Slaugos problemos esant pakitusiai kūno temperatūrai

Pakilusi kūno temperatūra - tai organizmo atsakas į įvairias infekcijas ir uždegimus. Karščiavimas yra organizmo prisitaikomoji reakcija, apsauganti organizmą nuo žalojančių veiksnių. Kūno temperatūra - tai kūno šilumos bei medžiagų apykaitos aktyvumo balanso skaitinė išraiška.

Kodėl kyla temperatūra ir ką tai reiškia

Dėka smegenyse hipotalame (pagumburyje) esančio termoreguliacijos centro žmogaus temperatūra yra gana stabili ir nepriklauso nuo aplinkos temperatūros. Šis termoreguliacijos centras reaguoja į žmogaus kraujo temperatūrą. Pasak klinikos InMedica Klinika Mažeikiai šeimos gydytojo Audriaus Stankevičiaus, žemesnė nei norma kūno temperatūra sergant dažnai rodo organizmo kovą su infekcija ir netinkamą šilumos reguliavimą.

Neseniai atliktos studijos atskleidė, jog prasidėjus karščiavimui suaktyvinama imuninė sistema, padidėja leukocitų bei interferono baltymų gamyba. Karščiuojant kraujyje sumažėja geležies, cinko, vario jonų, o tai neigiamai veikia bakterijų augimą. Aukšta temperatūra sukeldama lizosomų destrukciją, o tuo pačiu ir ląstelių, stabdo virusų replikaciją.

Fiziologiniai pokyčiai karščiuojant

Karščiuojant padidėja širdies susitraukimų dažnis. Temperatūrai padidėjus 1°C, pulsas padažnėja 10-15 tvinksnių per minutę. Dėl padidėjusio prakaitavimo ir vandens netekimo, sumažėja cirkuliuojančio kraujo kiekis, padidėja kraujo hematokrito vertė. Karštesnis kraujas, rūgštūs medžiagų apykaitos produktai ir padidėjęs CO2 kiekis audiniuose veikia kvėpavimo centrą.

Dėl simpatinės nervų sistemos padidėjusio tonuso karščiuojant, mažėja seilių, virškinimo sulčių ir tulžies sekrecija, sutrinka žarnyno motorika ir maisto medžiagų rezorbcija, ligonis netenka apetito. Sumažėjus seilių sekrecijai, džiūva burna, atsiranda apnašų, nemalonus skonis ir kvapas burnoje. Karščiavimui būdinga šalčio ir karščio bangos.

Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai

Kada mažinti temperatūrą, o kada leisti organizmui kovoti

Kūno temperatūros kilimas yra natūralus organizmo atsakas į infekcijas ar uždegimus ir dažnai reiškia, kad imuninė sistema intensyviai dirba kovodama su ligos sukėlėju. Dėl šios priežasties, ne visuomet būtina mažinti temperatūrą - kartais geriau leisti organizmui natūraliai kovoti su liga. Kūno temperatūros padidėjimas padeda kovoti su patogenais, nes daugelis bakterijų ir virusų negali efektyviai daugintis aukštesnėje temperatūroje.

Tačiau yra situacijų, kai mažinti temperatūrą būtina. Numušti temperatūra reikėtų tuomet, kai ji labai aukšta. Kai kūno temperatūra pasiekia 38,5°C ar daugiau, ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, savijauta gali būti labai prasta, atsiranda dehidratacijos ir kitų komplikacijų rizika.

Jei temperatūra siekia apie 38°C ar šiek tiek mažiau ir pacientas jaučiasi pakankamai gerai, geriau leisti organizmui pačiam kovoti su infekcija. Taigi, kada mušti temperatūrą, o kada verčiau to nedaryti - priklauso nuo sergančiojo savijautos.

Natūralūs būdai sumažinti temperatūrą

• Skysčių vartojimas. Vienas iš efektyviausių būdų numušti temperatūrą yra gerti daug skysčių, kadangi karščiuojant kūnas praranda daugiau skysčių, o tai gali sukelti dehidrataciją. Tad vanduo, natūralios vaisių sultys ir arbatos yra puikus pasirinkimas. Skysčiai skatina prakaitavimą, kuris natūraliai padeda kūnui atvėsti.
• Drėgni kompresai. Kitas paprastas būdas sumažinti temperatūrą - naudoti drėgnus kompresus ant kaktos, rankų ar kojų. Kompresus galima lengvai paruošti sudrėkinus minkštą audeklą vėsiu, tačiau ne per šaltu vandeniu ir jį uždėjus ant odos.
• Lengvi drabužiai ir aplinka. Karščiuojant svarbu neapsunkinti kūno storais ar nelaidžiais orui drabužiais. Pacientas turėtų vilkėti kuo lengvesniais, natūralaus pluošto rūbais, lengvai apkloti. Pirmiausia būtina palatoje palaikyti vėsią temperatūrą bei gerą oro cirkuliaciją.
• Eteriniai aliejai ir aromaterapija. Eteriniai aliejai, tokie kaip pipirmėčių ar levandų, gali turėti raminančių ir vėsinančių savybių. Pipirmėčių aliejus gali būti naudojamas švelniam masažui atlikti, arba kaip kompreso sudedamoji dalis.

Vaistai temperatūrai mažinti ir jų taikymas

Paracetamolis ir ibuprofenas yra dažniausiai naudojami karščiavimą mažinantys vaistai. Jie ne tik padeda sumažinti temperatūrą, bet ir palengvina karščiavimo sukeltus skausmus bei raumenų įtampą. Paracetamolis paprastai vartojamas lengvesniais atvejais, temperatūrai ir skausmui mažinti, o ibuprofenas tinka ir stipresniam diskomfortui mažinti bei uždegimui slopinti.

Kaip numušti temperatūrą suaugusiam, ko gero, žino kiekvienas - tereikia išgerti paracetamolio. O vaikų karščiavimo mažinimui reikia skirti ypatingą dėmesį. Vaikams paracetamolis ar ibuprofenas turėtų būti skiriami tik pasitarus su gydytoju ir griežtai laikantis vaisto vartojimo instrukcijų.

Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje

Nepamirškite, kad duodant vaistus vaikams, nepaprastai svarbu laikytis dozavimo taisyklių ir stebėti, kaip organizmas į juos reaguoja. O jei temperatūra nesumažėja net ir vartojant vaistus, tokiu atveju norint sužinoti kaip numušti temperatūrą vaikui - reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, o ne didinti dozę ar vaisto vartojimo dažnį.

Slaugos veiksmai karščiuojant

Slaugytojų pagrindinis tikslas - kiek įmanoma labiau atvėsinti pacientą, tačiau nesukelti šilumos gamybos. Galima kūną apšluostyti drėgnu skudurėliu, suvilgytu kūno temperatūros vandeniu. Jokiu būdu negalima šios procedūros atlikti šaltu vandeniu, nes pacientui tai bus nemalonu, o be to, gali prasidėti raumenų drebulys, kurio metu prasidės šilumos gamyba ir temperatūra kils dar labiau.

Stambiųjų arterijų vietose (pažastyse, kirkšnyse) galima išdėlioti ledo pakelius, įvyniotus į puspaklodes, kad vietinis šalčio poveikis nebūtų odai per stiprus. Gana efektyvus būdas yra kūno vėsinimas drėgnomis paklodėmis, jos taip pat sudrėkinamos kūno temperatūros vandeniu ir užklojamos ant paciento. Kuo drėgnesnis yra žmogus, tuo šiluma atiduodama greičiau.

Karščiuojantys pacientai gausiai prakaituoja, todėl svarbu gerai prižiūrėti jų odą bei dažnai keisti drabužius, patalynę. Jei paciento būklė leidžia, kelis kartus dienoje patariama odą apšluostyti drėgnu skudurėliu. Karščiavimo metu padažnėja pacientų kvėpavimas, dažnai kvėpuojama per burną, todėl džiūsta burnos gleivinė, lūpos - būtina burnos gleivinę nuolat drėkinti, o lūpas tepti vazelinu ar aliejumi.

Temperatūros matavimo metodai ir slauga

Kūno temperatūra dažniausiai matuojama 2 kartus dienoje (ryte ir vakare), tačiau, kuo pacientas labiau karščiuoja, tuo dažniau turi būti vertinama jo kūno temperatūra. Karščiuojantiems pacientams temperatūra matuojama kas dvi valandas, o jeigu reikia ir dažniau.

Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje

Kūno temperatūros matavimo būdai: oralinis (burnos ertmėje), ausyje, rectum (tiesiojoje žarnoje), pažastyje, bekontaktis (ant kaktos). Elektroninis termometras gali būti naudojamas pažastyje, burnoje, tiesiojoje žarnoje. Infraraudonųjų spindulių termometrais temperatūra gali būti matuojama ausies kanale arba nesiliečiant prie kūno per atstumą priklausomai nuo termometro tipo. Skystųjų kristalų termometrai - juostelės dedamos prie paciento kaktos.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

1. Aukšta temperatūra, kuri nesumažėja kelias dienas. Jei temperatūra nekrinta arba tik šiek tiek sumažėja, bet vėl pakyla ir ši būklė tęsiasi ilgiau nei 2-3 dienas, reikėtų kreiptis į gydytoją.
2. Temperatūrą lydi kiti simptomai. Jei kartu su aukšta temperatūra pasireiškia stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, stiprus skausmas krūtinėje ar pilve, galvos svaigimas, bėrimas ar dusulys, būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
3. Kūdikiai ir mažamečiai vaikai. Kūdikiui iki 3 mėnesių pakilus kūno temperatūrai, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Kreiptis reikėtų ir tuomet, kai karščiuoja vyresni vaikai ir jų kūno temperatūra pakyla virš 38°C.
4. Vyresnio amžiaus žmonės ir sergantys lėtinėmis ligomis. Vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie serga lėtinėmis ligomis, gali būti jautresni aukštai temperatūrai ir jos pasekmėms, tad tokiais atvejais verta nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
5. Karščiuojant kartojasi ar tampa lėtinis. Jei karščiavimas tampa lėtinis arba periodiškai kartojasi be akivaizdžios priežasties, būtina apsilankyti pas gydytoją.

Rimtos hipertermijos ir hipotermijos pavojai

Pakilusi kūno temperatūra iki 45,5°C yra laikoma nesuderinama su gyvybe. Kūno temperatūrai pakilus iki 42-43 laipsnių celsijaus, kreši baltymai, dekompensuojasi organai, paralyžiuojamas kvėpavimo centras ir žmogus miršta. Vaikams iki 6 metų temperatūros pakilimas virš 38°C gali sukelti traukulius.

Jei žmogui yra hipotermija, jo kūnas bandys pagaminti šilumą drebėdamas. Hipotermija prasideda nukritus kūno temperatūrai ties 35°C riba, o pasiekus 32,7°C, žmogus netenka sąmonės. Nukritus kūno temperatūrai žemiau 35°C, visada reikalinga skubi medicininė pagalba.

Hipertermija kaip gydymo metodas - praktika ir ribojimai

Hipertermija, arba kūno temperatūros didinimas gydant sunkias ligas, sėkmingai praktikuojama daugelio šalių klinikose. Medikai neneigia, kad pakilusi temperatūra yra organizmo tvarkdarė ir gydytoja. Pakilus kūno temperatūrai suaktyvėja imuninės organizmo reakcijos. Esant 39-40,5 laipsnio celsijaus kūno temperatūrai gaminasi antikūnai.

Dar visai neseniai rekordas hipertermijos srityje priklausė Amerikos mokslininkams. Jie, didindami kūno temperatūrą iki 41,5 laipsnio celsijaus, grąžino beviltiškus pacientus į gyvenimą. Tyrimais ir eksperimentais mokslininkai sugebėjo įveikti ir šią ribą - padidino paciento kūno temperatūrą iki 43-43,8 laipsnio celsijaus. Tačiau hipertermijos metodo negalima taikyti visiems: diabetikams, žmonėms iki 18 ir vyresniems nei 65 metai, sergantiems kepenų ciroze, ūmiu ar lėtiniu inkstų nepakankamumu, sergantiems širdies ligomis, turintiems psichikos sutrikimų bei nėščioms moterims.

Slaugos priežiūra po hipertermijos procedūros

Po hipertermijos procedūros pacientas vėsta ir atsigauna, todėl būtina nuolatinė stebėsena: davikliai kontroliuoja smegenų, širdies, kepenų, inkstų veiklą. Po procedūros pacientui reikia stebėti būklę ir palaikyti tinkamą skysčių bei maitinimo režimą.

Maisto ir skysčių rekomendacijos karščiuojant

Kūno temperatūrai pakilus vienu laipsniu aukščiau normos, medžiagų apykaita paspartėja 10-14 proc. Karščiuojantys pacientai dažnai neturi apetito, todėl jie turėtų valgyti dažnai nedidelėmis porcijomis. Tinka vištiena, kiaušiniai, liesa mėsa, žuvis, riešutai, sėklos, pupelės - šie produktai turi daug baltymų bei vitaminų B6, B12, cinko ir seleno, o tai stiprina imuninę sistemą. Per parą pacientas turėtų išgerti 2,5-3 l skysčių.

Specialios slaugos pastabos

• Karščiuojantiems pacientams būtina sekti šalinimo funkcijas ir stebėti šlapimo kiekį.
• Dėl sumažėjusio judrumo, skysčių netekimo, gali užkietėti viduriai - stebėti išmatuojamas funkcijas.
• Burnos priežiūra: liežuvio apnašas valyti dantų šepetėliu ar specialiu liežuvio valikliu, lūpas tepti vazelinu.
• Temperatūrą reikėtų fiksuoti temperatūros lape ir vertinti dinamiką - kuo pacientas labiau karščiuoja, tuo dažniau matuoti.

Naudingi patarimai slaugytojams

Slaugytojų pagrindinis tikslas - kiek įmanoma labiau atvėsinti pacientą, tačiau nesukelti šilumos gamybos. Pacientui karščiuojant, būtina apriboti judėjimą. Labai karščiuojantiems skiriamas gulimas režimas. Pacientą reikia lengvai apkloti, galima naudoti drėgnas paklodes.

Temperatūra	Slaugos veiksmai
<38°C	Stebėti, skysčiai, lengvi kompresai, leisti organizmui kovoti
38-38,5°C	Skysčiai, drėgni kompresai, simptomų vertinimas
>38,5°C	Antipiretikai (jei reikia), intensyvesnė priežiūra, kreiptis į gydytoją vaikams ir vyresniems
>40°C	Skubi medicininė pagalba, stebėti gyvybines funkcijas

tags: #slaugos #problemos #atsirandancios #del #kuno #temperaturos