LRT krizė - tai situacija, susiklosčiusi Lietuvoje 2025 m. pabaigoje, kuomet Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą ir nustatė esminius ir sisteminius pažeidimus Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje (toliau - LRT). Seimui skubos tvarka pradėjus svarstyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau - LRT įstatymas) pakeitimus dėl LRT generalinio direktoriaus (toliau - generalinis direktorius) atleidimo tvarkos, žurnalistų-aktyvistų bei LRT administracijos iniciatyva Vilniuje įvyko masiniai protesto mitingai.
Nors LRT administracija bei generalinė direktorė teigė, kad Valstybės kontrolės nustatyti trūkumai yra procedūriniai, valstybinio audito ataskaitoje pateikti skaičiai įspūdingi.
Valstybės kontrolės nustatyti pažeidimai
Valstybės kontrolė vien viešuose programų pirkimuose nustatė, kad per 2024 m. 516 iš 578, t. y. net 89 proc. programų sukūrimo ir gamybos pirkimų LRT vykdė neskelbiamų apklausų būdu. Tai reiškia, kad tokiais atvejais buvo susitarta su vieninteliu tiekėju dėl programos sukūrimo. Tokių pirkimų vertė siekė net 12,74 mln. Eur arba daugiau nei pusę (53 proc.) visų viešųjų pirkimų sumos.
Valstybės kontrolė patikrino 12 atsitiktinai atrinktų viešųjų pirkimų ir visuose juose rado pažeidimų. Tai reiškia, kad 100 proc. atrinktų pirkimų buvo vykdyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Iš 12 tirtų pirkimų net aštuoniuose pirkimuose nustatyti nedeklaruoti ir (arba) laiku nedeklaruoti Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje (toliau - VTEK) privatūs interesai, o iš 7 pirkimų net šešiuose pirkimuose nustatyti neaiškūs ekspertų ir (arba) komisijos narių pasiūlymų vertinimo kriterijai, iš 7 vidutinės reikšmės pirkimų visuose pirkimų dokumentuose nebuvo privalomos informacijos, iš 4 tirtų didelės reikšmės pirkimų visuose buvo nereglamentuota, kokiu pagrindu atrenkami tiekėjai, kurie kviečiami į derybas, ir t. t.
Taip pat Valstybės kontrolė nustatė reikšmingus pažeidimus priimant darbuotojus į darbą, sudarant su darbuotojais autorines sutartis, naudojant valstybei priklausantį turtą ir kt. Antai net 38 proc. 2024 m. priimtų nuolatinių darbuotojų nebuvo taikyta atranka ir jie buvo priimti į darbą pagal Personalo paieškos ir atrankos gairėse numatytas išimtis.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Tokia išimčių kultūra, kuomet išimtys tampa taisykle, ne tik nesuderinama su skaidrumo bei atskaitomybės principais, bet taip pat kelia pavojų LRT nepriklausomumui - akcentavo Valstybės kontrolės vadovė.
LRT įstatymo pakeitimo projektas
LRT įstatymo pakeitimo projekto, kurį pradėjo svarstyti Seimas 2025 m. gruodžio mėnesį, esmė yra ta, jog naujai reglamentuojami trys dalykai:
- įvedamas slaptas Tarybos balsavimas dėl generalinio direktoriaus priėmimo ir atleidimo;
- sukonkretinamas generalinio direktoriaus atleidimo pagrindas, t. y. numatoma, kad generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu jis netinkamai vykdo funkcijas, numatytas LRT įstatymo 14 straipsnyje, arba kai Taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos;
- numatoma, kad už tokį nepasitikėjimą turi balsuoti daugiau kaip pusė visų Tarybos narių.
Dėl Tarybos balsavimo: slaptas ar atviras?
Primintina, kad Tarybos slapto balsavimo procedūra dėl generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau LRT įstatyme tiesiogiai nebuvo numatyta, bet buvo taikoma pagal vidinius teisės aktus. 2024 m. birželio 6 d., baigiantis tuometinio Seimo kadencijai prieš pat rinkimus, ši tvarka LRT įstatyme buvo pakeista, numatant, kad Tarybos narių balsavimas dėl generalinio direktoriaus paskyrimo bei atleidimo yra atviras (13 straipsnio 2 dalis). Toks balsavimo būdas taip pat numatytas ir LRT įstatuose, kurie yra skelbiami LRT svetainėje (62 punktas).
Atviro balsavimo šalininkai dažniausiai vadovaujasi 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1083, kuriuo nustatoma bendra žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje sistema ir iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES (Europos žiniasklaidos laisvės aktas) (European Media Freedom Act) (toliau - EMFA), nurodydami šio dokumento 5 straipsnį.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Slapto Tarybos narių balsavimo šalininkai dažniausiai vadovaujasi: 1) ilgamete (nuo 1996 m.) LRT tradicija, kuri buvo įtvirtinta LRT vidaus teisės aktuose; 2) demokratine slapto balsavimo prigimtimi, kuomet balsavusieji Tarybos nariai išlaiko lūkestį nebūti persekiojamiems dėl savo tiesioginių pareigų vykdymo; 3) balsavimo procedūrų kitose institucijose dėl personalijų analogija.
Pirma, EMFA 5 straipsnyje, kuris numato visuomeninių transliuotojų nepriklausomo veikimo apsaugos priemones, nėra nurodyta, kad balsavimas dėl generalinio direktoriaus paskyrimo bei atleidimo privalo būti atviras. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad sprendimai dėl administracijos vadovo arba valdybos narių atleidimo iki jų kadencijos pabaigos turi būti tinkamai pagrindžiami ir gali būti priimami tik išimtiniais atvejais, kai jie nebeatitinka sąlygų, būtinų jų pareigoms atlikti pagal iš anksto nacionaliniu lygmeniu nustatytus kriterijus; apie juos atitinkamam asmeniui turi būti iš anksto pranešta; sprendimai turi apimti teisminės peržiūros galimybę.
Monika Garbačiauskaitė - Budrienė / BNS nuotr.
Antra, primintina, kad Lietuvoje visuomeninio transliuotojo valdymas turi tam tikrą specifiką, nes LRT įstatymo 9 straipsnis numato, kad LRT organai yra du: Taryba ir generalinis direktorius, bet aukščiausias kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams, yra Taryba (10 straipsnio 1 dalis). LRT vadovauja ir jam atstovauja generalinis direktorius, kuris atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už Tarybos nutarimų įgyvendinimą. Taigi pagal LRT įstatymo nuostatas ir funkcijų paskirstymą EMFA minimos visuomeninio transliuotojo pareigybės „valdybų vadovo ir (arba) narių“, kurios vertime į lietuvių kalbą įvardinamos kaip „administracijos vadovas arba valdybos nariai“, daugiau sietinos su Tarybos pirmininko bei Tarybos narių pareigybėmis.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Trečia, Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 8 punktas nustato, kad prie valstybės tarnautojų sampratos priskiriami viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė (savivaldybės), ir jų struktūrinių padalinių vadovai bei jų pavaduotojai. LRT yra nepriklausoma viešoji įstaiga, kurios vienintelė savininkė yra valstybė (LRT įstatymo 2 straipsnis). Tai reiškia, kad generalinis direktorius yra prilyginamas valstybės tarnautojui, tiesa, ne Valstybės tarnybos įstatymo, o Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo prasme.
Ketvirta, generalinio direktoriaus priėmimo bei atleidimo procedūros LRT įstatyme neturėtų būti aiškinamos kaip siekiančios garantuoti, visų pirma, žodžio (įsitikinimų ir informacijos skleidimo) laisvę, kaip demokratinės valstybės gyvavimo pagrindą, visuomeninio transliuotojo veikloje. Tokia išvada darytina pirmiausia iš generalinio direktoriaus funkcijų, kurias numato LRT įstatymo 14 straipsnio 1 dalis.
Žodžio laisvę visuomeninio transliuotojo veikloje pakankamai užtikrina įvairios teisės normos. Antai LRT įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad visuomeniniam transliuotojui inter alia taikomos ir Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Šiame teisės akte įvardinti draudimai: daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, skleidėjui, jų dalyviui ar žurnalistui, verčiant juos visuomenės informavimo priemonėse neteisingai ir šališkai pateikti informaciją (7 straipsnis); taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus (10 straipsnis); persekioti viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą už paskelbtą informaciją (11 straipsnio 2 dalis). Be to, įstatymas numato pareigą turėti vidaus tvarkos taisykles ir (ar) vidaus etikos kodeksą, kuriame būtų nustatyta žurnalisto apsauga nuo galimo jo teisių suvaržymo (23 straipsnio 1 dalis).
Iš nurodyto teisinio reguliavimo seka, kad generalinio direktoriaus, kaip administracijos vadovo, siūlomos priėmimo bei atleidimo procedūros niekaip neįtakoja žodžio laisvės, kaip demokratinės valstybės gyvavimo pagrindo, kurią įgyvendina, visų pirma, visuomeninio transliuotojo žurnalistai bei nepriklausomi kūrėjai.
Be to, LRT krizės metu išryškėjo aplinkybė, jog slaptas balsavimas yra gyvybiškai būtinas, nes Tarybos nariams iškilo reali grėsmė dėl jų pozicijos vienu ar kitu klausimu. Antai Tarybos narys Jonas Staselis, kuris taip pat yra Turinio komiteto pirmininkas, pateikęs generalinei direktorei komiteto suformuluotus darbinio pobūdžio klausimus, patyrė tiesioginius grasinimus bei neigiamą poveikį.
Dėl generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų pagrindų
Iki minėtų LRT įstatymo 2024 m. birželio 6 d. pakeitimų generalinis direktorius už netinkamą pareigų atlikimą galėjo būti atleistas iš pareigų nesibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 8 Tarybos nariai (LRT įstatymo 1996 m. spalio 8 d. redakcija, 10 straipsnio 3 dalis). 2024 m. birželio 6 d. priimtu LRT įstatymo pakeitimu generalinio direktoriaus atleidimo procedūra buvo sugriežtinta, numatant, kad generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo juo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu Taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių.
Atleidimo iš pareigų formuluotė, kuomet atleidimas yra siejamas išimtinai tik su viešuoju interesu, yra neaiški, todėl neatitinka teisinio tikrumo ir saugumo principų. Pirma, kadangi įstatymų leidėjas nėra pateikęs viešojo intereso apibrėžimo, teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatyti viešojo intereso buvimo faktą. Pavyzdžiui, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau - ABTĮ), viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad viešasis interesas yra daugiau socialinė negu teisinė kategorija, todėl toks atleidimo iš darbo pagrindas (grindžiant viešuoju interesu) valstybės tarnautojui nėra numatytas Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnyje. Todėl manytina, kad toks neaiškus atleidimo motyvas galėtų pasitarnauti piktnaudžiavimui šiuo institutu.
Antra, 2024 m. birželio 6 d. LRT įstatymo pakeitimu numatytas vienintelis generalinio direktoriaus atleidimo pagrindas, kai Taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu, yra aiškiai nepakankamas, nes tokiu atveju Tarybos, kaip aukščiausio LRT valdymo organo, kompetencija yra nepagrįstai ribojama, eliminuojant jos galimybę atleisti generalinį direktorių dėl kitų reikšmingų pažeidimų, pavyzdžiui, dėl netinkamo pareigų atlikimo, dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir pan.
Trečia, tokio generalinio direktoriaus atleidimo pagrindo (grindžiant viešuoju interesu) nenumato nė vienos Europos Sąjungos šalies visuomeninio transliuotojo veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
LRT tarybos narių kvorumas, reikalingas generaliniam direktoriui atleisti
Minėta, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą dėl generalinio direktoriaus atleidimo (pagal 2024 m. birželio 6 d. LRT įstatymo pakeitimus) yra būtina 2/3 Tarybos narių dauguma, t. y. 8 balsai. Tuo tarpu Seimo narių pateiktuose pasiūlymuose dėl LRT įstatymo pakeitimų siūloma, kad už tokį nepasitikėjimą turėtų balsuoti daugiau kaip pusė visų Tarybos narių. Kadangi LRT Tarybą sudaro 12 narių, tai reiškia, jog siūloma, kad generaliniam direktoriui atleisti vietoj 8 turėtų pakakti 7 Tarybos narių balsų. Todėl manytina, kad tai nėra esminė pataisa. Iš analitinės medžiagos matyti, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių vadovaujamasi tais pačiais principais.
LRT krizė, kaip parlamentarizmo krizės užuomazga
LRT krizė pasireiškė ne tik Seimo darbo paralyžiavimu, opozicijai sėkmingai panaudojus piktnaudžiavimo įstatymų iniciatyvos teise institutą, vadinamą filibusteriu, bet taip pat visuomenę sudrebinusių mitingų organizavimu su skambiais šūkiais „Šalin rankas nuo žodžio laisvės“.
Filibusteris yra parlamentinė procedūra, kurioje vienas ar keli įstatymų leidybos organo nariai pratęsia diskusijas apie siūlomą teisės aktą, siekdami atidėti arba visiškai užkirsti kelią sprendimo priėmimui. Kartais tai vadinama aptarinėjimu iki mirties arba „išdiskutuoti įstatymą“, ir tai apibūdinama kaip obstrukcijos forma parlamente arba kitame sprendimų priėmimo organe. Obstrukcija (lot. obstructio - kliūtis, uždarymas) - tai trukdymas tvarkyti kokį nors reikalą, o parlamentinė obstrukcija - parlamento mažumos kovos forma su dauguma, kai bet kokiomis legaliomis priemonėmis (ilgomis kalbomis, triukšmo kėlimu) trukdoma parlamentui normaliai dirbti. Šis atvejis Lietuvos politinio gyvenimo istorijoje išsiskiria ir tuo, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje po Nepriklausomybės atgavimo 1990 m. žurnalistai siekė politinių tikslų, t. y. pašalinti iš valdančiosios koalicijos parlamentinę partiją.
Pirmą kartą įsitikinome, kad Seimo statute neturint piktnaudžiavimo įstatymo iniciatyvos teise instituto, Seimo posėdžių salėje pasitelkus barškučius, nekorektiškus gestus bei tariamą Seimo narės katino personifikaciją, galima ne tik privesti atskirus Seimo narius prie fizinio išsekimo, bet taip pat sėkmingai diskredituoti Seimą kaip įstatymų leidžiamąją instituciją, o teisėkūros procesą paversti nekontroliuojamu „balaganu“, kuomet vadovaujamasi ne valstybės interesais, o atskirų grupių ultimatumu: „arba bus taip, kaip mes norime, arba mes atsisakome dalyvauti sprendimų priėmime“.
Dėl LRT vadovybės aktyvizmo
LRT Tarybai dar nespėjus priimti sprendimų dėl Valstybės kontrolės ataskaitos, generalinė direktorė apkaltino LRT Tarybą, esą ji užvaldė LRT, todėl naudodama visuomeninio transliuotojo eterį ir lėšas, kvietė televizijos žiūrovus ir klausytojus į mitingus prieš Seimo skubos tvarka priimamus LRT įstatymo pakeitimus su skambiais šūkiais „Už žodžio laisvę“.
Tuo pat metu pasigirdo generalinės direktorės ir kai kurių politikų raginimas atsistatydinti LRT Tarybai in corpore, o tai reiškia, kad Taryba turėtų būti formuojama iš naujo. Reikėtų priminti, jog vienas iš pagrindinių EMFA įtvirtintų principų yra tai, kad visuomeninio transliuotojo Tarybos narių skyrimas neturi sutapti su parlamento rinkimais, kad veikiantis parlamentas negalėtų skirti nacionalinio transliuotojo tarybos narių.
Primintina, kad keturis dabartinės Tarybos narius yra paskyręs ankstesnės kadencijos Seimas. Be to, reikia pasakyti, jog LRT išnaudojo savo eterį politiniam spaudimui ir generalinio direktoriaus interesams, o tai gali būti traktuojama ne tik kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, savo kompetencijos viršijimas ar netinkamas tarnybos pareigų atlikimas, bet ir kaip LRT įstatymo bei Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų pažeidimas.
Kai žurnalistika netenka nešališkumo ir pereina į vieną barikadų pusę, ja negalima pasitikėti.
Nusikaltimų aukų teisinis statusas ir socialinė apsauga
Nusikaltimų aukų teisinis statusas, socialinė apsauga tiesiogiai priklauso nuo galiojančių teisės normų, jų veiksmingo taikymo, keliamų uždavinių įgyvendinimo, teisinių santykių reguliavimo kokybės. Tikima, kad 2003 m. įsigaliojus naujiems baudžiamiesiems įstatymams, nusikaltimų aukos problemos pradėtos spręsti kiekybiškai ir kokybiškai pažangesnėmis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis. De jure suteikiamos galimybės nusikaltimo aukai lygiaverčiai dalyvauti procese, gauti reikiamą teisinę pagalbą ir paramą, tačiau de facto nusikaltimų aukų teisinė padėtis mažai pakito.
Mitybos gairės
Sausio 7 d. Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė naujas mitybos gaires amerikiečiams, kurios sukėlė audringas diskusijas abiejose Atlanto pusėse. Mitybos gairės amerikiečiams 2025-2030 metams (DGA) yra rekomendacijos, kaip maitintis, kad būtų patenkinti žmogaus maistinių medžiagų poreikiai ir kartu būtų saugoma sveikata, išvengta lėtinių ligų.
Nors gairės yra rekomendacinio pobūdžio, ir patys amerikiečiai pripažįsta, kad jų laikosi toli gražu ne visi, tačiau jos daro įtaką daugybės žmonių gyvenimui. Gairės yra nacionalinės mitybos politikos pagrindas ir lemia, kokie maisto produktai gali būti tiekiami ar perkami įvairiose programose. Skaičiuojama, kad bent 16 maisto pagalbos programų, kurios remiasi gairėmis, kasmet pasinaudoja kas ketvirtas JAV gyventojas. Tarp jų - daugiau nei 30 mln. Gairėmis taip pat remiasi ir sveikatos priežiūros specialistai bei bendruomenės sveikatos darbuotojai, siekiantys skatinti sveikos mitybos įpročius.
Kas sukėlė kritikos bangą?
Įprastai iki šiol DGA būdavo išsamus, daugiau nei 100 puslapių apimties dokumentas. Naujųjų gairių apimtis - viso labo 8 puslapiai. Dar vienas ryškus pokytis - naujose gairėse akcentuojamas didesnis baltymų vartojimas ir pilno riebumo pieno produktai. Šie produktai perkeliami į vadinamosios maisto piramidės svarbiausią dalį, kartu su daržovėmis ir vaisiais.
Mitybos ekspertai šias rekomendacijas kritikuoja kaip nukrypimą nuo įprasto mokslinio konsensuso dėl augalinės mitybos ir primena, kad mėsos ir pieno produktai, kurių vartojimą skatina naujosios gairės, yra pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat diabeto, nutukimo veiksniai. Ekspertai pabrėžia, kad suvartojami didesni gyvulinės kilmės baltymų kiekiai gali būti žalingi sveikatai. Dėl to ir naujųjų gairių kūrėjų teiginiai, esą besilaikant šių mitybos rekomendacijų reikšmingai sumažės lėtinių ligų ir kartu sveikatos priežiūros išlaidos, sutinkami su atvira abejone.
Pokyčius lydinti kritika rodo, kad gairės, nors ir rekomendacinės, yra svarbios ir, ko gero, turės įtakos tolimesnėms diskusijoms ne tik apie amerikiečių, bet ir europiečių mitybos principus.
tags: #socialines #apsaugos #teisinio #reguliavimo #problemos