Smurtas prieš moteris yra labiausiai paplitusi ir tuo pat metu mažiausiai pripažinta žmogaus teisių pažeidimo forma. Tai universali problema, pasireiškianti kiekvienoje kultūroje ar socialinėje grupėje, nepriklausomai nuo aukos ir smurtautojo išsilavinimo, socio-ekonominės padėties, amžiaus, etniškumo. Nustatyta, jog visame pasaulyje kas trečia moteris per savo gyvenimą yra buvusi sumušta, verčiama prieš savo valią turėti lytinius santykius ar kaip kitaip išnaudota - dažniausiai jai gerai pažįstamų vyrų, įskaitant ir jos pačios šeimos narius, darbdavius ar bendradarbius.
Smurto problema pasižymi didžiuliu latentiškumu. Visuomenėje esanti stigma lemia tai, kad smurtą ir prievartą patiriančios moterys vengia pranešti apie patirtą smurtą policijai. Dauguma smurto požymių yra ypač kruopščiai slepiami.
Jei žinote, kad jums artima moteris patiria smurtą, neignoruokite situacijos. Smurtą artimoje aplinkoje patyrę žmonės dažnai jaučia gėdą, kaltę ir atsakomybę dėl to, kas nutiko, o tai trukdo pranešti apie smurtą ar kreiptis pagalbos.
Dešimt būdų, kaip galite padėti smurto artimoje aplinkoje aukai
Kaip atpažinti smurtą?
Smurto formų yra keletas ir šiame diskurse yra labai svarbu jas žinoti ir mokėti atpažinti. Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Vis dažniau galima išgirsti apie psichologinį smurtą, nors neretai kas tai yra ar kaip pasireiškia įvardinti yra sunku, jei trūksta specialiųjų žinių. Mažiausiai atpažįstamos smurto formos yra ekonominis ir seksualinis smurtas, ypač seksualinis smurtas santuokoje. Taip yra visų pirma dėl to, kad visuomenei trūksta aiškaus šios žmogaus teisių pažeidimo suvokimo bei pasirengimo pripažinti, jo paplitimo mastą bei formų įvairovę.
Smurto formos:
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
- Fizinis smurtas: Tai neteisėtas tyčinis prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į asmens gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą arba bejėgiškos būklės sukėlimą.
- Psichologinis smurtas (emocinis ir verbalinis): Tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės.
- Seksualinis smurtas: Yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, asmens kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą, t.y. tuo pačiu metu seksualiniame smurte pasireiškia fizinio ir psichologinio smurto bruožai.
Kai kurios smurto formos, deja, mūsų visuomenėje dažnai apskritai nėra laikomos smurtu. Mėlynėmis nusėtas kūnas - pakankamai akivaizdus įrodymas. Tačiau, pavyzdžiui, elgesys, kai moteriai neleidžiama susitikti su draugais, su ja kalbama žeminančiu ir paniekinančiu tonu ar kontroliuojamas kiekvienas jos žingsnis, dar vis laikoma gan įprastu reiškiniu. Tuomet sakome, „na, toks jau jis yra - pavydus“.
Dažnai net pačios moterys to neatpažįsta ar sau neįvardija patiriančios smurtą. Maža to, net ir atpažinusios smurtą, peržengusios savo vidinius barjerus, moterys dažnai nesulaukia pagalbos bei palaikymo iš aplinkinių ir neretai vėl nutyla. Todėl labai svarbu smurtą vis dar patiriančioms ar praeityje patyrusioms moterims sukurti saugią aplinką, kur jos galėtų būti geriau suprastos ir išklausytos.
Kaip bendrauti su smurtą patiriančiu asmeniu?
Bendraudami su asmeniu, patiriančiu smurtą artimoje aplinkoje, būkite švelnūs ir dėmesingi. Neteiskite ir nevertinkite nukentėjusiosios elgesio. Ji gali turėti daugybę priežasčių, kodėl situacijos nenori ar negali keisti. Būkite kantrūs ir atviri.
Nepriklausomai nuo to, koks ryšys jus sieja su smurtą patiriančiu asmeniu, visų pirma, svarbiausia pradėti apie tai kalbėti. Net jei negalite padėti išspręsti situacijos, labai svarbus yra jūsų įsiklausymas ir parodytas dėmesys. Tai gali paskatinti nukentėjusiąją atsiverti. Neprivalote būti ekspertas(-ė).
Patarimai, kaip pradėti pokalbį:
- Užduokite atvirus klausimus: "Ar viskas gerai? Kas tau nutiko?"
- Išreikškite susirūpinimą: "Matau, kad tavo partnerio elgesys / žodžiai / veiksmai tau sukelia skausmą, verčia jaustis nesmagiai. Gal nori apie tai pakalbėti? Pastebėjau sumušimus, nubrozdinimus, mėlynes ant tavo kūno. Atrodai įsitempusi, susirūpinusi."
- Būkite atsargūs: Seksualinės prievartos atveju neklausinėkite apie detales. Leiskite nukentėjusiajai papasakoti tiek, kiek ji nori ar gali šiuo metu atsiverti. Naudokite tuos pačius žodžius, kuriuos situacijai apibūdinti pasitelkė nukentėjusioji. Jei ji sako „man nutiko kažkas blogo“, likite prie šio apibūdinimo. Nesiūlykite primygtinai savo žodžių ar terminų.
Jei moteris patvirtino, kad patiria smurtą:
- Palaikykite: Gali būti, kad esate pirmasis asmuo, su kuriuo ji apie tai kalba. Jūsų reakcija yra labai svarbi.
- Parodykite tikėjimą: Dauguma smurtą patyrusių moterų bijo pasakoti apie savo situaciją, nes mano, kad tuo niekas nepatikės. Parodykite, kad tikite ir neabejojate jos pasakojimu. Pasitikėkite nukentėjusiosios vertinimu ir intuicija.
- Stiprinkite suvokimą: Stiprinkite suvokimą, kad ji nėra kalta dėl to, kas nutiko, kad tokioje situacijoje būdinga jausti pyktį ir gėdą. Venkite nuostatų, kad nukentėjusioji yra atsakinga už patirtą smurtą arba, keisdama savo elgesį, gali smurtą kontroliuoti.
- Įgalinkite: Leiskite nukentėjusiajai įvertinti ir kontroliuoti savo veiksmus, nepriklausomai nuo to, kas, jūsų manymu, būtų geriausia ir reikalingiausia šioje situacijoje. Įgalinkite savo draugę, kolegę, šeimos narę, giminaitę, kaimynę priimti savo sprendimus.
Ko vengti bendraujant su smurtą patyrusia moterimi?
- Nesivelkite į konfliktą su smurtautoju. Tai gali būti nesaugu jums ir pabloginti nukentėjusiosios padėtį.
- Nenurodinėkite, ką reikia daryti. Venkite nurodinėti, ką reikia daryti, palikti smurtautoją ar likti su juo. Venkite kategoriško (juoda / balta) situacijos vertinimo. Tik ją išgyvenanti moteris žino, ką reikėtų, ar ko nereikėtų daryti.
- Nesiūlykite porų konsultacijų. Fizinio ir psichologinio smurto atveju nepatarkite kreiptis į porų (santykių) konsultantą. Tačiau smurto artimoje aplinkoje atveju tai ne tik nėra veiksminga, bet gali sukelti ir papildomą pavojų, nes smurtas yra ne santykių problema, o nusikaltimas. Todėl visa atsakomybė tenka smurtautojui, o ne abiem partneriams.
Mušamos moters sindromas (MMS)
Terminas mušamos moters sindromas (MMS) (angl. Battered Woman Syndrome) pirmą kartą buvo panaudotas L. Walker 1977 metais. Šio sindromo konstruktas apima ženklų ir simptomų visumą, tam tikrą elgesio modelį, kuris būdingas moterims, patyrusioms fizinį, seksualinį ir ar psichologinį savo sutuoktinio ar partnerio smurtą. Sąvokos išmoktas bejėgiškumas bei smurto ratas yra MMS konstruoto dalys, paaiškinančios smurtą ir prievartą patiriančioms moterims būdingus elgesio ir reagavimo ypatumus. Mušamos moters sindromas yra kvalifikuojamas kaip potrauminio streso sindromo (PTSS) subkategorija.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Svarbu pradėti kalbėti apie MMS, siekiant nutraukti tylą gaubiančią smurtą prieš moteris šeimoje, šią plačiai paplitusių reiškinių sritį, taip pat ir mūsų šalyje sukurti kalbą, įgalinant smurtą ir prievartą patiriančias moteris artikuliuoti problemą, papasakoti apie tai, kas iš tiesų vyksta jų gyvenamose. Ypatingai svarbus teisingas problemos suvokimas bei formulavimas organizacijoms ir institucijoms, teikiančioms pagalbą smurtą ir prievartą patiriančioms moterims.
Smurto ratas
Leonore Walker atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad smurtas šeimoje vyksta pagal tam tikrą pasikartojantį trifazį modelį. Smurto ratas susidedantis iš įtampos augimo su didėjančiu pavojaus jausmu, smurto proveržio, „medaus mėnesio“ arba smurtautojo atgailaujančio elgesio fazių.
Smurto ratui sukantis ilgainiui moteris išmoksta atpažinti gresiantį smurtą ir prie to prisitaikyti. Kartu ji bijo netekti smurtautojo meilės, to kuris vienintelis ją nubaudžia ir paguodžia, kai tuo metu aplinkiniai yra nuo jos atsiriboję. Dažnai ji yra ekonomiškai priklausoma nuo smurtautojo, turi bendrų vaikų ir baiminasi, kad jie gali būti iš jos atimti. Moteris, nesulaukianti palaikymo iš aplinkos, patenka į uždarą smurto ratą, kuomet smurtas po tam tikros pertraukos vėl kartojasi ir stiprėja.
Išmoktas bejėgiškumas
Išmoktas bejėgiškumas yra vienas iš Mušamos moters sindromui būdingų bruožų. Išmokto bejėgiškumo nereiktų painioti su tiesiog buvimu bejėgiu. Kaip pastebi L. Walker, išmokto bejėgiškumo sąvoka labiau atspindi praradimą gebėjimo numatyti ryšį tarp veiksmo, atsako ir galimų pasekmių.
Šeimoje patiriamas smurtas moteriai palaipsniui suformuoja įsitikinimą, jog kovoti nėra prasmės ir tai nebus efektyvu. Dėl to yra tiesiog nustojama stengtis nutraukti pasikartojantį smurtą, greičiau yra bandoma prisitaikyti gyventi grėsmę keliančioje situacijoje su besikartojančio smurto galimybe.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis pagalbos patyrus smurtą
Kur kreiptis pagalbos?
Smurtą šeimoje patyrusios moterys patiria sunkią traumą, kuriai įveikti dažniausiai reikalinga aplinkinių pagalba.
- Pagalbos moterims linija: Tai savanoriška emocinės paramos tarnyba, teikianti nemokamą, anoniminę emocinę pagalbą visą parą.
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai: Lietuvoje pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, nepriklausomai nuo lyties, teikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai.
Psichologinė pagalba telefonu ir internetu:
- Pagalbos moterims linija: Teikia psichologinę pagalbą telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu.
Svarbu prisiminti, kad smurtas nėra norma, ir kiekviena moteris turi teisę į saugų ir orų gyvenimą.
tags: #smurta #patyrusiu #moteru #konsultavimas