Slaugytojų karjeros galimybės Skandinavijoje: licencijos, darbo sąlygos, atlyginimai ir integracija

Šiandienos pasaulyje, kai globalizacija paliečia kiekvieną profesiją, daugelis slaugytojų svarsto apie darbą užsienyje. Ši tema yra aktuali, nes atsiliepimai ir patirtis dirbančiųjų šioje srityje gali padėti apsispręsti tiems, kurie svarsto apie tokį žingsnį. Straipsnyje apžvelgsime slaugytojų darbo sąlygas, atlyginimus ir galimybes užsienyje, ypač Norvegijoje, remiantis dirbančiųjų patirtimi ir atsiliepimais.

Slaugytojo karjeros kelias: nuo licencijos iki darbo vietos

Pirmas žingsnis siekiant karjeros slaugoje užsienyje yra licencijos gavimas. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje (UK), būtina gauti licenciją, kad galėtumėte dirbti Nurse. Sėkmė priklauso nuo to, kaip gerai atlaikysite interviu ir kaip sugebėsite save "parduoti".

Pradėti darbą Skandinavijoje dažnai lengviau per tarptautines įdarbinimo įmones. „Centric Care Lietuva“ vykdo slaugytojų atrankas darbui Norvegijoje ir slaugytojas moko specializuotos medicininės norvegų kalbos. Tuo tarpu „Centric Care AS“ (Norvegijoje) suranda slaugytojoms darbą ir jas įdarbina. Įmonė Lietuvoje organizuoja kalbos kursus ir vykdo atrankas, o įmonė Norvegijoje įdarbina.

Po šešis mėnesius trunkančių kalbos kursų įgytas B2 lygis yra pakankamas norint pradėti dirbti. „Slaugytojos gali bendrauti ir dirbti. Žinoma, tobulėti reikia, bet tai vyksta jau darbo vietoje. Kuo slaugytoja labiau mokysis ir tobulės, tuo jai bus lengviau įsitvirtinti ir integruotis“, - pabrėžia įmonės vadovas.

Darbo sąlygos ir kasdienybė Norvegijoje

Atvykę į Norvegiją slaugytojai apgyvendinami kuo arčiau jų darbo vietos. Jeigu atstumas būna didesnis, kompanija suteikia transporto priemonę - dviratį arba automobilį. Dirbama trimis pamainomis - dienine, vakarine ir naktine. Vienos pamainos trukmė - nuo 5 iki 10 valandų. Dieninėje pamainoje daromos kelios trumpos pertraukėlės ir pusvalandžio pertrauka, kai išeinama iš skyriaus.

Taip pat skaitykite: Socialinis taksi: karjeros galimybės

„Pradedant darbo dieną prie puodelio kavos aptariama kiekvieno paciento būklė ir poreikiai. Dienomis ir vakarais tenka būti atsakingai už 3-5 pacientus. Esame jų rankos, kojos ir akys. Slaugome žmones, turinčius didelę gyvenimo patirtį, todėl padėti ligoniams, kai pasveikti galimybių nebėra, labai atsakinga. Viskas labai trapu. Slaugos namuose slaugytojų darbo pamaina baigiama taip pat raportu.“

„Darbo diena prasideda raportu, žinučių skaitymu ir papildomų darbų pasidalinimu. Visa tai atliekama ramiai, neskubant, pasimėgaujant kava ir atsineštais pusryčiais. Kai visi pasiruošę - susirenkame raktus, reikalingas priemones ir išvažiuojame dirbti. Krūvis gana pastovus, jei kažkuris iš darbuotojų gauna daugiau užduočių ir staiga įvyksta kas nors nenumatyto, visi stengiasi padėti. Siekiame, kad visi grįžtų į biurą priešpiečiams. Norvegams visada yra labai svarbu pertraukėlės su kava ir užkandžiais“, - pasakojo Jūratė.

Krūvis ir poilsis

„Streso yra, nes dirbame su žmonėmis. Darbas yra atsakingas ir, manau, tinkantis labiau greitiems, stresą valdantiems žmonėms. Mes daug vairuojame, važinėjame pas pacientus į namus. Jų per dieną turime įvairiai (tai priklauso nuo paciento poreikio ir atliekamo darbo), būna 12-19 pacientų“, - apie darbo sąlygas pasakojo Oksana Koriznienė.

Socialinės garantijos ir atlyginimas

Ne paslaptis, kad Norvegija - viena iš šalių, suteikiančių geriausias socialines garantijas. Nėra sunku čia nei laisvadienį gauti, nei pasiligojus tiesiog pasilikti namuose, be jokios gydytojo pažymos. „Dėl ligos jokių problemų nekyla, trys pirmos dienos be nedarbingumo pažymėjimo, ketvirtą dieną turi kreiptis į gydytoją“, - sakė O.Koriznienė.

Beje, slaugytojai Norvegijoje uždirba apie 3-4 tūkst. eurų. Svarbu tai, kad Norvegijoje atlyginimas priklauso nuo darbo stažo. Slaugytojai, turinčiai darbo stažą Lietuvoje patvirtinančius dokumentus, jis yra užskaitomas Norvegijoje ir pagal turimą stažą pritaikomas valandinis atlyginimas. Vidutiniškai per mėnesį slaugė gali užsidirbti apie 2100-3000 Eur. Taip pat yra mokami priedai už darbą savaitgaliais, naktimis ir švenčių dienomis.

Taip pat skaitykite: ESFA atsiliepimai

Integracija, kalba ir koordinuojama pagalba

Įmonė Lietuvoje organizuoja kalbos kursus, moko specializuotos medicininės norvegų kalbos, mokymo procesą papildo Norvegijos dėstytojai, kalbantys skirtingais dialektais. Nors skirtinguose Norvegijos regionuose kalbama skirtingais dialektais, įmonė stengiasi slaugytojas darbinti ten, kur yra mažiausi kalbos skirtumai. Darbas su dėstytojais padeda geriau perprasti kalbos įmantrybes ir skirti dialektus.

Kiekviena slaugytoja turi savo koordinatorių, kuris yra tarpininkas tarp slaugos namų ar ligoninės ir slaugytojo. Koordinatorius rūpinasi apgyvendinimu, kelionėmis bei padeda iškilus įvairioms problemoms ir klausimams. Kadangi yra suteikiama pilnavertė koordinatorių pagalba, taikomi skandinaviški standartai, suteikiamas būstas, apie 70-80 proc. slaugytojų ilgam pasilieka dirbti Norvegijoje.

Pagarba, vertinimas ir profesinė autonomija

Ne pirmus metus Norvegijoje slaugytoja dirbanti Jūratė Drazdauskienė pirmiausia paklausta, ar niekada nesigailėjo dėl pasirinkimo emigruoti, su nuostaba atsakė: „Gailėtis?! Niekada net nebuvo tokių minčių. Slaugytoja - visoje Norvegijoje gerbiama specialybe. Tai gera rekomendacija visur, ieškant nuomotis gyvenamosios vietos, norint gauti paskolą“. Moteris tikino, kad, skirtingai nei Lietuvoje, visas medicinos personalas Norvegijoje vertinamas vienodai. Nesvarbu, ar esi gydytojas, ar slaugytoja. „Bendraujame su visu medicininiu personalu vienodai, viename lygmenyje. Pagarbą jaučiu visada, pacientų artimieji mus myli, tampame beveik šeimos nariais. Vertinimas ir mūsų darbas, ir mes pačios.“

P.Samoška pastebi, kad darbo sąlygos Lietuvoje ir Norvegijoje skiriasi. Lietuvoje slaugytojoms dažnai tenka dirbti ir paromis, o Norvegijoje dirbama pamainomis - dienine, vakarine, naktine. Slaugytojos pamaina trunka 7,5 val. Pastebima tendencija - skirtingas atsakomybės lygis. Lietuvoje visus nurodymus slaugytojai duoda gydytojas, o Norvegijos slaugos namuose daktaras dažnai lankosi vos kartą per savaitę. Tad slaugytojai tenka savarankiškai užtikrinti, kad nustatytos slaugos paslaugos pacientui yra tinkamai teikiamos.

Kvalifikacijos kėlimas ir specializacija

Dr. Vilma Raškelienė pasakoja apie savo ilgametę profesinę raidą: „Pradėjus studijuoti supratimas, kas yra slauga labai stipriai pasikeitė, studijos LSMU suformavo įprotį ir norą studijuoti toliau - visą gyvenimą, baigiau bakalauro, magistro ir doktorantūros studijas iš viso 10 m. Tuo pačiu metu dirbau ir bendrosios praktikos, vėliau anestezijos slaugytoja iš viso 11 m., vyresniąja slaugytoja - slaugos administratore 6 m., bei studentų mokymas darbo vietoje, universitete, slaugytojų mokymas kursuose, dalyvavimas konferencijose, perduodant įgytas teorines ir praktines žinias. Visa tai, ką darau, man labai patinka, nes galiu nuolat tobulėti gilinti savo žinias ir dalintis savo įgyta patirtimi“.

Taip pat skaitykite: Socialinės paramos poveikis Lietuvos visuomenei

Pašnekovė aiškino, kad norint pradėti darbą bendrosios praktikos slaugytoju reikia būti baigus 3,5 m. studijas neuniversitetinėje aukštojoje mokykloje arba 4 m. studijas universitete, gauti licenciją. Licencija suteikiama 5 m. laikotarpiui, licencija pratęsiama, jei slaugytojas pakankamą valandų skaičių kelia savo kvalifikaciją, dirba pagal specialybę.

Slaugytojai gali specializuotis: anestezijos, operacinės, diabetologijos, širdies nepakankamumo, psichikos sveikatos ir kitose srityse; tam reikia baigti papildomus mokamus kursus, kurių trukmė, priklausomai nuo specializacijos, trunka apie pusmetį. „Slaugytoja turi sugebėti įvertinti paciento problemas ir savarankiškai jas spręsti, ne tik suplanuoti, bet ir įgyvendinti parengtą slaugos planą, mokėti atlikti slaugos veiklą arba perduoti slaugos plano įgyvendinimą kitiems slaugytojams.“

Kitos Europos šalys: Vokietija ir darbo pasiūlymai

Vokietijos kompanijos siūlo šalies sveikatos apsaugos sistemoje įsidarbinti ir gydytojams, ir rezidentams, ir absolventams, žada juos parengti įvairioms specializacijoms. Šiuo metu didžiausią paklausą Europoje turi anesteziologai, greitosios pagalbos darbuotojai, psichiatrai, radiologai, patologai, dermatologai, taip pat vidaus ligų gydytojai ir chirurgai. Didžiausią skaičių - apie 10 tūkst. įsidarbinimo vietų gydytojams ir dar daugiau slaugytojams siūlo Vokietija.

Visų pirma, slaugė gerai susišnekanti vokiečių ar anglų kalba, greičiausiai sulauks daugiau darbo pasiūlymų, taigi turės platesnį pasirinkimą, kur vykti ir ką slaugyti. Kitą vertus, darbo vietų, kuriose nereikalaujama stipri užsienio kalba, taip pat pasitaiko nemažai. Na, o su šių dienų technologijomis, ne viena slaugytoja puikiai komunikuoja ir su telefonuose esančių vertėjų pagalba. Apskritai, darbas slaugoje užsienyje, kiek silpniau šnekant vokiškai ar angliškai, gali būti kaip puiki galimybė sustiprinti užsienio kalbos žinias.

Grįžimas į Lietuvą ir profesiniai pasirinkimai

O štai viena jauna slaugytoja nusprendė grįžti į Lietuvą. Giedrė šešerius metus praleido Vokietijoje, Bavarijos žemėje netoli Miuncheno. „Į Vokietiją važiavau pas savo tuo metu draugą. Šiuo metu jis jau yra mano vyras. Jis turėjo gana perspektyvų darbą, o aš buvau tarsi krizėje. Nežinojau, ką noriu veikti... Nemokėdama kalbos vieną dieną, viską palikusi, išvažiavau. Grįžusi atradau vidinę ramybę. Akmuo nuo krūtinės nusirito. Viskas, mes namuose. Sunkumų atsiranda, bet viskas - jausmas širdyje geras. Grįžome abu jau turėdami darbo pasiūlymus. Dabar Giedrė su šeima svajoja apie nuosavą būstą Vilniuje ir vis dar negali atsidžiaugti artimųjų draugija.“

Santariškių klinikų atstovė pripažįsta - slaugytojų, deja, ima trūkti. „Paskutiniu metu pastebimas slaugytojų stygius, todėl visada kviečiu slaugytojus dirbti mūsų ligoninėje, vienoje geriausių ir inovatyviausių respublikoje. Kai kurie mūsų slaugytojai yra ypatingai aukšto lygio. Jiems yra patikėtos tokios funkcijos, kurias anksčiau atlikdavo tik gydytojai. Šiuo metu ieškome slaugytojų darbui operacinėse, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, terapiniuose skyriuose“, - vardijo J. Šuminienė.

Atlyginimų palyginimas: Lietuva vs Skandinavija

Gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestį galima viešai pažiūrėti VLK svetainėje. Štai keletas faktų (2016 m. III ketvirčio slaugytojų algos, bruto): VšĮ Akmenės r. pirminės sveikatos priežiūros centras - 449 EUR; VšĮ Elektrėnų savivaldybės asmens sveikatos priežiūros centras - 690 EUR; VšĮ Jurbarko ligoninė - 599 EUR; VšĮ Kelmės r. Psichikos sveikatos centras - 382 EUR; VšĮ Panevėžio r. savivaldybės poliklinika - 547 EUR.

Įstaiga Vidutinis atlyginimas (bruto, 2016 m. III ketv.)
VšĮ Akmenės r. PSPC 449 EUR
VšĮ Elektrėnų sav. 690 EUR
VšĮ Jurbarko ligoninė 599 EUR
VšĮ Kelmės r. Psichikos sveikatos centras 382 EUR
VšĮ Panevėžio r. poliklinika 547 EUR

Tiesa, yra gydymo įstaigų, kuriose vidutinis slaugytojų atlyginimas - didesnis nei likusioje Lietuvoje. Pavyzdžiui, VšĮ Alytaus miesto savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre jis siekia 1032 EUR, VšĮ Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos stotyje - 1034 EUR.

Praktiniai patarimai norintiems dirbti Skandinavijoje

  1. Pasirūpinkite reikalingais dokumentais ir licencija; licencija suteikiama 5 m. laikotarpiui.
  2. Įvertinkite savo kalbos lygį ir rinkitės kalbos kursus - B2 lygis dažnai pakankamas pradžiai.
  3. Domėkitės įdarbinimo per patikimas tarptautines įmones, kurios teikia koordinavimo paslaugas.
  4. Ruoškitės specializuotiems kursams (pvz., vaistų skirstymo), kurie kartais įtraukti į įdarbinimo paketą.
  5. Apsvarstykite galimybę pradėti darbą slaugos namuose arba pacientų namuose, kur reikalingas savarankiškas darbas.

Pokalbis su lietuvių kunigu Valdemaru Lisovskiu Norvegijoje

Profesijos prestižas ir ateities perspektyvos

2023 m. atnaujintas STRATA tyrimas prognozuoja paklausos tendencijas, o dėstytojai pabrėžia, kad „Slaugytojai yra savarankiški komandos nariai, perimantys vis daugiau funkcijų. Tiesa, daugiausia pirminės sveikatos priežiūros srityje. Baigęs slaugos studijas, žmogus gali rinktis norimą karjeros kelią: likti klinikiniame darbe, rinktis akademinę karjerą, būti administratoriumi ar net mokslininku.“

Pasak M. Čiurlionio, sparčiai keičiasi ir politikos formuotojų požiūris į slaugytojo profesiją: „Mažėjant slaugytojų, dedamos pastangos, kad žmonės būtų skatinami rinktis šią profesiją. Pirmas dalykas, kurį turime padaryti - vykdyti informacinę kampaniją, skirtą sveikatos priežiūros įstaigų administratoriams ir visuomenei apskritai. Turime ugdyti slaugytojų kompetencijas, susijusias ne tik su tiesiogiai atliekamu darbu, bet ir su profesine elgsena, t. y. bendravimo ir socialiniais įgūdžiais, paciento poreikių pažinimu, empatija.“

Taigi slaugytojų karjeros kelias Skandinavijoje atrodo patrauklus dėl geresnių atlyginimų, socialinių garantijų, profesinio įvertinimo ir galimybės greičiau ugdyti profesines kompetencijas. Visgi reikalinga pasirengti: kalbos mokymuisi, licencijų tvarkymui ir galimai ilgesniam adaptacijos laikotarpiui. Kiekvienam, apsvarstančiam tokį žingsnį, rekomenduojama rinktis patikimus partnerius ir kruopščiai įvertinti savo tikslus bei lūkesčius.

tags: #sls #karjera #slaugytojams #skandinavijoje