Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, nuo 2015 m. gaunantys kompensaciją už šildymą ją gali prarasti, jei nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo, atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą ir dėl šių veiksmų daugiabučio namo renovacijos projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti.
Tokiu atveju, kai gyventojo nedalyvavimas susirinkime trukdo renovacijos projekto įgyvendinimui, nuo kito mėnesio kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis jam mažinama 50 proc., o nuo kito šildymo sezono, ne ilgiau kaip 3 sezonus nuo aplinkybių atsiradimo, kompensacija neskiriama. Aplinkos valdymo projektų agentūros (APVA) Komunikacijos skyriaus atstovės Giedrės Budvytienės teigimu, sprendimą nutraukti kompensacijų skyrimą gali priimti tik pačios savivaldybės.
„Remiantis teisės aktais, sprendimą nebemokėti paskirtos kompensacijos gali priimti tik savivaldybės. Vienos šią praktiką taiko, kitos ne. (...) Kiek tenka girdėti viešojoje erdvėje, tokių atvejų yra“, - Eltai teigė ji. Šią įstatymo nuostatą Eltai nurodė jau taikanti Klaipėda ir Šiauliai. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat teigė bandžiusi ja vadovautis praktikoje, tačiau susidūrė su kliūtimis.
Klaipėdos miesto savivaldybė teigė, jog per pastaruosius trejus metus minėta įstatymo nuostata buvo taikyta 7 asmenims. Šiauliuose, kaip nurodė savivaldybė, įstatyme numatytų atvejų taip pat yra. Vis tik, anot savivaldybės Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus vedėjo pavaduotojos Ingridos Kukanauzienės, nėra atvejo, kai šildymo išlaidų kompensacijos teikimas buvo pilnai nutrauktas, tačiau daliai gyventojų parama buvo sumažinta perpus.
„Vadovaujantis įstatymo nuostatomis 6 asmenims skirta kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinta arba mažinama 50 procentų“, - raštu komentavo savivaldybės atstovė. Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida atstovas Gabrielius Grubinskas teigė, jog sostinėje ši nuostata nuo pat 2015 m. dar nebuvo taikyta nė sykio. Anot jo, savivaldybė bandė tai daryti pernai, tačiau susidūrė su teisinėmis galimybių įgyvendinti nuostatą spragomis. „Siekdama skatinti būtą atnaujinti, Vilniaus savivaldybė pernai bandė imtis nuostatos taikymo, tačiau iškart susidūrė su teisinėmis galimybių įgyvendinti nuostatą spragomis. Joms spręsti inicijuotas dialogas su kitomis institucijomis“, - Eltai komentavo jis. „Tai tiek teisės aktų nuostatų nesutapimai, tiek duomenų apdorojimo spragos“, - teigė G. Grubinskas.
Taip pat skaitykite: Šildymo kainos
Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybė nurodė, jog šios įstatymo nuostatos taikyti dar neteko. Svarbu užtikrinti informacijos prieinamumą gyventojams.
Kaip veikia kompensacijų mechanizmas ir kokie konkrečiai variantai egzistuoja
Iš esmės kompensacijos dydžiai priklauso nuo renovacijos įgyvendinimo lygio ir socialinės apsaugos pagalbos statuso:
- 30% kompensacija - bazinis standartas visiems gyventojams, siekiantis sumažinti renovacijos paskolą, naudojamą lengvatinę paskolą; kompensacija nėra tiesioginis pinigų pervedimas į sąskaitą, o padengia dalį paskolos.
- 40% kompensacija - pasiekiama tik esant aukštesniam energiniam rezultatui (B energinę klasę po renovacijos); dažnai reikalauja didesnių investicijų į izoliaciją, langus ir šildymo sistemą.
- 100% kompensacija socialiai remtiniems gyventojams - pensininkams su mažomis pajamomis, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms; tokie gyventojai gali būti visiškai atleisti nuo renovacijos paskolos grąžinimo.
Praktikoje renovacijos proceso finansavimo schema atrodo taip: gyventojai balsuoja ir pritaria renovacijai; sudaromas investicijų planas; VIPA suteikia lengvatinę paskolą; kompensacija automatiškai atskaitoma nuo paskolos sumos; mėnesinės įmokos paskirstomos pagal butų plotus ir įtraukiamos į komunalinių paslaugų sąskaitas; paskolos grąžinimo laikotarpis dažnai siekia 20 metų. Jei parduodate butą renovuojamo namo laikotarpiu, paskolos likutis perkeliamas naujam savininkui.
Aptariamos problemos ir klaidos, kurių reikėtų vengti
- Klaida Nr. 1: skubėjimas balsuoti be tinkamo pasiruošimo; patarimas - prieš balsavimą pateikti aiškius skaičius kiekvienam butui.
- Klaida Nr. 2: pigesnio projekto pasirinkimas dėl trumpalaikės ekonomijos; norint gauti 40% kompensaciją ir B klasę, reikia daugiau investicijų į energinį efektyvumą.
- Klaida Nr. 3: nesikreipimas dėl papildomos socialinės paramos; socialiai remtini gyventojai gali gauti papildomą finansinę pagalbą.
- Klaida Nr. 4: nekokybiškas rangovo pasirinkimas; būtina tikrinti referencijas, reikalauti garantijų.
- Klaida Nr. 5: nežinios apie atsinaujinančios energetikos integravimo galimybes; saulės elektrinės ant stogo gali padėti pasiekti B klasę ir papildomai sumažinti išlaidas.
Regioniniai skirtumai ir savivaldybių vaidmuo
Valstybinė kompensacija (30 arba 40 %) yra vienoda visoje Lietuvoje. Tačiau savivaldybės gali pridėti savo papildomų lėšų, todėl regioniniai skirtumai pasitaiko. Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir kiti didesni miestai dažnai skirdavo papildomas kompensacijas ar dengė administracines išlaidas, rinko paramą mažas pajamas turintiems gyventojams ir pan. Mažesniuose miestuose dažnai reikia daugiau asmeninio įrankio ir informacijos paieškos vietoje.
Praktinis patarimas: apsilankykite savo savivaldybės svetainėje arba kreipkitės į savivaldybės skyrių dėl papildomų programų ar kompensacijų jūsų mieste. Informacijos gali būti mažiau viešai skelbiama, bet ją galima gauti.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti šildymo kompensaciją?
Ką iš tikrųjų daryti, kad kompensacijos būtų maksimaliai patrauklios
Svarbu, kad renovacijos procesas truktų apie 4 mėnesius, per kuriuos atlikti parengiamieji darbai, gauti gyventojų pritarimai ir pradėti viešieji pirkimai. Gyventojai, kurie siekia išlaikyti šildymo kompensacijas, turi nedelsti ir kreiptis į savo namo administratorių, kuris suteiks visą reikiamą informaciją ir padės organizuoti darbus.
Renovuotų namų gyventojai dažnai teigia, kad šildymo mokesčiai sumažėja 40-60 %, o tai reiškia, kad mėnesinės išlaidos gali būti mažesnės nuo 150 eurų iki 60-80 eurų. Be finansinės naudos - komfortas: namas būna šiltesnis žiemą, mažiau kondensato ir pelėsio kampuose, o nekilnojamasis turtas įgyja didesnę rinkos vertę. Energijos nepriklausomybė taip pat didėja - sumažėja dujų importas ir CO₂ išmetimai.
80 proc. Civinity grupės įmonių prižiūrimų daugiabučių namų yra seni ir reikalauja renovacijos, o ekspertai teigia, kad valstybė skatina procesą reikšminga parama. Įtraukti atsinaujinantys energijos šaltiniai - papildoma galimybė pasiekti aukštesnę energinę klasę ir dar labiau sumažinti išlaidas.
Šiame kontekste svarbu aiškiai suprasti, kad 30%-40% kompensacijos skaičiai nėra vien tik „pinigų čekiai“ - tai dalis finansavimo, kuris sumažina paskolos dydį ir gali gerokai palengvinti gyventojų finansinę naštą. Įtraukti gali būti ir vietiniai projektai ar papildomos programos.
Regionų patirtis ir bendros rekomendacijos
Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonė vyrauja, kad tinkamas informavimas ir švietimas apie renovaciją yra būtinas. Viešinimas, įskaitant radijo laidas ir kitus kanalus, padeda gyventojams suprasti savo teises ir galimybes. Jei esi socialiai remtinas, valstybė gali padengti ne tik paskolą, bet ir kitas išlaidas, todėl būtina pasitikrinti vietos taisykles ir galimas kompensacijas.
Taip pat skaitykite: Šilumos siurbliai oras-vanduo Lietuvoje: ar verta?
Svarbiausia - kuo anksčiau pradėti kalbėtis su kaimynais ir administracija, nes renovacijos procesas gali užtrukti keletą mėnesių, o vėluojant galima prarasti dalį kompensacijų. Gyventojai, kurie anksčiau dalyvavo susirinkimuose ir balsavo už renovaciją, turi vėl dalyvauti naujose diskusijose, kad išliktų teisė į šildymo kompensaciją.
tags: #sildymo #kompensacija #ir #nepritars #daugiabucio #namo