Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių. Paliatyvioji pagalba - tai ligonio, sergančio nepagydoma, progresuojančia liga, priežiūra.
Paliatyvioji pagalba - nors kaip atskira medicinos specialybė ji susiformavo palyginti neseniai - remiasi giliomis, nuo Hipokrato laikų puoselėjamomis medicinos vertybėmis. Tai - visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui.
Kaip ir kitos medicinos sritys, paliatyvioji pagalba yra pagrįsta įrodymais. Ji labai veiksminga - kančią dažnai galima sumažinti iki minimalaus lygio ar net visiškai pašalinti.
Svarbu žinoti, kad paliatyvioji pagalba nėra tik gyvenimo pabaigai. Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą: ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastatinė liga, ir persidengti su aktyviu onkologiniu gydymu.
Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigoje - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių. Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus, skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui, padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai, palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties, padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo dienos istorija
Kančia gali prasidėti įvairiais ligos etapais ir būti ne tik fizinė (skausmas, dusulys, pykinimas), bet ir psichologinė, socialinė, dvasinė. Tyrimai rodo, kad ankstyvoji paliatyvioji priežiūra gali pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti nerimą ir depresiją, pagerinti komunikaciją su gydytojais, o kai kuriais atvejais net turėti teigiamą įtaką išgyvenamumui.
Tačiau rezultatams reikia laiko: reikšminga nauda dažniausiai matoma, kai paliatyviosios priežiūros paslaugos teikiamos ne paskutinėmis savaitėmis, o kelis mėnesius.
Paliatyvioji priežiūra pirmiausia skirta gyvenimo kokybei gerinti. Ji padeda anksti atpažinti ir suvaldyti simptomus - skausmą, dusulį, pykinimą, nemigą, silpnumą, nerimą. Tai svarbu ne tik fiziškai, bet ir emociškai: tyrimai rodo, kad anksti pradėta paliatyvioji priežiūra mažina depresiją ir nerimą, padeda žmonėms jaustis saugiau, išlaikyti kasdienį aktyvumą ir ryšį su artimaisiais.
Tyrimai rodo, kad ankstyva paliatyvioji priežiūra sumažina simptomų „krizes“, rečiau prireikia skubios pagalbos ar intensyviosios terapijos, rečiau taikomas agresyvus gydymas paskutinėmis gyvenimo savaitėmis. Nauda juntama ir artimiesiems.
Paliatyvioji priežiūra padeda šeimai geriau suprasti, kas vyksta, sumažina neapibrėžtumą, kaltės jausmą ir emocinę įtampą. Tyrimai rodo, kad artimieji, kurių šeimos nariams buvo taikoma ankstyva paliatyvioji priežiūra, rečiau patiria komplikuotą gedėjimą, labiau pasitiki sveikatos sistema ir jaučiasi labiau įtraukti į sprendimus.
Taip pat skaitykite: Sprendimai mažinant riziką slaugos padėjėjams
Kiekvienas žmogus iki pat paskutinės akimirkos išlaiko savo orumą, vertę ir teisę būti išgirstas. Paliatyvi pagalba nėra vien vaistai. Čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis. Kartais pakanka, kad kažkas ramiai išklausytų.
Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties.
Psichologinė pagalba: nuotaikos svyravimai yra normalūs. Dvasinė pagalba: dažnai mažiausiai žinoma, tačiau labai svarbi. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti.
Paliatyvioji medicina skirta palengvinti žmogaus gyvenimą, kontroliuoti skausmą, kad nebūtų kančios, suvaldyti kitus šalutinius gydymo poveikius, gerinti gyvenimo kokybę, įsiklausant į žmogaus fizinius, emocinius ir dvasinius poreikius, taip išsaugant jo orumą visais gyvenimo etapais.
Profesorius kalba apie pagarbaus bendravimo, empatijos, įsiklausymo ir išklausymo tarp medikų, pacientų ir jų artimųjų svarbą.
Taip pat skaitykite: Kaip slaugytojas gali padėti sergant venų varikoze?
Svarbiausias yra pats pacientas. Jei jis gali išreikšti savo valią, jo sprendimas yra pagrindinis. Nes nežinojimas sukelia baimę.
Paliatyvioji priežiūra nėra pasidavimas. Informacija parengta pagal gyd. onkologės chemoterapeutės Editos Juodžbalienės medžiagą.
Lietuvoje paliatyvioji pagalba teikiama keliais lygiais. Pirminė paliatyvioji pagalba (bazinis lygis) dažnai užtikrinama onkologų ar šeimos gydytojų komandos, vis daugiau paslaugų teikiama ir namuose. Didesni iššūkiai išlieka ligoninėse - kai trūksta komandų, galinčių greitai konsultuoti skyriuose, padėti su simptomų kontrole ir planu, ką daryti toliau.
Paliatyvioji pagalba gali būti skiriama ir suaugusiesiems, ir vaikams. Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro.
Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą. Tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti.
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei.
Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus. Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių.
Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos.
PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 tokias įstaigas. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje, spauskite nuorodą.
Norėdami matyti šias paslaugas teikiančias įstaigas Jūsų mieste, nurodykite paslaugą (Paliatyvioji pagalba) ir savivaldybę.
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams.
Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją.
Specialistų komanda pradės teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo.
paciento slaugos poreikių nustatymas ir jų įgyvendinimas (gyvybinių veiklų vertinimas ir stebėjimas, paciento slaugos plano sudarymas, paciento asmens higiena, pragulų profilaktika ir kt.), kaip yra reglamentuota Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.
Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos pacientų namuose, išskyrus tuos atvejus, kai pacientai gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas.
PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje, spauskite nuorodą.
Norėdami matyti šias paslaugas teikiančias įstaigas Jūsų mieste, nurodykite paslaugą (Ambulatorinė paliatyvioji pagalba) ir savivaldybę.
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris pagal poreikį gali įtraukti ir kitus specialistus.
Esant indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į ASPĮ, teikiančias reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (pvz., stomoms suformuoti esant mechaniniam žarnų nepraeinamumui ir kt.).
PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 tokias įstaigas. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje, spauskite nuorodą.
Norėdami matyti šias paslaugas teikiančias įstaigas Jūsų mieste, nurodykite paslaugą (Paliatyvioji pagalba (dienos stacionare suaugusiųjų) ir savivaldybę.
Jei asmeniui yra taikoma paliatyvioji pagalba, jam gali būti nustatomas dalyvumo ar neįgalumo lygis, nevertinant bazinio dalyvumo ir individualios pagalbos poreikio. Daugiau informacijos paspaudus nuorodą.
Jeigu gydytojų konsiliumas nustato, kad tokia įranga būtina, jos nuomą 100 % kompensuoja ligonių kasa.
Kada baigiasi gydymas ir prasideda slauga? Šis klausimas dažnai kelia daug nerimo, pykčio ir nesusipratimų. Pacientai klausia: „Kodėl manęs nebegydo? Ar tai reiškia, kad jau nieko nebeįmanoma padaryti?“ Artimieji dažnai jaučiasi bejėgiai: „Mes norime, kad žmogus gyventų kuo ilgiau.
Svarbu žinoti - aktyvaus gydymo nutraukimas nereiškia, kad žmogus paliekamas be pagalbos. Kodėl kartais aktyvus gydymas nutraukiamas? Būna situacijų, kai liga progresuoja, o organizmas tampa per silpnas atlaikyti agresyvų gydymą. Tai gali būti susiję su širdies, inkstų, kepenų veiklos sutrikimais ar bendra dideliu silpnumu. Paliatyvioji priežiūra skirta ne ligai, o žmogui. Kartais tai vadinama palaikomąja pagalba arba „best supportive care“.
Labai dažnai artimieji į gydymo procesą įsitraukia tik tada, kai būklė stipriai pablogėja. Iki tol pacientai dažnai nesiskundžia, slepia savo savijautą, nenori „apkrauti“ šeimos. Tai labai asmeninis klausimas. Tačiau verta suprasti, kad kartais „kova“ gali reikšti daug kančios, skausmo ir išsekimo, o ne realią naudą.
Kai aktyvus gydymas nutraukiamas, tai nereiškia, kad gyvenimas baigėsi.
Paliatyviosios pagalbos kriterijai
Paliatyviosios pagalbos kriterijai, pagal Bartelio indeksą:
| Kriterijus | Apibūdinimas |
|---|---|
| Bartelio indeksas | Ne didesnis kaip 40 balų arba pagal Glazgo (angl. Glasgow) komos skalę - mažiau kaip 9 balai |
| Širdies nepakankamumas | Rezistentiškas gydymui širdies nepakankamumas - IV funkcinė klasė, kai Bartelio (angl. Barthel) indeksas ne didesnis kaip 40 balų |
| Kvėpavimo nepakankamumas | Progresuojantis, gydymui atsparus kvėpavimo nepakankamumas, kai Bartelio (angl. Barthel) indeksas ne didesnis kaip 40 balų |
| Kepenų nepakankamumas | Lėtinio, greitai progresuojančio kepenų nepakankamumo terminalinė stadija ir gyvybei pavojingos komplikacijos, Bartelio (angl. Barthel) indeksas ne didesnis kaip 40 balų |
| Neurologiniai sutrikimai | Dvipusė hemiparezė ir (ar) smegenėlių ir smegenų kamieno pažeidimo simptomai, ir (ar) recidyvuojanti pneumonija, ir (ar) pseudobulbarinis ir (ar) bulbarinis paralyžius, Bartelio (angl. Barthel) indeksas ne didesnis kaip 40 balų |
| Kiti sutrikimai | Progresuojantis raumenų silpnumas ir (ar) sąmonės sutrikimai, ir (ar) pulmokardialinis nepakankamumas, ir (ar) kvėpavimo sutrikimas, Bartelio (angl. Barthel) indeksas ne didesnis kaip 40 balų |
| Chirurgija | Chirurgiškai negydoma liga, hemiplegija, paraplegija arba tetraplegija, smegenų edema ar koma, Bartelio (angl. Barthel) indeksas ne didesnis kaip 40 balų |
Kviečiame žiūrėti LSMU Kauno klinikų Onkologijos skyriaus gydytojos onkologės chemoterapeutės Gretos Chlebopaševienės pranešimą „Personalizuota paliatyvi medicina: paciento kelio individualizavimas“, skaitytą 2025-10-20 Seime vykusioje POLA ir Seimo nario prof. Šis renginys - 2025 m. POLA informacinės kampanijos „Po TO“, skirtos vėžio prevencijai, stigmos mažinimui ir sergančiųjų palaikymui, dalis.
Nuo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pradėta apmokėti už naujas vaikams ir paaugliams reikalingas psichosocialinės reabilitacijos paslaugas bei išplėstines psichikos sveikatos specialistų konsultacijas. Sveikatos specialistai nuolat atkreipia dėmesį, kad tėvai ir globėjai turi visada rūpintis ne tik fizine, bet ir psichine vaikų sveikata bei raida. Tai labai svarbu, nes vaikai nėra linkę kalbėti apie šias problemas arba patys jų tiesiog nepastebi, tad tuo turi rūpintis suaugusieji.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėjos Žydrūnės Baigienės teigimu, tokiais atvejais svarbu laiku kreiptis į specialistus, nes kuo anksčiau suteikiama reikalinga pagalba, tuo sėkmingiau vaiko sveikatos problemos bus išspręstos.
Šios naujos vaikų bei paauglių psichosocialinės reabilitacijos paslaugos skirtos padėti psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams. Šioms paslaugoms gauti reikalingas vaikų ir paauglių psichiatro siuntimas.
Jos gali būti skiriamos esant paciento emociniams sutrikimams po užsitęsusių stresinių situacijų, pavyzdžiui, tokių kaip konfliktiškos tėvų skyrybos, kai reikia integruotis arba reintegruotis į bendruomenę, mokyklą ir šeimą, arba kai reikia sustiprinti paciento socialinius ryšius, socialinius ir savitarnos įgūdžius bei adaptaciją”, - sako Ž.
Pasak VLK atstovės, atsižvelgiant į paciento ligos simptomų sunkumą ir psichikos ligomis sergančiojo funkcionavimo lygį, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos gali būti teikiamos tiek ambulatoriškai, tiek stacionare. Reabilitacija gali būti trumpalaikė, iki 40 kalendorinių dienų, kurių metu suteikiama iki 12 paslaugų, arba ilgalaikė, iki 9 mėnesių, kai pacientui skiriama iki 35 apsilankymų - sprendžia gydantis gydytojas.
„Dar viena iš PSDF apmokama nauja specializuota ambulatorinė paslauga, kurią nuo šiol galės gauti vaikai ir paaugliai - išplėstinė vaikų ir paauglių psichikos sveikatos specialistų konsultacija, kurią sudaro trys apsilankymai. Ją skiria psichiatras, kuomet reikalingas išsamus psichinės būklės ištyrimas. Konsultacija tam pačiam pacientui teikiama ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus”,- teigia Ž.
Pasak jos, šias paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras bei medicinos psichologas.
tags: #slaugytojo #psichologine #pagalba #pacientui