Smurtas artimoje aplinkoje - viena skaudžiausių ir aktualiausių šiuolaikinės visuomenės problemų. Tai reiškinys, paliečiantis tūkstančius žmonių kasmet, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties ar socialinės padėties.
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje ir kaip jį atpažinti
Smurtas artimoje aplinkoje - tai sutuoktinio, sugyventinio ar kito asmens, susijusio su auka artimais socialiniais ryšiais bei gyvenančio ir vedančio bendrą ūkį, aktyviais veiksmais ir/ar neveikimu daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis ar finansinis (ekonominis) poveikis, ko pasekoje patiriama fizinė, materialinė ir/ar neturtinė žala.
Pabrėžtina, jog smurtas nesirenka lyties. Taigi, smurtautoju artimoje aplinkoje, taip, kaip ir smurto auka, gali būti tiek moteriškos, tiek ir vyriškos lyties asmenys.
Fizinio smurto požymiai
- tyčinis sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas;
- auksos žalojimas (mušimas, spardymas, stumdymas, badavimas ir pan.) arba nužudymas;
- naudojimas ginklų ar kitų daiktų, siekiant sukelti fizinę žalą.
Seksualinio smurto požymiai
Seksualinis smurtas - tai vertimas mylėtis prieš asmens valią ir/ar mylėtis nepriimtinu būdu, apsaugos priemonių prieš partnerio valią nenaudojimas ir pan., naudojant fizinę prievartą, bauginimą arba pasinaudojant tuo, kad asmuo negali duoti sutikimo.
Psichologinio ir finansinio smurto požymiai
- psichologinis smurtas - nepagarbūs žodžiai, niekinimas, bendravimo ribojimas, kontrolė, manipuliacijos ir „tylus“ žaginimas;
- finansinis smurtas - finansinės priklausomybės kūrimas, ribojimas naudotis šeimos pinigais, draudimas siekti išsilavinimo ar įsidarbinti.
Atkreiptinas dėmesys, kad daugiausiai Lietuvoje oficialiai fiksuojamas fizinis smurtas, rečiau - psichologinis bei finansinis, o seksualinis smurtas deklaruojamas pavieniais atvejais. Psichologinio ar finansinio smurto apraiškos dažnai yra sunkiai įrodomos arba sunkiau atpažįstamos, o apie patiriamą seksualinį smurtą aukos dažnai vengia viešinti.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Teisinis reglamentavimas ir atsakomybė
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau - BK) smurtas artimoje aplinkoje laikomas nusikalstama veika, todėl už jį gresia tiek laisvės apribojimas, tiek areštas ar net laisvės atėmimas. Už smurtą artimoje aplinkoje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, reglamentuota ne viename BK straipsnyje (BK 129 str., 135 str., 138 str., 140 str., 149 str., 150 str., 153 str. ir kt.).
Pagal galiojantį BK smurtas artimoje aplinkoje yra nusikalstama veika, net jei ji pasireiškia tik žodiniais grasinimais ar psichologiniu spaudimu. Bausmės priklauso nuo veikos sunkumo, pasekmių ir aplinkybių, kuriomis ji įvykdyta. Teismas dažniausiai įvertina, ar tai buvo vienkartinis incidentas, ar pasikartojantis elgesys.
Smurtautojo traukimas atsakomybėn
Smurtautojas gali atsakyti ne tik civilinio proceso tvarka, tačiau gali būti traukiamas atsakomybėn ir baudžiamojo proceso tvarka. Baudžiamasis procesas reiškia galimą bausmę smurtautojui. Apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinus smurtautoją kaltu, teismas gali skirti griežtas pasekmes, o tai svarbu ir aukai - tai atkuria teisingumą bei sumažina tikimybę, kad auka kaltins save.
Smurtas kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl kaltės
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo pareigas, nustatytas Civiliniame kodekse (CK 3.60 str.). Apkaltinamuoju nuosprendžiu teismui pripažinus asmenį kaltu (ir) dėl smurto artimoje aplinkoje, yra teisinis pagrindas santuoką nutraukti dėl vieno iš sutuoktinių kaltės su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Teismui pripažinus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl šalių iširusios santuokos, gali būti nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių padalinimo principo, apribota tėvo/motinos valdžia į nepilnamečius vaikus, maksimaliai sumažintas bendravimas su nepilnamečiais vaikais ir pan.
Administracinės priemonės ir prevencinės priemonės
Naujosios teisinės priemonės Lietuvoje išplečia valstybės galimybes reaguoti į smurto atvejus ir apsaugoti nukentėjusius. Seimas 2023 metais priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Apsaugos nuo smurto orderis
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti, kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti privalo priimti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo gavimo.
Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų ir, esant pažeidimams, apie tai privalo būti pranešta policijai. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas ir skiriama kardomoji priemonė.
Institucinės funkcijos, pagalba ir bendradarbiavimas
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SPC) teikia emocinę, psichologinę ir teisinę pagalbą. Policijos pareigūnai informuoja smurto aukas, kad su jomis susisieks specializuotos pagalbos centras ir pasiūlys pagalbą. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, priimdama nukentėjusįjį, privalo atlikti sveikatos patikrinimą, aprašyti nustatytus sužalojimus medicininiuose dokumentuose ir suteikti reikalingą pagalbą.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nagrinėja klausimus ir teikia pasiūlymus dėl valstybės politikos, prevencijos priemonių ir smurtinio elgesio keitimo programų. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma prevencijos komisija, kuri koordinuoja vietos lygmens veiksmus.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Nukentėjusiųjų teisės ir specialios apsaugos priemonės
Iš esmės keitėsi ir baudžiamasis procesas: nukentėjusieji nėra tik proceso įrankiais, jiems suteikti papildomi apsaugos garantai. Siekiant apsaugoti nukentėjusius, įteisinti specialieji apsaugos poreikiai, kuriuos apibrėžė Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai. Specialiųjų apsaugos poreikių nustatymas įtvirtintas, įgyvendinant ES Nusikaltimų aukų direktyvą.
Jeigu pastebite, kad kažkas gali patirti smurtą, svarbu neignoruoti. Kreipkitės į policiją arba socialines tarnybas, galite anonimiškai pranešti apie įtariamą smurto atvejį. Pirmiausia reikia pasirūpinti savo saugumu ir, jei yra grėsmė gyvybei, nedelsiant skambinti 112.
Psichologinės, socialinės ir civilinės pasekmės
Smurtas artimoje aplinkoje sukelia gilias psichologines, socialines ir ekonomines pasekmes aukai ir šeimai. Psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai bei gydytojai dažnai susiduria su asmenimis, patyrusiais smurtą, o advokatai šeimos teisės bylose neretai tampa liudininkais ar pagalbos teikėjais, išklausydami aukas ir patardami sprendimus.
Vienos smurtinių santykių aukos delsia kreiptis pagalbos, sąmoningai slėpdamos faktines aplinkybes arba pateisindamos smurtaujančio partnerio veiksmus; kitos - dėl informacijos stokos arba socialinių įgūdžių stokos negeba atpažinti smurtinių santykių. Negebėjimas atpažinti smurtinių santykių arba nenorėjimas jų pripažinti yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl aukos ilgą laiką taikstosi su tokia situacija.
Prevencija: švietimas ir visuomenės požiūrio keitimas
Nors bausmės už smurtą artimoje aplinkoje yra griežtos, vien tik teisinės priemonės neužtikrina, kad šis reiškinys išnyks. Svarbus vaidmuo tenka švietimui, socialiniam palaikymui ir visuomenės požiūrio keitimui. Išsprendus teisinio reguliavimo problemas, siekiant sumažinti smurtą artimoje aplinkoje, teks grįžti prie ilgai trunkančių, bet efektyviausių sprendimų - visuomenės švietimo, emocinio intelekto stiprinimo, tinkamų konfliktų sprendimo būdų paieškos ir pan.
Pirmoji pagalba: kaip gaivinti suaugusį žmogų?
Kada būtina kreiptis į advokatą
Žmonės dažnai nusprendžia kreiptis į advokatą, kai susiduria su sudėtingomis problemomis. Mieste Vilnius į profesionalią advokato pagalbą dažnai kreipiamasi tada, kai byla jau nagrinėjama teisme ar institucijoje ir reikalai klostosi ne taip, kaip norėtųsi. Advokato konsultacija internetu arba biure, su bylos dokumentų analize, paprastai kainuoja nuo 50 iki 100 EUR, o platesnės advokato paslaugos prasideda nuo 60 EUR.
Rinkitės specialistus pagal įvertinimus ir atsiliepimus. Tai galite padaryti nemokamai, naudodamiesi Lietuvos advokatų paieškos paslauga Advokatas-lt.com, kuri yra moderni platforma teisininkų paieškai.
Nedelsiant ieškoti pagalbos: kur kreiptis
Matant ar nujaučiant santykyje smurtinio elgesio apraiškas, patartina nedelsti ir pasikonsultuoti su specialistais, tame tarpe ir su advokatais, bei savalaikiai priimti sprendimus, siekiant išvengti nepataisomų padarinių savo ir artimųjų psichinei bei fizinei sveikatai.
- Bendrojo pagalbos centro numeris - 112;
- Specializuotų pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes;
- Emocinės paramos tarnybos telefono numeriai ir darbo laikas;
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SPC).
Teisinis ir visuomeninis pokytis per dvidešimt metų
Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į šeimos gyvenimą, vadinamuosius buitinius konfliktus palikdamas spręsti pačiai šeimai. Ši situacija iš esmės pasikeitė tik 2011 metais, priėmus LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje dėl jo sukeliamos žalos visuomenei buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, reikalaujančių greito valstybės institucijų įsikišimo ir laiku suteikiamos pagalbos smurto aukoms.
Per šiuos dvidešimt metų ne tik teisinis reguliavimas pasikeitė, bet ir valstybės bei visuomenės požiūris. Konstitucinis Teismas akcentavo, jog šeimos samprata nėra ribojama vien santuoka, o tai turėjo įtakos šeimos apsaugos normų plėtrai. Taip pat keitėsi baudžiamojo proceso požiūris į nukentėjusiuosius, suteikiant jiems daugiau apsaugos ir įgalinant teisinio proceso metu.
Apibendrinimas
Smurtas artimoje aplinkoje yra kompleksinė problema, reikalaujanti koordinuoto teisėsaugos, sveikatos apsaugos, socialinių tarnybų, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės veiksmų. Teisinės priemonės - nuo baudžiamosios atsakomybės iki apsaugos orderių - suteikia konkrečius mechanizmus asmenų apsaugai ir smurtautojų traukimuisi atsakomybėn. Tačiau ilgalaikis masto mažinimas priklauso nuo švietimo, prevencijos ir socialinės paramos sistemos stiprinimo.