Šis centras trečiadienį naujienų agentūroje BNS surengtoje spaudos konferencijoje pranešė pradedantis socialinę kampaniją, kuria siekiama suaugusiuosius paskatinti pastebėti požymius, kad vaikas gali būti seksualiai išnaudojamas, ir jį apsaugoti.
Vaikų seksualinio smurto paplitimas ir įstatyminė perspektyva
Remiantis skirtingais tyrimais, atliktais 2008-2010 metais, Lietuvoje vaikų, patyrusių seksualinį smurtą, buvo daugiau nei ketvirtadalis - iki 27 procentų.
Seksualinis smurtas prieš vaikus yra smarkiai paplitusi žmogaus teisių ir sveikatos problema. Deja, bet alkoholio vartojimo tendencijos nesikeičia taip greitai, esame vis dar nesaikingai alkoholį vartojanti tauta. Tačiau tai ne tik Lietuvos problema.
Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, 1 iš 5 vaikų Europoje yra patyrę kokią nors formą seksualinio smurtą. 2022 m. Lietuvoje gauti duomenys apie skirtingas smurto formas - fizinį, seksualinį, psichologinį ir nepriežiūrą - rodo, kad smurtas yra aktualus tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.
Tarp problemų, kurios nuolat kelia susirūpinimą, yra vaikų seksualinio turinio naudojimas ir platinimas internete, taip pat priklausomybės nuo socialinių tinklų ir internetinių žaidimų augimas.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
Pranešimai ir pagalba vaikams
Per metus iš viso gauta beveik 54 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, iš kurių apie 70 proc. patvirtino. Taip pat, pagal vaiko teisių gynėjų duomenis, pagalbos vaikams prireikė kas 10 minučių, o vidutiniškai per parą buvo gauti 148 pranešimai.
Tarnybos duomenimis, 2 925 vaikai patyrė fizinį smurtą, 422 - seksualinį smurtą, 431 - psichologinį smurtą, dar 151 - nepriežiūrą. Fizinį smurtą galimai dažniau patyrė berniukai, o nuo psichologinio ir seksualinio smurto bei nepriežiūros galimai daugiau nukentėjo mergaitės.
„Didelis pranešimų skaičius siunčia ir raminančią žinutę - mūsų visuomenei rūpi vaikai. Žmonių pastabumas ir empatija auga, o patikimos informacijos perdavimas leidžia vaiko teisių gynėjams reaguoti operatyviai ir, esant poreikiui, laiku pasirūpinti vaikų saugumu“, - cituojama I. Skuodienė.
Globos ir įvaikinimo tendencijos
Pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuojamas mažėjantis globojamų vaikų skaičius. Praėjusių metų pabaigoje šalyje buvo globojami 5 774 vaikai; lyginant 2025 metus su 2023 metais, globojamų vaikų skaičius sumažėjo 9,8 proc.
„Mažėjantį tėvų globos netekusių vaikų skaičių lemia demografinė situacija Lietuvoje, mažėjantis gimstamumas, šeimų bendradarbiavimas su specialistais bei didėjantis pagalbos ir paslaugų šeimoms prieinamumas“, - teigia vaiko teisių gynėjai.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Per pastaruosius trejus metus šalyje taip pat nežymiai sumažėjo įvaikinimų: 2023 m. buvo įvaikinti 54 vaikai, 2024 m. - 56, o pernai - 49. Be to, 2025-ieji buvo pirmieji metai, kai į užsienio valstybę nebuvo įvaikintas nei vienas vaikas. Šiuo metu 338 vaikai laukia įvaikinimo, o sąraše - 163 norinčiųjų įsivaikinti.
Specialistų įžvalgos ir prevencijos priemonės
„Vaiko namas“ - ES finansuojamas projektas, kuriuo siekiama teikti kompleksines paslaugas smurtą patyrusiems vaikams. Dalis specialistų įspėja apie tai, kad Lietuvoje nėra plačiai paplitusios patvirtintos vaiko apsaugos politikos - dokumentai, kuriuose aiškiai įvardyti principai ir įsipareigojimai užtikrinti vaikui saugią aplinką.
Anot tyrėjų, vaikams svarbu ankstyva intervencija ir aiškus mokymas apie ribas bei kūno integralumą. Tyrimai rodo, kad dauguma seksualinės prievartos medžiagos internautų yra viešai prieinama, o 11-13 metų mergaitės ir 7-10 metų mergaitės sudaro didžiąją dalį auditorijos, kas kelia didelį pavojų paaugliams.
Kaip atpažinti ir ką daryti įtarus dėl vaiko seksualinio išnaudojimo
Vaiko teisių gynėjai pažymi, kad požymiai gali būti įvairūs, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir aplinkybių. Pirmiausia svarbu pranešti policijai - pagalbos numeris 112, o taip pat informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių su kuo daugiau duomenų apie situaciją.
Specialistai pataria rinkti faktus, stebimus ženklus apie fizinę, elgsenos, emocinę bei psichologinę būseną. Taip pat būtina skirti dėmesį piešiniams, rašiniams ir kitoms išraiškoms, kurios gali įtarti smurtą.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis pagalbos patyrus smurtą
Kritinė svarba įtvirtinti prevencijos kultūrą - kalbėti su vaikais apie ribas, naudotis interneto saugumo taisyklėmis ir užtikrinti, kad technologinės platformos imtųsi efektyvių priemonių užkirsti kelią pavojingai turiniui bei skersinei vengti smurto.
Dažniausiai pasitaikančios taktikos, kuriomis smurtą pradedama prieš vaiką
- Nukentėjusių atranka ir izolavimas nuo artimųjų, siekiant kuo glaudesnio vaikų priklausomumo nuo smurtautojo.
- Ryšio ir pasitikėjimo kūrimas bei paslaptų dalijimasis su auką.
- Prisilietimų normalizavimas ir įtrauktiniai intymūs teminiai pokalbiai, siūloma pornografinio pobūdžio medžiaga.
- Smurtinio elgesio normalizavimas - nuolatiniai pažeidimai ribų peržengimo forma.
Ekspertai siūlo skaitmeninės erdvės saugumo didinimą: anoniminės pagalbos linijos, technologinės platformos, greitesnė reakcija į pranešimus apie vaikų teisių pažeidimus, ir ankstyva intervencija su vaikais, įsiklausant į jų patirtis bei pagalbos poreikį.
Vaikų privatumas internete – vaikų saugumas ir apsauga internete
Statistinė santrauka ir lietuvių kontekstas
2023 metais Lietuvoje buvo įregistruoti 291 nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Lietuvoje vis dar nėra plačiai išaiškinama, kas yra seksualinis smurtas tarp sutuoktinių. Remiantis FRA duomenimis, 2021 m. trečdalis praneštų atvejų buvo įvykdyti pažįstamo žmogaus arba artimo asmens.
Praėję metai parodė, kad pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius stabilizavosi - apie 55 tūkst. pranešimų. Iš jų didžiąją dalį, daugiau nei 80 proc., pasitvirtino, o vaikams teikiama pagalba ir apsauga reikalauja ne tik policijos, bet ir socialinių tarnybų bei šeimos paramos.
tags: #smurta #patyrusiu #vaiku #statistika