Kiekviena (-as) iš mūsų elektroninėje erdvėje praleidžiame vis daugiau laiko. Virtualus bendravimas, žiniasklaida tapo mūsų gyvenimo dalimi, susieja mus vienus su kitais. Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, suteikiančia daug bendravimo galimybių. Tačiau kartu su teigiamais aspektais atsiranda ir neigiamų, tokių kaip elektroninės patyčios.
Kas yra persekiojimas ir kibernetinės patyčios?
Persekiojimas internetinėje erdvėje (angl. cyberstalking)- tai įkyrus, pasikartojantis, sistemingas, nepageidaujamas dėmesys Jūsų asmeniui virtualioje erdvėje, naudojantis internetu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. Kibernetinės patyčios, psichologinis smurtas elektroninėje aplinkoje tampa vis labiau plintančia, aktualia visuomenės problema. Kibernetinės patyčios (angl. cyberbullying) - tai patyčių forma, kai yra naudojamos skaitmeninės technologijos. Patyčios elektroninėje erdvėje gali pasireikšti įžeidžiančiais pranešimais socialiniuose tinkluose, forumuose, pokalbių kambarių komentaruose, momentinėse tiesioginėse žinutėse, žaidimų platformose, o taip pat ir mobiliuose telefonuose sms žinučių, siunčiamų simbolių, nuotraukų, trumpų video ar kita forma.
Persekiojimo ir patyčių formos SMM
Persekiojimas internete apima melagingus kaltinimus, šmeižtą, šantažą, asmens stebėjimą, tapatybės vagystę, grasinimus, vandalizmą ar net reikalavimus lytiškai santykiauti. Patyčios nutinka socialinių tinklų, žaidimų, susirašinėjimo platformose. Tyčiojamasi įvairiai - siunčiamos įžeidžiančios, šmeižiančios žinutės, žmogus išmetamas iš susirašinėjimo grupių, įsilaužiama į jo paskyrą ir apsimetant juo publikuojamos netinkamo turinio nuotraukos ar tekstai, vaikas gali būti nufilmuojamas ir vaizdas išplatinamas internete. Tai gali būti ir melo skleidimas, grasinimų siuntimas, kompromituojančių nuotraukų skelbimas virtualioje aplinkoje, kito asmens tapatybės perėmimas ir žinučių siuntimas kitiems jo vardu.
Ypatumai: kodėl SMM patyčios pavojingos
Internetas kaip elektroninių patyčių erdvė turi savo ypatumus, į kuriuos svarbu atsižvelgti. Tačiau internetas - itin vieša vieta ir žeminantis turinys per labai trumpą laiką gali pasiekti labai didelę auditoriją, be to tai tarsi erdvė, kurią savo kišenėje nešiojamės visą laiką ir nuo to pasislėpti negalime. Kai patyčios vyksta mokykloje, kieme ar būrelyje - tai yra fizinė erdvė, kurioje mes susiduriame su žeminančiu elgesiu, tačiau nuo jo galime atsiriboti, išeiti, pasitraukti. Tačiau, kai patyčios vyksta socialiniuose tinkluose ar kitose vietose internete, - pasiekiamumas yra 24 valandos per parą. Gali naujo žeminančio turinio rasti po nakties ar prisijungęs pažaisti žaidimą aptikti jį ir t.t. Neigiamo turinio mastas ir prieinamumas daro labai didelę žalą ir kartu kelia labai stiprų bejėgiškumo jausmą. Be to, internetinėje erdvėje egzistuoja atsakomybės difuzija - daugybė žmonių stebi netinkamą elgesį, bet nei vienas neprisiima atsakomybės įsikišti, tikisi, kad kažkas kitas tai padarys. Technologinės naujovės, nors daugybe aspektų išties padeda kasdieniniame gyvenime, visgi tapo ir nauja, nerimą keliančia galimybe tyčiotis. Šiuolaikinės dirbtinio intelekto suteikiamos galimybės leidžia kurti pašaipų, kompromituojantį ir žeminantį turinį apie žmogų, kuris neturi nieko bendro su realybe, tačiau atrodo tikras. Pavyzdžiui, sufalsifikuotos, AI sukurtos nuogo žmogaus ar pan. nuotraukos.
Kam gresia patyčios ir kokios pasekmės
Perskiojimą patiriantis žmogus dažniausiai praranda saugumo ir komforto jausmą, tai gali sutrikdyti asmens emocinę sveikatą, sukelti psichologinius sutrikimus. Elektroninių patyčių auka išgyvena didelį stresą, kartais žinutės būna siunčiamos anonimiškai ir sudėtinga nustatyti skriaudėją. Kibernetinės patyčios sukelia vienatvės jausmą, nes kam nors apie tai pasisakius dažniausiai girdime tokias reakcijas, jog tame „nėra nieko baisaus“, „nekreipk dėmesio“, „geriau išjunk ir neskaityk“. Nepaisant šių atsakymų, patiriamas patyčias, psichologinį smurtą galime išgyventi itin skausmingai. Internetinės patyčios mus gali paveikti įvairiais būdais, tačiau jas galima įveikti, atgauti parastą pasitikėjimą, atstatyti teigiamą savęs vertinimą. Socialinių tinklų įtaka psichinei sveikatai: populiaresnis socialinių tinklų naudojimas vis labiau siejamas su jaunų žmonių psichine sveikata. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad socialinių tinklų dažnas naudojimas gali sukelti smegenų pokyčius. Vis dėlto, moksliniai tyrimai dar negali atskleisti ar ši įtaka yra teigiama, neigiama ar neutrali, tačiau jaunesnio amžiaus žmonės atrodo jautresnis socialinės žiniasklaidos patirčiai nei kitos amžiaus grupės.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Elektroninių patyčių mastas Lietuvoje
Lietuvoje auga elektroninių patyčių tarp vaikų ir paauglių mastas. Tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas rodo, kad realios patyčios tarp vaikų Lietuvoje mažėja, o elektroninės - kaip tik auga. 2022 metais daugiau nei trečdalis vaikų (36 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių) prisipažino tyčiojęsi iš kitų virtualioje erdvėje. Apie 30 proc. berniukų ir apie 20 proc. mergaičių sakė patys patyrę patyčias virtualioje erdvėje. Šie skaičiai ženkliai paaugę lyginant su rezultatais prieš ketverius metus. Patyčios internete patiria apie 16 proc. Lietuvos vaikų, nors pasaulyje tokių - apie trečdalį, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta tėvų apklausa.
Kam vaikai ir paaugliai dažniau patiria patyčias
Tyrimai rodo, kad dažniausios patyčių formos socialiniuose tinkluose yra nepadorios žinutės ir šmeižtas internete. Mergaitės dažniausiai patiria seksualinį priekabiavimą iš berniukų, o taip pat yra apkalbamos ir žeminamos kitų mergaičių akivaizdoje. Jaunesni moksleiviai, berniukai ir vaikai iš pasiturinčių šeimų dažniau tyčiojasi.
Kaip reaguoti patiriant patyčias: praktiniai žingsniai
Pirmiausia patartume nepradėti ir/arba netęsti pradėto pokalbio, derybų internetinėje erdvėje su persekioti jus bandančiu asmeniu. Neatsakinėkite. Daugeliu atvejų erzinantys ir pravardžiuojantys skriaudėjai nori sulaukti reakcijos. Pasakykite vaikui, kad neatsakytų, nes priešingu atveju suteiktų jiems ko jie nori. Išsaugokite įrodymus. Padrąsinkite vaiką išsaugoti bet kokį patyčių įrodymą. Galima tiesiog nufotografuoti ekraną (screenshot) ar išsaugoti gaunamas žinutes. Užblokuokite tokį asmenį, kaip galima greičiau. Jei patyčios vyksta socialiniame tinkle, apsvarstykite galimybę oficialiai pranešti apie netinkamą kitų asmenų elgesį pačioje platformoje. Praneškite apie kenksmingus komentarus, žinutes ar nuotraukas socialinių tinklų administratoriams tam, jog jie būtų pašalinti.
Paramos ir pagalbos šaltiniai
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per „Skype“ arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu.) Patyrus psichologinį smurtą, perskiojimą ar prievartą, Jums nereikia su tuo taikstytis. Jūs nedelsiant turite kreiptis pagalbos. Kur kreiptis pagalbos: „Vaikų linija“ - 116 111, kasdien 11-23 val. Pokalbiai su „Vaikų linija“ yra nemokami ir konfidencialūs. Jei internete susidūrėte su vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis, pornografija, narkotinių medžiagų platinimu, rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu ar pan., kreipkitės į policiją.
Tėvų ir mokyklos vaidmuo
Patyrus psichologinį smurtą, perskiojimą ar prievartą, Jums nereikia su tuo taikstytis. Pasitaiko atvejų, kuomet tėvai, siekdami, jog jų vaiką neigiamas interneto poveikis, kartu ir elektroninės patyčios, paliestų kuo vėliau, ilgą laiką neleidžia jiems naudotis išmaniaisiais telefonais. „Aišku, tai labai priklauso nuo vaiko amžiaus. Na, o jeigu mes kalbame apie paauglius, apie jau savarankiškesnius vaikus, tai kontrolė šitoje vietoje gali kartais tik meškos paslaugą padaryti. Man atrodo, yra labai svarbu, kad tiek su vyresniais, tiek su jaunesniais tai taptų tokia kasdiene tema dar iki tol, kol jau kažkas įvyksta“, - įsitikinusi E. Tamulionytė. Patarimai tėvams: Pasikalbėkite apie elektronines patyčias su vaiku. Kaip jis supranta, kas tai yra? Kuo elektroninės patyčios skiriasi nuo fizinių patyčių akis į akį? Paklauskite vaiko, kaip jis reaguotų, jeigu kažkas pasityčiotų iš jo arba iš jo draugo. Patyrinėkite kartu su vaiku jo mėgiamus žaidimus ir programėles ir suraskite mygtukus, skirtus pranešti apie netinkamą turinį. Pasikalbėkite su vaiku apie tai, ką reiškia internete turėtų draugų ir sekėjų. Ar jie tikri draugai? Žinokite, kad vaikas gali imti puoselėti romantiškus santykius internete. Nedarykite skubotų išvadų. Naudokite tėvų kontrolės funkciją įreginiuose, kuriais naudojasi jūsų vaikas.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Mokyklos vaidmuo ir gerosios praktikos
Jaunimo aktyvistas J. Trumpa savo ruožtu tikina, jog vaikams ir paaugliams švietimo apie elektronines patyčias vien iš savo tėvų nepakanka, daugiau dėmesio tam turėtų skirti ir mokyklos. Nors šiuo metu mokyklose ir vykdomos patyčių prevencijos programos, anot J. „Manau, kad per paskutinius 10-15 metų Lietuvoje tikrai labai keitėsi požiūris į patyčias - dabar mes tikrai tai pripažįstame kaip problemą. Man atrodo, šitoje vietoje norėtųsi truputį daugiau susitarimo tarp mokyklos, tėvų ir vaikų dėl to, kiek internetas dalyvauja mokykliniame gyvenime, (…) kada turi reaguoti mokykla, o kada - tėvai. Mokyklos turėtų aktyviau dalintis gerąja patirtimi kovoje su patyčiomis. Komisijai buvo pristatytas naujas greito pranešimo ir reagavimo į patyčias mokykloje įrankis „Patyčių dėžutė“. Ši iniciatyva komisijos posėdyje sulaukė aktyvaus palaikymo. Diskusijų metu kalbėta apie tai, kad šis projektas gali tapti puikiu šiuolaikišku ir vaikams patraukliu instrumentu kovoje prieš patyčias, tačiau svarbiausia yra užtikrinti, kad šis instrumentas taptų patikimu ir nuo pat pradžių užsitarnautų vaikų pasitikėjimą.
Prevencija: kaip sumažinti riziką ir užkirsti kelią
Svarbu užkirsti kelią patyčioms dar prieš joms atsirandant. Prieš paskelbiant informaciją kelis kartus pergalvoti, ar ji yra tinkama. Gerai pagalvokite prieš ką nors skelbdami ar bendrindami internete, juk tai gali likti internete visam laikui, o vėliau tai gali būti naudojama norint jus įskaudinti. Tam, kad užkirsti tam kelią, patariame Jums elektroninėje erdvėje pateikti kiek galima mažiau asmeninių duomenų, nuotraukų, nes jos gali būti panaudotos kibernetinių patyčių atveju. Verta naudotis socialiniuose tinkluose esančiais nustatymais, kas matys jūsų pasidalinimą mintimis, įspūdžiais, kas galės tai komentuoti. Daugumoje socialinių platformų galima nuspręsti, kas galės matyti asmeninį profilį, siųsti žinutes ar komentuoti. Svarbu pranešti apie kenksmingus komentarus, žinutes ar nuotraukas socialinių tinklų administratoriams tam, jog jie būtų pašalinti. Internetėje elkitės pagarbiai ir maloniai - taip, kaip elgtumėtės ir realiame gyvenime.
Teisinis reguliavimas ir institucijų vaidmuo
Svarbu netylėti ir ginti savo teises, stabdyti psichologinį smurtą ir patyčias, kurios vyksta kitų ar mūsų pačių atžvilgiu. Remiantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 2 str. 1) patyčios yra psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės kitam asmeniui daromi tyčiniai pasikartojantys veiksmai, siekiantys jį pažeminti ar kitaip sukelti psichologinę ar fizinę žalą; 2) patyčios kibernetinėje erdvėje - patyčios iš kito asmens, naudojantis informacinėmis technologijomis. Remiantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 16 str., nė vienas vaikas neturi patirti neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. Remiantis Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 str., neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama informacija, kuria skatinamas žmogaus orumą žeminantis elgesys; kuria iš žmogaus ar žmonių grupės tyčiojamasi, niekinantdėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais. Remiantis Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str., valstybė imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių, švietimo ir kitų priemonių, skirtų vaiko apsaugai užtikrinti nuo visų formų smurto. Remiantis 56 str., kai pažeidžiamos vaiko teisės, vaikas ir kiti asmenys turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kuri privalo imtis įstatymų nustatytų priemonių. Remiantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 23 str., bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtas patyčias iš bet kurio mokyklos bendruomenės nario privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui.
Intervencijos ir palaikymas
Psichologinė pagalba reikalinga ne tik patyčių sulaukiančiam, bet ir jas inicijuojančiam asmeniui. Patyčias kurstantys vaikai neretai irgi kenčia nuo tam tikrų trūkumų kaip nepatenkinti poreikiai, vienintelis būdas tapti pamatytam, gauti dėmesio, pajausti stiprybę. Reikia turėti omenyje ir tai, kad ne vien žmonių individualūs skirtumai priveda prie to, kad jie pradeda žeminti kitus. Ypatingai kai kalbame apie patyčias, žeminantį elgesį, labai didelis vaidmuo atitenka tam tikroms normoms, kurios galioja konkrečioje visuomenėje, kultūroje, grupėje. Suraskite jus suprantantį, atjaučiantį asmenį, tą, kuriuo jūs pasitikite, pasikalbėkite apie tai, ką išgyvenate. O jei nesijaučiate patogiai kalbėdami su pažįstamu žmogumi, susiraskite emocinės paramos telefono linijos (pvz.: pagalbos Moterims linijos, Jaunimo ar Vaikų linijos) numerį, surinkite jį ir pasikalbėkite su profesionaliu konsultantu. Daug informacijos patyčių prevencijos klausimais yra „Vaikų linijos“ svetainėje www.bepatyciu.lt.
Rekomendacijos mokykloms ir tėvams
1. Pranešimas kompetentingoms institucijoms. 2. Grėsmės vaikui, jo sveikatai įvertinimas. 3. Informacijos surinkimas. Išsiaiškinkite, kas skriaudžia, kokiu būdu, kiek mokinių įsitraukę, kiek laiko patyčios tęsiasi. 4. Įrodymų išsaugojimas. Svarbu išsaugoti vykstančių elektroninių patyčių įrodymus (pavyzdžiui, skriaudėjo žinutę, laišką, informaciją „Patyčių dėžutėje“), geriausiai turėti ir elektroninę, ir spausdintą įrodymų kopijas. 5. Pranešimas visų įsitraukusių į patyčias vaikų tėvams. Informuokite apie konkrečią situaciją (kas įvyko, kaip vaikai įsitraukė ir pan.). Svarbu, kad šie veiksmai nebūtų inicijuoti nukentėjusiam vaikui nežinant. 6. - apsaugokite patyčias patiriantį vaiką nuo galimo skriaudėjų keršto. Kartu su nuskriaustuoju apgalvokite jo saugumo planą, t. y. 1. Neatsakinėti į jokius bandymus susisiekti (pavyzdžiui: žinutes, skambučius, el. 2. Neištrinti žinučių. 3. Blokuoti siuntėją. Galima užblokuoti telefono numerį, iš kurio gaunamos nemalonios žinutės ar sulaukiama skambučių. 4. Pranešti apie netinkamą elgesį žmonėms ar organizacijoms, kurios gali padėti. Galima pranešti į „Patyčių dėžutę“ (jei mokykla turi įsidiegusi), kreiptis į svetainės administratorių arba karštąją liniją (www.draugiskasinternetas.lt). Jeigu norima gauti atsakymą iš karštosios linijos darbuotojų, reikia nurodyti savo kontaktus. Patiriant elektronines patyčias reikėtų kreiptis ir į policiją bendruoju skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112 arba el. 5. Vengti elektroninės erdvės vietų, kuriose gali lankytis skriaudėjai. 8. Pasikalbėti apie tai su tėvais, kitais žmonėmis, kuriais pasitikima. 1. Susipažinkite su socialiniais tinklais, kuriuos naudoja Jūsų vaikas, peržiūrėkite jų registracijos ir saugumo nustatymus. 2. Susipažinkite su specialia edukacine programa jaunimui - „Saugumas man patinka!” (www.saugumaspatinka.lt). Programa siekiama suteikti jaunimui daugiau žinių apie saugumą elektroninėje erdvėje, paskatinti juos aktyviai prisidėti prie patyčių ir smurto tarp jaunimo mažinimo.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
| Veiksmas | Priežastis / nauda |
|---|---|
| Išsaugoti įrodymus | Padeda kreiptis į mokyklą, policiją ar platformos administraciją |
| Nebendrauti su skriaudėju | Mažina skriaudėjo motyvaciją tęsti patyčias |
| Užblokuoti asmenį | Greita apsauga nuo tiesioginių žinučių ir komentarų |
| Pranešti administracijai / institucijoms | Gali užtikrinti turinio pašalinimą ir teisinę apsaugą |
Kiekvieną problemą reikia pirmiausia pažinti bei pripažinti ją esant. Vienas svarbiausių gebėjimų, kurį reikėtų kiekvienam iš mūsų vystyti - tai empatijos jausmas, o taip pat ir savo neigiamų emocijų supratimas, tinkama jų raiška tiek gyvenime, tiek ir virtualioje aplinkoje. Tam, kad užkirsti tam kelią, patariame Jums elektroninėje erdvėje pateikti kiek galima mažiau asmeninių duomenų, nuotraukų, nes jos gali būti panaudotos kibernetinių patyčių atveju. Jūsų žodžiai, dėmesys ir empatija gali užkirsti kelią netinkamam elgesiui, o nukentėjusiam asmeniui suteikti paramą ir paguodą.