Bendravimas arba komunikacija - tai savo minčių perdavimas vienas kitam. Tinkamas bendravimas yra svarbus klinikinėje praktikoje, palankaus darbo klimato sukūrimui, komandos subūrimui. Žmonės bendrauja verbaliai - t. y. pateikdami informaciją žodžiais ir balso tonu, bei neverbaliai - naudodami gestus ir veido išraiškas. Neverbalinė komunikacija padeda geriau išreikšti tai, ką norime pasakyti.
Slaugos procese tarp slaugytojos ir paciento nežodinis bendravimas yra būtinas ir labai svarbus, nes slaugytojos veido išraiška, judesiai bei kiti neverbalinio bendravimo būdai gali pasakyti daugiau nei žodžiai, o kartu sukurti saugią psichologinę aplinką. Todėl slaugytoja, siekdama maksimaliai pagerinti paciento savijautą, privalo nuo susitikimo pradžios stengtis sukurti glaudų ryšį su pacientu, jį geriau pažindama.
Bendravimo Stiliai ir Jų Įtaka
Bendravimo stilius atlieka didžiulį vaidmenį vienas kito supratime. Žmogus, bendraujantis pasyviuoju stiliu, yra drovus, nelinkęs dalyvauti pokalbiuose, atrodo nesusidomėjęs. Agresyviai bendraujantys asmenys linkę konfrontuoti, jų gestai bei žodžiai daugeliui atrodo įžūlūs, sarkastiški. Tuo tarpu pozityviai bendraujantis žmogus pasižymi atvirumu, pasitikėjimu, kalba maloniu tonu, žodinę informaciją papildo akių kontaktu ir atitinkamais gestais bei veido išraiškomis.
Efektyviam Bendravimui Kenkiantys Veiksniai
Efektyviam bendravimui kenkia patarinėjimas, teisinimasis, globėjiškos manieros, klaidingi įtikinėjimai, kitų kaltinimas. Iš tiesų, kartais būna labai sunku susilaikyti nuo patarinėjimų, tačiau tai stabdo komunikacijos procesą. Geriau leisti pačiam žmogui, susidūrusiam su problema, ieškoti išeities, o kilusias idėjas išsakyti dėmesingam klausytojui. Teisinimasis yra kitas komunikacijos barjeras. Gavus priešišką savo atžvilgiu informaciją, daugeliui „įsijungia” gynybiniai mechanizmai.
Tačiau prieš rengiant žodinę ataką būtina išsiaiškinti, kas tokį bendravimo elgesį išprovokavo - baimė, stresas ar kt. Jei bendravimą pradedate agresyviai, paieškokite fiziologinių ar psichologinių tokio bendravimo išraiškų (padažnėjęs kvėpavimas, pakilęs kraujospūdis, nepasitikėjimas, baimė). Jie padės atpažinti savo susierzinimą. Tuomet sustokite, įkvėpkite, pripažinkite, jog tai ne ta informacija, kurią norėjote išsakyti ir pradėkite iš naujo. Globėjiškumas arba kalbėjimas iš aukšto uždaro komunikacijos procesą.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Mes, slaugytojai, esame motyvuoti padėti kenčiantiems, sergantiems, tačiau turime išmokti atsispirti pagundai klaidingai įtikinėti. Užtenka prisiminti, jog slaugytojai visų problemų niekada neišspręs ir visų neišgelbės. Beveik visada bendravimo efektyvumas priklauso nuo abiejų bendraujančių asmenų.
Lyčių Skirtumai Bendravime
Komunikacijos procesą taip pat įtakoja lyčių skirtumai. Tyrimai parodė, jog vyrai ir moterys naudoja skirtingus bendravimo stilius ir šie skirtumai dažnai tampa nesusipratimų priežastimis. Šiuos skirtumus taip pat nulemia kaip vyrai ir moterys dirba - grupėse ar vieni, kaip bendraujama darbo vietoje. Vyrams bendravimas reikalingas tikslų įgyvendinimui, tuo tarpu moterys bendrauja tam, kad susidraugautų ar palaikytų tarpusavio santykius. Vyrai naudoja tiesmuką, valdingą bendravimo stilių, moterys linkusios bendrauti ramiu, kartais net pasyviu ar nedrąsiu būdu.
Bendravimo ekspertai pataria vyrams tobulinti gebėjimą išklausyti moteris, o moterims patariama aiškiau reikšti savo nuomonę ir būti labiau tolerantiškoms, kai išsiskiria nuomonės. Taip pat tyrimai rodo, jog tiek vyrai, tiek moterys retai sugeba kontroliuoti savo pyktį, nors juos supykdo skirtingi dalykai. Vyrai dažniausiai pratrūksta, kai sistemoje trūksta efektyvumo, o personalui - profesionalumo.
Neverbalinis bendravimas I
Reagavimas į Prašymus ir Konfliktų Valdymas
Reaguoti į pacientų prašymus yra viena iš integralių slaugytojo vaidmenų. Be to, dažnai tenka reaguoti ir į kolegų, sveikatos priežiūros komandos narių, lankytojų, vadovų prašymus. Jus gali užgriūti patys įvairiausi prašymai - bendradarbis gali paprašyti pasikeisti darbo dienomis, pacientas gali paprašyti jūsų telefono numerio ar kt. Kiekvienam prašančiajam jo prašymas atrodo realus ir įgyvendinamas, tačiau ar jis realus, įvertinsite tik jūs. Paprastai prašymai yra laikomi nerealiais, jei jie kertasi su jūsų vertybėmis, įsitikinimais, trukdo asmeniniam gyvenimui.
Slaugytojams dažnai būna sunku aiškiai ir tiesiai pasakyti „ne”, kadangi daugeliui atrodo, jog mes turime visada padėti. Ištarę „ne”, mes imame atsiprašinėti, o po to pasijaučiame bejėgiais ir žlugdome save. Kartais neadekvatus kaltės jausmas mumyse iššaukia agresyvumą. Atsisakymas yra priskiriamas pozityviam bendravimo stiliui. Būdamas atviras apsidrausite, neprisiimti to, ko nesugebate padaryti, o kartu priversite prašantįjį apmąstyti savo prašymą.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Jei ketinate žmogui atsakyti, pasakykite tai pokalbio pradžioje. Nėra reikalo užsiimti pašalinėmis kalbomis, o neigiamą atsakymą nustumti į pokalbio galą. Jei norite, pateikite keletą trumpų priežasčių, kodėl negalite to padaryti. Naudinga pasakyti, jog jūs suprantate prašantįjį, pasiūlykite alternatyvių veiksmų.
Konfliktų Valdymas Sveikatos Priežiūros Sistemoje
Įvairios reorganizacijos sveikatos priežiūros sistemoje dažnai iššaukia darbuotojų, pacientų, jų artimųjų pykčio protrūkius. Akyli pacientai bei jų lankytojai greitai pastebi, jei juos aptarnaujančio personalo yra per mažai, o pyktis bei nepasitenkinimas nukreipiamas į slaugytojus. Mums tenka atlaikyti įvairius pagrįstus ir nepagrįstus skundus, piktus išpuolius, o tam prireikia nemažai kantrybės ir ištvermės. Šioje situacijoje svarbu mokėjimas išklausyti.
Užgriuvus pikto žmogaus skundui ar prašymui, sustokite, įvertinkite, ką šis žmogus galvoja, ko jis prašo, ar jo prašymas tinkamas. Čia taip pat svarbi neverbalinė kalba. Piktam žmogui svarbu suprasti, kad jo yra klausomasi, todėl nutraukite darbą, atsisukite į žmogų, pašalinkite garsinius trukdžius ir visą dėmesį skirkite kalbančiajam. Jei įmanoma, nueikte abu į ramią vietą, nepertraukinėkite.
Kitas atvejis - bendradarbių pyktis. Tokioje situacijoje svarbu išsiaiškinti, kodėl pykstama, kas išprovokavo pyktį. Susidūrus su įtūžusiu kolega galima pasakyti: „aš matau, kad esate piktas, bet norėčiau sužinoti, ką aš padariau, kad jus taip supykdžiau?”. Kitas žingsnis - parodyti žmogui negatyvų agresyvaus bendravimo poveikį. Pozityviai bendraujant reikia pasakyti: „gydytojau P. jūs galbūt nesuprantate, bet šiuo metu jūs ant manęs šaukiate. Aš jaučiuosi nepatogiai, o tokiu būdu mes problemos neišspręsim. Norėčiau pakalbėti tuomet, kai nuleisite savo balso toną”. Svarbu išlikti ramiu, tai privers agresyviai nusiteikusį asmenį suvokti, jog jo išpuoliai nereikalingi. Būtina nustatyti netinkamo elgesio ribas.
Neverbalinės Komunikacijos Elementai
Dažniausiai kasdieniniame gyvenime minėdami bendravimą, turime galvoje bendravimą žodžiais. Jis mums geriausiai žinomas. Tačiau moksliniai tyrimai parodė, jog įprasto pokalbio metu tarp dviejų žmonių tik apie trečdalis informacijos perduodama žodžiais, o maždaug du trečdaliai - kitais būdais. Tai yra taip vadinamas neverbalinis bendravimas. Nežodinis bendravimas labai svarbus slaugant neįgalius ar stipriai apribotus asmenis, nes tai pats paprasčiausias būdas parodyti pasitenkinimą, nepasitenkinimą, skausmą, simpatiją ar antipatiją kitam žmogui.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
- Veido išraiška. Ji greitai kinta, nes kūno kalboje atsispindi emocijos, kurias žmogus jaučia konkrečios situacijos metu. Jeigu gerai pažinsime veido išraišką, tai jos kitimas leis suprasti, kaip keičiasi pašnekovo nuotaika bendravimo procese.
- Žvilgsnis. Svarbiausias kalbančiojo žvilgsnio tikslas yra gauti informaciją iš klausančiųjų, ypač suprasti kitų reakciją, į tai, kas buvo pasakyta žodžiais. Kūno kalba gali pasakyti kur kas daugiau negu žodžiais.
- Prisilietimas. Svetimų žmonių tarpe, ypač viešose vietose, prisilietimas nėra dažnas reiškinys. Dažniausiai apsiribojama rankų prisilietimu. Todėl slaugytojas turi būti labai dėmesingas, liesdamas slaugomą asmenį.
Slauga Paliatyviems Pacientams
Slaugytojai - daugiadalykės specialistų komandos nariai, kurie daugiausiai laiko praleidžia su paliatyviais pacientais ir jų artimaisiais. Todėl, labai svarbu, kaip slaugytojai moka bendrauti su tokiais pacientais ir kaip tai prisideda prie paliatyvių pacientų emocinės būklės iki pat paskutinės jų gyvenimo akimirkos. Komunikacijos procesas tarp slaugytojo ir paliatyvaus paciento yra vienas iš svarbiausių kriterijų sveikatos priežiūros įstaigose. Tinkama komunikacija asmens sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrina informuotų, pagrįstų sprendimų priėmimą, įgalinantį sukurti partnerišką santykį, atsakomybės prisiėmimą ir pasitikėjimą. Geri tarpusavio santykiai daro įtaką pasikeitimui medicinine informacija tarp slaugytojų ir paliatyvių pacientų.
Šios pagalbos tikslas siekti kuo geresnės nepagydomomis, progresuojančiomis ligomis sergančių pacientų slaugos, o jų artimiesiems tuo metu suteikti reikiamą pagalbą.
| Metai | Priežastis | Mirę gyventojai | Moterų | Vyrų |
|---|---|---|---|---|
| 2021 | Širdies ir kraujagyslių ligos | 23 037 | 13 273 | 9764 |
| 2021 | Piktybiniai navikai | 7749 | 3483 | 4266 |
Mes nuolat savo darbe bendraujame su pačiais įvairiausiais žmonėmis, sprendžiame įvairias situacijas, esame priversti atremti pacientų, lankytojų skundus, prašymus, atlaikyti kolegų pyktį, pažaboti savo pačių agresyvumą. Šiose situacijose gali pagelbėti komunikacijos proceso išmanymas, sugebėjimas išklausyti, tinkamai pasakyti „ne”, mokėjimas valdyti savo emocijas, pozityvus bendravimas.
tags: #slaugytoju #neverbaline #kalba #su #pacientu