Smurtas prieš vaikus Lietuvoje išlieka opi problema: statistiniai duomenys, institucijų ataskaitos ir visuomenės nuomonės tyrimai atskleidžia tiek smurto apimtis, tiek tam tikrų formų slėpimą ir pernelyg retą pranešimą apie atvejus. Nors dalis rodiklių rodo gerėjantį atpažinimą ir didesnį visuomenės sąmoningumą, tikrasis smurto mastas greičiausiai yra didesnis nei oficialiai registruojamas.
Visuomenės apklausos ir smurto artimoje aplinkoje suvokimas
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio mėn. atliktos apklausos duomenimis, penktadalis apklaustųjų (19 %) nurodė patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys - kas ketvirta (25 %) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 % smurtautojų - esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai.
Net 69 % apklaustųjų mano, kad dažniausiai smurtą artimoje aplinkoje patiria moterys. Anksčiau buvo manyta, kad daugiausiai smurto aukų - vaikai, tačiau ši visuomenės nuostata dalinai keičiasi, nes didesnis dėmesys skiriamas ir vaikų apsaugai.
Smurto rūšys ir jų atpažinimo problemos
Lietuvoje dažniausiai užfiksuojama smurto artimoje aplinkoje rūšis - fizinis smurtas (65 %). 2014-2019 metais daugiau nei pusė nukentėjusiųjų įvardijo patyrę būtent fizinę agresiją. Visgi negalima teigti, kad fizinis smurtas - dažniausiai pasitaikanti smurto rūšis, nes ekonominis, psichologinis ar seksualinis smurtas gali būti sunkiau atpažįstamas.
Psichologinis smurtas: tai nuolatinis žeminimas, įžeidinėjimai, grasinimai, izoliacija, kaltinimai ar kontrolė. Psichologinis smurtas dažnai būna sunkiausiai atpažįstamas, nes nepalieka matomų žaizdų, tačiau sukelia ilgalaikį nerimą, menkavertiškumo jausmą, depresiją.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
Seksualinis smurtas: tai ne tik fizinė prievarta, bet ir bet kokie seksualinio pobūdžio veiksmai, atliekami be asmens sutikimo. Seksualinis smurtas galimas ne tik tarp partnerių, bet ir tarp kitų šeimos narių.
Ekonominis smurtas: tai pinigų, nuosavybės ar išteklių kontrolė - kai vienas asmuo apriboja kito galimybę disponuoti finansais, dirbti ar naudotis savo turtu. Apleidimas (nepriežiūra) - dažna, bet menkai matoma smurto rūšis, ypač kai nukentėjusieji yra priklausomi nuo artimųjų.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenys: atvejai, pranešimai ir prireikusi pagalba
Bendras pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius išliko stabiliai aukštas - per metus iš viso gauta beveik 54 tūkst. pranešimų, iš kurių 70 proc. pasitvirtino. Pagal vaiko teisių gynėjų duomenis, pagalbos vaikams pernai prireikė kas 10 minučių, o vidutiniškai per parą buvo gauti 148 pranešimai. Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pažymi, kad šie skaičiai rodo ne tik problemos šalyje mastą, bet ir augantį visuomenės sąmoningumą.
Tarnybos duomenimis, 2 925 vaikai pernai patyrė fizinį smurtą, 422 - seksualinį smurtą, 431 - psichologinį smurtą, dar 151 - nepriežiūrą. Fizinį smurtą galimai dažniau patyrė berniukai, o nuo psichologinio ir seksualinio smurto bei nepriežiūros galimai daugiau nukentėjo mergaitės.
Kaip dažnai pranešama ir kas praneša?
Daugiausia pranešimų (60 proc.) apie galimus vaiko teisių pažeidimus pernai perdavė policijos pareigūnai, taip pat augo iš vaikų gaunamų pranešimų skaičius, kurių net 80 proc. pasitvirtino. „Vaikai praneša apie sunkumus namuose, mokykloje, apie patirtą įvairių formų smurtą, patyčias“, - nurodė tarnybos direktorė.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Dalis pranešimų užfiksuoja naujas problemas: padaugėjo pranešimų apie psichotropines medžiagas vartojančius vaikus bei vaiko teisių pažeidimus skaitmeninėje erdvėje. Padidėjusi vaikų priklausomybė nuo socialinių tinklų ir internetinių žaidimų taip pat įvardijama kaip auganti problema.
Statistiniai rodikliai pagal metus ir amžių
Oficiali statistika rodo kintančias tendencijas pagal metus. 2018 metais Lietuvoje iš viso buvo 2 593 atvejai, kai prieš vaiką galimai buvo naudojamas smurtas; 2019 metais - 3 843 atvejai. 2018 metais net 69 % iš visų užfiksuotų smurto prieš vaikus atvejų smurtautojas buvo artimas asmuo (tėvai, seneliai ir pan.) - 1 789 atvejai iš 2 593.
Smurto atvejų pasiskirstymas pagal amžių (2018-2020, dalis duomenų 2020 metams - 9 mėn.)
| Amžiaus grupė | 2018 | 2019 | 2020 (9 mėn.) |
|---|---|---|---|
| 0-3 m. | 91 | 59 | 43 |
| 4-6 m. | 99 | 99 | 100 |
| 7-9 m. | 185 | 250 | 159 |
| 10-14 m. | 545 | 840 | 468 |
| 15-17 m. | 1 673 | 1 595 | 823 |
Fizinio smurto atvejai pagal amžių (2018-2020)
| Amžiaus grupė | 2018 | 2019 | 2020 (9 mėn.) |
|---|---|---|---|
| 0-3 m. | 224 | 335 | 168 |
| 4-6 m. | 138 | 198 | 113 |
| 7-9 m. | 134 | 241 | 123 |
| 10-14 m. | 214 | 359 | 207 |
| 15-17 m. | 108 | 169 | 84 |
Psichologinio smurto atvejai pagal amžių (2018-2020)
| Amžiaus grupė | 2018 | 2019 | 2020 (9 mėn.) |
|---|---|---|---|
| 0-3 m. | 33 | 31 | 9 |
| 4-6 m. | 34 | 38 | 7 |
| 7-9 m. | 60 | 62 | 21 |
| 10-14 m. | 108 | 169 | 65 |
| 15-17 m. | 64 | 113 | 36 |
Nepriežiūros atvejai pagal amžių (2018-2020)
| Amžiaus grupė | 2018 | 2019 | 2020 (9 mėn.) |
|---|---|---|---|
| 0-3 m. | 5 | 5 | 4 |
| 4-6 m. | 15 | 26 | 11 |
| 7-9 m. | 29 | 37 | 18 |
| 10-14 m. | 59 | 91 | 55 |
| 15-17 m. | 33 | 60 | 26 |
Kaip institucijos reaguoja ir kokios pagalbos galimybės
Nukentėję asmenys dažnai niekur nesikreipia: didžioji dalis (60 %) smurtą patyrusių Lietuvos gyventojų niekur nesikreipė pagalbos. Žmonės baiminasi kreiptis pagalbos dėl gėdos jausmo, nerimo dėl artimųjų vertinimo, pasitikėjimo stokos institucijomis arba nepasitikėjimo, kad kažkas galėtų padėti. Neįgalūs asmenys beveik du kartus dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje ir net tris kartus rečiau kreipiasi pagalbos.
Kai pagalbos reikia čia ir dabar - kreiptis į policiją numeriu 112. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra šalia ir nėra galimybės kalbėti telefonu, galima numeriu 112 išsiųsti SMS žinutę (be lietuviškų raidžių; nurodyti vardą, pavardę, tikslų vietos adresą ir kas atsitiko). Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo - policija gali perduoti kontaktus Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui (SKPC).
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras (SKPC) - tai viešasis juridinis asmuo ar jo padalinys, teikiantis specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems arba patyrusiems asmenims.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis pagalbos patyrus smurtą
Vaiko teisių apsaugos procedūros
Gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnyba atlieka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje numatytus veiksmus: kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo pradeda nagrinėti pranešimą, susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę pabendrauti su juo be apribojimų. Jei pranešimas apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą galimai kelia pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, veiksmai atliekami ne vėliau kaip per 6 valandas (o gavus pranešimą iš policijos - per 1 valandą).
Jei paaiškėja, kad vaikai buvo smurto liudininkai, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, ar buvo smurtauta tiesiogiai prieš juos, pagalba teikiama ir jiems. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, vadovaudamasis Vaiko situacijos vertinimo tvarka, organizuoja tolimesnius veiksmus vaiko saugumui užtikrinti.
Teisinės procedūros, ikiteisminiai tyrimai ir globojamų vaikų skaičius
2023 metais dėl smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje pradėti 689 ikiteisminiai tyrimai. Prieš dešimtmetį (2013 m.) Lietuvoje vykdyta vos 540 ikiteisminių tyrimų dėl vaikų artimoje aplinkoje patiriamo smurto; 2017 m. jų skaičius pasiekė piką - 1 365. Nuo 2020 m., kuomet tarnybai pradėjo vadovauti I. Skuodienė, ikiteisminių tyrimų dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje skaičius kasmet išlieka labai panašus ir nemažėja.
Pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuojamas mažėjantis globojamų vaikų skaičius. Tarnybos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje šalyje buvo globojami 5 774 vaikai. Lyginant 2025 metus su 2023 metais, globojamų vaikų skaičius sumažėjo 9,8 proc. Mažėjantį tėvų globos netekusių vaikų skaičių lemia demografinė situacija, mažėjantis gimstamumas, šeimų bendradarbiavimas su specialistais bei didėjantis pagalbos ir paslaugų šeimoms prieinamumas.
Visuomenės nuostatos ir auklėjimo praktikos - įtakos matomumas
Tyrimai rodo, kad dalis visuomenės vis dar linkusi pateisinti fizines bausmes ir kitus auklėjimo veiksmus, kurie kitur laikomi smurtu. Tyrimo duomenimis, fizines bausmes kaip smurtą dažniau įvardija moterys ir aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys, o didesnė dalis vyrų ir vyresnio amžiaus respondentų jas linkę pateisinti. Pavyzdžiui, 2021 m. respondentų paklausus, ar fizinių bausmių taikymą vaikui jie laiko smurtu - 59 % neturėjo vienareikšmio atsakymo arba laikė tai auklėjimo priemone; 2023 m. abejojančių sumažėjo iki 53 %.
Tarnybos vadovė pabrėžia, kad smurtas prieš vaiką yra ne tik fiziniai veiksmai, bet ir grubūs, žeminantys žodžiai, nemalonūs prisilietimai ar nepriežiūra. Kiekvienas vaikas turi teisę augti sveikas, mylimas ir laimingas, todėl tinkama priežiūra, mityba, higiena ir prieiga prie ugdymo yra esminiai saugos ženklai.
Prevencija, švietimas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas
Tarnybos pristatyti socialinių reklamų ciklai ir informavimo kampanijos siekia atskleisti smurto prieš vaikus problematiką ir skatinti suaugusiuosius mąstyti apie savo elgesį, pastebėti, kaip smurtas veikia vaikus, ir keisti elgesį. Karantino laikotarpis išryškino pranešimų sumažėjimą iš mokyklų, neformaliojo ugdymo darbuotojų ir gydymo įstaigų, todėl visuomenės stebėjimas ir pranešimų siuntimas yra itin svarbūs.
Tarnybos atkreipia dėmesį į būtinumą glaudesnio institucijų bendradarbiavimo: policija, vaiko teisių tarnyba, socialinės ir sveikatos apsaugos institucijos bei probacijos tarnybos turi keistis informacija, vesti mokymus ir koordinuoti veiksmus, siekiant efektyviau apsaugoti vaikus ir padėti šeimoms.
Ką gali padaryti kiekvienas?
- Nelikti abejingam: kaimynai ir vietos bendruomenės dažnai pirmieji pastebi problemas šeimose ir gali pranešti, jei mato, kad vaikams yra blogai.
- Pranešti kompetentingoms institucijoms: 112 policijai ekstremaliose situacijose, vaiko teisių apsaugos tarnybai - pastebėjus galimą vaiko teisių pažeidimą.
- Šviesti ir keisti požiūrį: atsisakyti fizinių bausmių ir žeminančios auklėjimo praktikos, mokytis atpažinti psichologinio ir ekonominio smurto ženklus.
- Palaikyti nukentėjusius: nukentėjusieji dažnai nepasitiki, kad kas padės - empatiškas požiūris, patikimos informacijos perdavimas ir padrąsinimas kreiptis gali išgelbėti vaiką.
Pagalbos numeriai ir institucijos
- Policija - 112 (taip pat SMS žinutėse, jei nėra galimybės kalbėti)
- Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba - pranešimams apie vaiko teisių pažeidimus
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) - pagalba smurto aukoms
Smurto prieš vaikus prevencija reikalauja kompleksiško požiūrio: statistikos rinkimo, visuomenės švietimo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, greito reagavimo ir nuolatinio paslaugų prieinamumo. Nors smurto atpažinimo gebėjimas Lietuvoje gerėja, dar svarbu mažinti toleranciją smurtui, skatinti pranešimų kultūrą ir užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų teisę augti saugioje, mylinčioje aplinkoje.
tags: #smurta #patiriantys #vaikai #paplitimas #lietuvoje #2010