Geri slaugytojo ir paciento santykiai laikomi ypač svarbiais slaugytojo profesiniame kelyje ir viena pagrindinių tinkamos slaugos sudedamųjų dalių. Veiksmingi ir abipusiu supratimu grįsti santykiai lemia pacientų pasitenkinimą paslaugomis, tinkamą individualios slaugos priemonių nustatymą. Pacientas linkęs labiau įsitraukti į savo gydymo procesą ir pasitikėti sveikatos priežiūros specialistu.
Slaugytojų ir pacientų bendravimo kokybės vertinimas
Buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - įvertinti slaugytojų ir pacientų bendravimo kokybę iš slaugytojų perspektyvos.
Tyrimo metodika: Atliktas kiekybinis tyrimas, taikant anoniminę anketinę apklausą internetu. Tyrimo dalyviai - bendrosios praktikos slaugytojai, dirbantys Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose (n - 231). Tyrimo duomenims surinkti naudotas standartizuotas Slaugytojų bendravimo su pacientais kokybės klausimynas (The Nurse Quality of Communication with Patient Questionnaire, NQCPQ).
Tyrimo rezultatai ir išvados: Slaugytojai nurodo, kad aukštesnė bendravimo su pacientu kokybė leidžia pacientui atsiverti ir drąsiau kalbėti apie savo ligą (84,4 proc., n = 195), todėl slaugytojas gali labiau suprasti paciento sveikatos rimtumą ir komunikuoti apie tai (84,0 proc., n = 194). Kokybiškas slaugytojo ir paciento bendravimas padeda specialistui suprasti, ar paskirtas gydymas vaistais pacientui yra priimtinas (80,1 proc., n = 185). Apie gydymo tinkamumą pacientui slaugytojai gali nuspręsti tik iš paciento reakcijų (71,9 proc., n = 166). Be to, tik stebėdami pacientą, slaugytojai gali įvertinti esamą paciento sveikatos būklę (68,4 proc., n = 158).
Bendravimas skubiosios pagalbos skyriuje
Slaugytojo ir paciento bendravimas skubiosios pagalbos skyriuje yra svarbus veiksnys, turintis įtakos pacientų patirčiai ir priežiūros kokybei. Skubiosios pagalbos skyriuje slaugytojo atsakomybė apima ne tik medicininės pagalbos teikimą, bet ir efektyvų bendravimą su pacientais, jų artimaisiais bei kitais sveikatos priežiūros specialistais. Tyrimai rodo, kad aiškus, empatiškas ir struktūruotas bendravimas gali sumažinti pacientų nerimą, pagerinti jų pasitenkinimą priežiūra ir užtikrinti saugesnę bei efektyvesnę medicininę pagalbą.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos slaugytojo ir paciento bendravimui skubiosios pagalbos skyriuje, apima emocinį paciento būklės vertinimą, laiko trūkumo iššūkius, technologijų naudojimą komunikacijoje, tarpkultūrinius aspektus bei konfliktų valdymo strategijas. Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad empatijos rodymas, aiškios informacijos pateikimas ir tarpkultūrinis jautrumas padeda sukurti pasitikėjimo atmosferą, pagerina paciento patirtį ir mažina nesusipratimų tikimybę.
Straipsnyje pristatomas kokybinis tyrimas, kurio tikslas - atskleisti slaugytojų patirtį ir požiūrį į bendravimą su pacientais skubiosios pagalbos skyriuje. Duomenys buvo surinkti naudojant pusiau struktūruotus interviu su skirtingų specializacijų slaugytojais.
Išvados: Efektyvus slaugytojo ir paciento bendravimas skubiosios pagalbos skyriuje yra būtinas siekiant užtikrinti aukštos kokybės priežiūrą.
Slaugytojų bendravimas Kauno klinikose: tyrimo rezultatai
Atlikta Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės VŠĮ Kauno klinikų Konservatyviosios medicinos profilio ir Konsultacinės poliklinikos skyriuose dirbančių slaugytojų anoniminė anketinė apklausa. Slaugytojoms išdalinta 246 anketos, grąžino 222 respondentės (atsako dažnis - 90 proc.). Gauti duomenys analizuoti SPSS 13.0 programiniu paketu. Ryšiai tarp požymių vertinti Chi kvadrato (χ2) bei z kriterijais.
Rezultatai:
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
- Didesnė dalis respondenčių mano, kad bendravimas tarp slaugytojų ir pacientų yra geras, tačiau dalykiškas.
- 72,9 proc. respondenčių teigė bendraujančios pagarbiai /nuoširdžiai su pacientais.
- Beveik pusė slaugytojų (42,5 proc.) retai turi bendravimo problemų su pacientais bei niekada negauna pastabų dėl netinkamo bendravimo su jais (49,5 proc.).
- Slaugytojos bendravimą su gydytojais vertino blogiau ir nurodė dažniau patiriančios stresą bendraudamos su gydytojais nei su kitais medikais.
- 51,4 proc. respondenčių mano, kad bendravimas su slaugytojomis yra draugiškas.
- Dauguma respondenčių teigė, kad tiek su slaugos administratore (65,0 proc.), tiek su gydytojais (60,2 proc.) bendrauja tik darbo reikalais ir esant reikalui, o su slaugytojomis 41,1 proc. respondenčių nurodė bendraujančios noriai.
- Bendravimo problemas respondentės dažniau aptaria su slaugytojomis nei su kitais medikais.
- Slaugytojų nuomone, bendravimo procesui didžiausią reikšmę turi veido išraiška (x=1,87) bei balso tonas (x=1,73).
Išvados: Respondentės bendravimą su pacientais vertina geriau nei su medicinos personalu.
Būsimųjų slaugytojų požiūris į bendravimą
Tyrimo problema - koks yra būsimųjų bendrosios praktikos slaugytojų požiūris į bendravimą su pacientu ir jo artimaisiais?
Tyrimo tikslas - įvertinti bendravimą su pacientu ir jo artimaisiais būsimųjų bendrosios praktikos slaugytojų požiūriu.
Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė, kiekybinis tyrimo metodas - apklausa, kurios tikslas įvertinti bendravimą su pacientu ir jo artimaisiais būsimų bendrosios praktikos slaugytojų požiūriu. Tyrimas vyko 2023 metų kovo 1 - 8 dienomis, jame dalyvavo 51 būsimasis bendrosios praktikos slaugytojas.
Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima daryti išvadą, kad būsimieji bendrosios praktikos slaugytojai labiau geba bendrauti su mirštančiais pacientais nei su jų artimaisiais, tačiau jiems trūksta bendravimo įgūdžių, o šią problemą galima būtų spręsti organizuojant bendravimo įgūdžių tobulinimo seminarus, tobulinti konfliktų ir jų valdymo procesus, rengiant mokymus apie tinkamą bendravimą kūno kalba.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
Reikšminiai žodžiai: artimieji, bendravimas, būsimieji bendrosios praktikos slaugytojai, pacientas.
Slaugytojo bendravimo ypatumai su vaikais ir jų artimaisiais
Slaugytojų darbas su mažais pacientais yra nepaprastai sudėtingas ir atsakingas. Psichologinio kontakto užmezgimas, bendravimas su pacientu-vaiku dažnai yra ne mažiau svarbus nei medicininės procedūros ir gydymas. Vaikams būdingos tokios psichologinės savybės kaip nesuvokimas apie ligą, nesugebėjimas suformuluoti skundų, stiprios emocinės reakcijos į individualius ligos simptomus, medicininių ir diagnostinių procedūrų suvokimas kaip gąsdinančios priemonės, baimės, nesaugumo jausmas, nepažįstama aplinka, svetimi žmonės. Visi šie faktoriai daro neigiama įtaką mažajam pacientui psichologiniu aspektu. Taip pat labai svarbus bendravimas ir bendradarbiavimas su sergančio vaiko artimaisiais, nes didžiąją dalį savo vidinių emocijų jie perduoda savo mažiesiems. Nuo pat mažens vaikas atidžiai stebi savo artimų žmonių kūno gestų kalba, mimika, balso tembrą ( D. Nasvitienė, 2005.)
Medikų ir paciento santykiai, taip pat medikų ir paciento artimųjų ar jo įgaliotinių santykiai buvo ir visada bus medicinos praktikos pagrindas. Net pažangiausia technika nepakeičia medikų ir paciento sąveikos. Gerą praktinės medicinos rezultatą galima pasiekti tik derinant pasitikėjimą žmogaus santykiais tarp medikų ir paciento, naudojant naujausią diagnozės ir gydymo pažangą.
Problemos aktualumas: Slaugytojom kurioms tenka dirbti su mažaisiais pacientais ir bendrauti su jų artimaisiais dažnai susiduria su bendravimo problemą. Tai gali lemti daug faktorių, tokie kaip mažas paciento amžius, susirūpinę artimieji, slaugytojų bendravimo žinių ir įgūdžių trūkumas, nuovargis ir kt. Šiame darbe mėginsime išnagrinėti kokie bendravimo ypatumai reikalingi slaugytojams bendraujant su sergančiais vaikais ir jų artimaisiais.
Darbo objektas: slaugytojo bendravimas su sergančiais vaikais ir jų artimaisiais.
Darbo tikslas: Išanalizuoti slaugytojų bendravimo ypatumus su sergančiais vaikais ir jų artimaisiais. Išsiaiškinti slaugytojo sėkmingo bendravimo su vaikais ir jų artimaisiais faktorius.
Bendravimo svarba ir elementai
Bendravimas - tai procesas, apimantis dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio suvokimą, keitimąsi informacija, sąveiką ir santykius (Lekavičienė, Antinienė, 2019). Bendravimas yra prasminga tarpusavio sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių. Ši sąveika vyksta ir kalbantis, ir be žodžių, sąmoningai ir nesąmoningai, būnant dviese ar atsidūrus didelėje žmonių grupėje. Bendravimą galima apibūdinti ir kaip daugialypį reiškinį. Todėl skiriamos įvairios bendravimo rūšys, sudėtinės dalys ir aspektai. Jovaiša (2001) pažymi, jog elementari tikro bendravimo sąlyga - įsijausti, suprasti, padėti. Tai nėra lengva, ypač konfliktinėse situacijose. Almonaitiene (2001) remiantis A. Maslow, teigia, jog bendravimo poreikis yra priskiriamas socialiniams poreikiams, kurie gali būti patenkinti tik tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant žmonėms. Taigi galima sakyti, kad poreikis bendrauti yra įvairių žmonių socialinių poreikių išraiška arba santykių forma, kai jie keičiasi patirtimi, informacija, sugebėjimais, įgūdžiais. Gebėjimas konstruktyviai bendrauti lemia bendros veiklos rezultatus, bendradarbiavimo galimybes, leidžia operatyviai spręsti iškilusias problemas, sudaro palankias sąlygas vystytis socialiniui psichologiniui klimatui.
Slaugytojo kasdienybė ir bendravimo svarba
23 metų slaugytoja Gražina dar tik antrus metus dirba šį darbą, tačiau jau spėjo įsitikinti - ši profesija nėra tik apie vaistus ar procedūras. „Į šią sritį mane atvedė noras padėti žmonėms - pasirinkau tokį kelią, kad visada turėčiau ne tik darbą, bet ir jausčiau prasmę“, - sako ji. Septintą ryto ji jau būna su pacientais: paima kraujo tyrimus, ruošia lašelines, leidžia vaistus, perriša žaizdas. Tačiau pati Gražina labiausiai vertina ne tai. „Svarbiausia dalis - matyti, kaip žmogus pamažu atsigauna. Kai matai, kad jam geriau kasdien, tai motyvuoja labiau už bet kokį atlyginimą.“
Slaugytojos darbas - tai ne tik kraujo paėmimas ar lašelinės. Už uždarų ligoninės durų slepiasi daugybė istorijų, kurias tenka ne tik išgirsti, bet ir kartu išgyventi. „Skaudžiausia, kai tenka matyti pacientą, kuriam nebegalime padėti. Kiekvieną kartą tokios situacijos paliečia - juk šalia praleidi valandas, pažįsti jo įpročius, išgirsti prisiminimus. Ir staiga turi susitaikyti su tuo, kad šis žmogus išeina. Kartais vienintelė paguoda būna mintis, kad bent jau nebesikankina“, - atvirauja Gražina.
Tokios patirtys, anot jos, neišvengiamai keliauja kartu namo. Vieni pasakojimai ilgam įstringa, kiti tampa pamoka, primenančia, jog ligoninėje svarbu ne tik medicininiai veiksmai. „Būti šalia, išklausyti, atliepti jausmus irgi yra pagalba. Pacientai labai jaučia mūsų nuotaiką, toną, net žvilgsnį. Dažnai užtenka kelių sakinių ir žmogus pasijunta išgirstas, suprastas. O kartais atrodo, kad tie keli žodžiai jam suveikia geriau nei tabletė.“
Panašiai kalba ir Vida Jankauskienė, Regioninės Telšių ligoninės vyriausioji slaugos administratorė, slaugytoja jau 26 metus. Per tiek metų ji įsitikino - slauga nėra vien medicininės žinios ar procedūrų atlikimas. „Slauga - tai ne tik profesija, o pašaukimas. Jei nėra pašaukimo, labai sunku. Pacientui reikia ne tik pagalbos, bet ir supratimo, pakantumo, meilės“, - sako ji. Vida supranta, kaip svarbu kiekvienam sveikatos priežiūros specialistui gebėti mokėti valdyti kasdienes reakcijas: iš pradžių gali atrodyti, kad pacientas piktas ar nedėkingas, tačiau už pykčio dažniausiai slypi baimė, nerimas ar skausmas. „Paklausi žmogaus, kodėl jis taip kalba, įvardiji jo jausmus ir pacientas nurimsta. Galbūt tai skamba pernelyg paprastai, bet tai iš tiesų veikia.“
Tokie momentai, anot jos, kuria pasitikėjimą ir tarpusavio ryšį, nes pacientas pasijunta matomas, o slaugytoja gali tęsti darbą be nereikalingos įtampos. „Kartais užtenka kelių minučių pokalbio, kad žmogaus akyse pamatytum ramybę. To nesuteiks jokia procedūra, nes pirmiausia susiduriame ne su liga, o su žmogumi ir jo emocijomis. Kai tai prisimeni, darbas tampa ne tik efektyvesnis, bet ir šiltesnis“, - dalijasi Vida.
Kvalifikacijos kėlimo svarba
Abi slaugytojos dalyvavo sveikatos specialistų kvalifikacijos kėlimo platformos Medkursai.lt organizuojamuose kursuose „Efektyvus bendravimas su pacientais: psichologinis aspektas“, kuriuos vedė psichologė Kristina Kunigauskaitė. „Šiuose mokymuose mažai teorijos, daug praktikos ir simuliacijų. Jie svarbūs visiems, nes naudą gauna tiek pacientai, nes mažėja klaidų, tiek įstaigos, nes didėja pasitikėjimas ir mažėja teisminių ginčų, o slaugytojams paprasčiau dirbti - jų darbas tampa sklandesnis, santykiai su pacientais šiltesni“, - sako lektorė ir prideda, kad Medkursai.lt internetinėje platformoje galima rasti ir daugiau pagal sveikatos priežiūros specialistų bei įstaigų poreikius pritaikytų mokymų: nuo demencija ir Alzheimerio liga sergančių pacientų priežiūros, bendravimo su nepakančiais ir agresyviais pacientais iki stomos priežiūros ar infekcijų kontrolės.
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė pabrėžia, kad slaugytojų profesijoje neįmanoma sustoti - mokytis reikia visą gyvenimą. „Šiuolaikiniam slaugytojui būtina nuolat atnaujinti žinias - ne tik medicinines, bet ir psichologines. Pacientai kreipiasi tada, kai jiems blogai, jie turi baimių, patiria stiprų nerimą. Slaugytojas turi gebėti juos išgirsti, atliepti jų emocijas. Tokie įgūdžiai ne mažiau svarbūs nei ambulatorinių manipuliacijų atlikimas. Be to, tai naudinga ir sveikatos priežiūros įstaigoms, nes investavimas į specialistų mokymus prisideda prie organizacijos kultūros, personalo politikos, lojalumo formavimo.“
Pagal Slaugos praktikos licencijavimo taisykles, slaugytojai per penkerius metus privalo sukaupti mažiausiai 60 valandų kvalifikacijos tobulinimo (arba vidutiniškai po 12 valandų kasmet). Bent 60 % šių valandų turi būti skirta profesinei kvalifikacijai, o likusi dalis - iki 40 % (nuo 2025 m. gegužės 1 d. - ne daugiau kaip 30 %) - gali būti skiriama kitų sveikatos specialistų mokymams. Taip pat nuo 2025 m. gegužės įsigaliojo nauja nuostata: bent 10 % valandų privalo būti skiriama bendrosioms (ne klinikinėms) kompetencijoms - emociniams, socialiniams, vadybiniams gebėjimams, etikai ar konfliktų valdymui.
„Kartais atrodo, kad bendravimas nėra darbas, bet jis yra esminė darbo dalis“, - pritaria Vida Jankauskienė.
| Tyrimo aspektas | Rezultatai |
|---|---|
| Aukštesnė bendravimo kokybė | Leidžia pacientui atsiverti ir drąsiau kalbėti apie ligą (84,4%) |
| Kokybiškas bendravimas | Padeda suprasti, ar paskirtas gydymas pacientui priimtinas (80,1%) |
| Gydymo tinkamumas | Slaugytojai sprendžia iš paciento reakcijų (71,9%) |
| Paciento sveikatos būklė | Įvertinama stebint pacientą (68,4%) |
tags: #slaugytoju #bendravimo #ypatumais #u #pacientais