugebėjimą pasiekti trokštamus rezultatus“, kur trokštami rezultatai reiškia „pasiekiamą sveikatos būklę“.
Šis institucijos, SPP teikėjų veiksmus. Kokybė pasiekiama, kai medicinos personalas tinkamai padeda savo pacientui pasiekti norimą sveikatos lygį. Lietuvos kokybės teoretikai nurodo, kad SPK daro įtaką ne tik sveikatai, bet ir gyvenimo kokybei bei trukmei. Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005 - 2010 m. pageidaujami sveikatos rezultatai - tai sveikatos priežiūros ir jos poveikio sveikatai tikslas, kuriuo siekiama pacientą informavus apie galimas alternatyvias sveikatos priežiūros intervencijas ir galimus rezultatus.
Didesnė pageidaujamų sveikatos rezultatų tikimybė reiškia, kad kokybė nėra tapati teigiamiems rezultatams. Nepaisant geros priežiūros rezultatai gali būti blogi, ir priešingai - pacientai gali pasveikti, net blogai prižiūrimi. Šalyje, siekiant užtikrinti ir gerinti asmens SPK, vykdoma atitinkama veikla: parengta ir tobulinama teisinė bazė, licencijuojama sveikatinimo veikla, vykdomas asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) restruktūrizavimas, ASPĮ diegiamos kokybės sistemos. Šiose licencijose teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir apdraudusiose savo civilinę atsakomybę už žalą pacientams.
SPPK geriausiai apibrėžia vartotojo požiūris. Kokybės vertinimas - nustatymas, kaip teikiama SP atitinka nustatytus dabartinius reikalavimus, ir kaip tenkinami paciento poreikiai. Tradiciškai pacientas laikomas pasyviu paskirto gydymo gavėju, sveikatos priežiūros specialistai rūpinasi jo gydymo kokybe, bet nelaiko paciento vartotoju, į kurio nuomonę reikia atsižvelgti. Šis - įtikinti sveikatos priežiūros specialistus pacientą laikyti paslaugos vartotoju (Erickson, 1993).
Saugumas. Būtina išvengti ar turi būti sumažinti galimi pavojai ir apie juos paaiškinama vartotojui (pacientui). Kompetencija. Priežiūros teikėjų įgūdžiai ir žinios turi atitikti vartotojo poreikius. Tęstinumas. Šis asmens. Prieinamumas ir lygios galimybės. Apie kokybę, turi būti prieinama. Racionalus išteklių panaudojimas. Jie turi būti išdėstyti racionaliausiu būdu, kad būtų minimaliai prarasta personalo laiko ir medžiagos. Efektyvumas. Tinkamumas. Teikiama priežiūra turi būti reikalinga ir tinkama. Pasitenkinimas. Šiuo teikiamos priežiūros kokybe. Vartotojas (pacientas), parenkant jam gydymą, turi taip pat dalyvauti.
Valdyti blogos kokybės atsiradimo skirtinguose gydymo etapuose galimybes riziką. Paslaugos teikimo sistemos arba vadybos (valdymo) kokybė. Pritaikius šiuos modelius asmens SPP, galima įvertinti šios paslaugos kokybiškumą. Šis sveikatos sistemos reformos procese. Apčiuopiama ir daugialypė samprata. Paslaugos kokybės vertinimas dažnai pasižymi subjektyvumu, kadangi priklauso nuo paslaugos gavėjo ir teikėjo asmenybių bei nuo jų tarpusavio santykių.
Sveikatos Priežiūros Kokybės Užtikrinimas
SPK ir jos užtikrinimui bei gerinimui visame pasaulyje skiriamas didelis dėmesys. Rūpestį kelia SP prieinamumas ir tęstinumas, klinikinis veiksmingumas, pacientų sauga, priežiūros efektyvumas ir kiti priežiūros kokybės kriterijai. Medicinos kokybės vieta XX a. viduryje susidomėta ne vienoje pasaulio valstybėje. Europos kokybės tobulumo modelis. Šiuos procesus. SPK didele dėmesį skiria tokios tarpvyriausybinės organizacijos, kaip Europos Taryba, Europos Komisija ir Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninis biuras bei įvairios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos (Europos sveikatos priežiūros kokybės draugija, Europos kokybės organizacija, Europos kokybės vadybos fondas, Europos pacientų forumas ir kt.).
SPK vadyba susidomėta 1980 m. Pirmosios tai padarė JAV SPO, kurios ėmėsi įgyvendinti kokybės vadybos elementus. JAV kokybės gerinimo vystymui daugiausia įtakos turėjo rinkos ekonomika. Ligoninės ėmėsi visuotinio kokybės valdymo ir tikėjosi, jog šios koncepcijos įgyvendinimas prives prie kokybės tobulumo, efektyvumo ir veiksmingumo (Counte, Meurer, 2001). JAV kokybės specialistai pasikėlė įdiegti kokybės kontrolę ir užtikrinimo standartus. Sveikatos priežiūros tyrimo ir kokybės agentūra (AHRQ) pateikė koncepciją, kurioje ji išskyrė keturis SPK kriterijus - veiksmingumą, saugumą, savalaikiškumą ir orientavimąsi į pacientą, bei apibrėžė tris vartotojų reikalavimus SP: turi padėti likti sveikiems, jaustis geriau, gyventi su tam tikra liga ar negalia.
Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sociologinis tyrimas Picker institutas (Picker institute Europe) - tai nepelno siekianti organizacija, kuri stengiasi, kad visuose sveikatos politikos ir praktikos lygmenyse būtų atsižvelgiama į pacientų nuomonę. Instituto specializacija: pacientų poreikis, jų nuomonis bei prioritetų tyrimai, kuris tikslas - pagerinti SPK. Priežiūros tęstinumas, sklandumas ir koordinavimas. Picker instituto bendradarbiavimas su nacionalinės sveikatos fondais atskleidė, kad dar yra daug nesutarimų ir abejonių, kokie vertinimo kriterijai yra geriausi ir kokios sritys svarbiausios gerinant gydymo bei SPK.
Sveikatos patarėja Andy Burnham pareiškė, kad ne mažiau kaip 10 proc. ligoninės įmokų turėtų būti progresyviai siejamos su jų pacientų patirtimi ir pasitenkinimu. Daugelyje Europos šalių nacionalinės sveikatos politikos pagrindu buvo laikomas ilgalaikis SPK gerėjimas. Padedant PSO, tokios strategijos buvo sukurtos Danijoje (1993 m.), Belgijoje (1995 m.), Slovėnijoje ir Lenkijoje. Jos yra pradedamos įgyvendinti ar jau vystomos Vengrijoje ir Lietuvoje. Danijoje strategija buvo formuojama, pateikus daug naujų duomenų ir akivaizdžių kokybės kriterijų. Europos nacionalinės medicinos asociacijos (NMA) forumas bei PSO parengė ir įtvirtino sveikatos priežiūros kokybės modelį.
1998 m. birželio mėnesį Vokietijos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pradėjo vykdyti bandomąjį projektą „kokybės vadyba ligoninėje“, kurio metu daugumoje šalies ligoninių buvo įgyvendinta visa eilė projektų, susijusių su kokybe. Šie projektai vykdyti remiantis Europos kokybės vadybos fondo (EFQM) modeliu. Šioje SP. (Øvretveit, 1990). Vokietijoje, vykstant SP reformai, nuo 2000 m. šiau nėra apibrėžta, pagal kokį kokybės modelį ar sistemą ligoninės privalo įgyvendinti kokybės vadybą. Tai sprendžia ligoninės vadovybė ir kiekviena Vokietijos ligoninė ją pasirenka individualiai, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką bei tikslus. SAM yra parengusi rekomendacijas, kaip kokybės vadyba turi būti vykdoma ligoninėje, kokius turi turėti dokumentus bei kokius standartus turi atitikti.
Šiais užsienio šalyse apibūdinti pasirinkta Švedijos Danderyd universitetinė ligoninė (Striem, 2004). Šis ligoninės Stokholmo regione. Ji aptarnauja 360 tūkst. gyventojų, turi 500 lovų, 2535 personalo, iš jų 357 - gydytojai. Kasmet turi 163 tūkst. ambulatorinių apsilankymų, 28 tūkst. pacientų stacionarizuoja. Šioje ligoninėje atliekama 22 tūkst. Šiomis pilnai įgyvendinti kokybės programos. Šiams. Sėkmingos kokybės programos įgyvendinimo rodikliai buvo nedaug, nepaisant vadovybės įsipareigojimo ir eilės gerai suplanuotų iniciatyvų įgyvendinimo. Šis patirties diegiant kokybės gerinimo programas, kadangi reikėjo įveikti organizacinio pobūdžio iššūkius. SP sudėtinga tuo, kad valdymas yra atitrūkęs nuo profesinės veiklos. Šiaurės Europos sistemose, kur gydytojai yra ligoninės ir pirminės sveikatos priežiūros (PSP) centrs darbuotojai, kyla sunkumų, kai bandoma kontroliuoti jų profesinę sritį. Stipri sveikatos priežiūroje dėka vyriausybės licencijos statuso suteikiamo SP darbuotojams. Šiai profesinėje srityje paprastai turi tarpdisciplininis žinių ir technologijos pobūdį. Darbo proceso pagerinimas vykdomas kaip valdymo dalykas.
Šiasi vadovų vaidmuo nuo komandos davimo ir kontroliavimo į darbuotojų įgalinimą ir rėmimą. Profesionalai ištikimi savo profesijai, jos dėka jie gauna pripažinimą. Šius, vadovai turi dėti daug pastangų, kad kokybės gerinimo programa būtų sėkmingai įgyvendinama. Akivaizdu, jog SP proceso kokybę atskirose šalyse lemia skirtingas profesionalų požiūris į atskiras teorines koncepcijas, skirtinga klinikinė praktika, skirtingi teisiniai aktai, įsitikinimai ir kt. Šias įstatymines nuostatas, o kitos - naudojasi Europos Sąjungos (ES) direktyvomis.
Pastaruoju metu, SPK skiriamas nemažas dėmesys. Pirmieji realūs žingsniai gerinant SPP sektorių žengti 1993 m., įkūrus Sveikatos apsaugos reformos biurą (SARB). SARB sukurta medicinos pagalbos kokybės programos grupė parengė ir pateikė biurui „Medicinos pagalbos kokybės užtikrinimo“ projektą, kuris apibrėžė kokybės gerinimo proceso šalyje galimus orientyrus valstybės ir organizacijs lygyje bei buvo atkreiptas dėmesys į būtinybę kurti medicinos pagalbos kokybės užtikrinimo sistemą įvairiais lygiais.
Sveikatos vertinimo metodai | Duomenų rinkimas slaugos studentams
tags: #slaugytoju #veiklos #vertinimas