Sodros grindys - tai socialinio draudimo įmokų minimali suma, kurią privalo mokėti darbdaviai už visus savo darbuotojus, net jei jų darbo užmokestis yra mažesnis už minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA). Ši nuostata įvesta siekiant užtikrinti, kad visi dirbantys asmenys turėtų pakankamą socialinio draudimo stažą ir galėtų gauti atitinkamas išmokas ateityje.
PSD įmokų schema
"Sodros grindų" įtaka darbdaviams ir darbuotojams
Ką reiškia "Sodros grindys" darbdaviams?
Darbdaviai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės už "Sodros grindis" sumos, net jei darbuotojo darbo užmokestis yra mažesnis. Kai darbuotojas uždirba mažiau nei minimali mėnesinė alga - darbdavys privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo "Sodros grindų" sumos. Pavyzdžiui, jei darbuotojo darbo užmokestis yra 600 Eur - darbdavys privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo 840 Eur sumos.
Ką reiškia "Sodros grindys" darbuotojams?
Darbuotojams, už kuriuos darbdaviai moka socialinio draudimo įmokas nuo "Sodros grindų" - priskiriamas minimalus draudžiamasis darbo užmokestis, t.y. 1038 Eur (MMA). Socialinio draudimo įmokos yra skaičiuojamos pagal darbuotojų deklaruotas pajamas, ypač kai šios pajamos yra mažesnės už nustatytą minimalų pajamų slenkstį. Tai reiškia, kad skaičiuojant socialinio draudimo stažą, pensiją ir kitas išmokas - bus naudojamas 1038 Eur (MMA) darbo užmokesčio dydis (net jei darbuotojas iš tikrųjų gavo mažesnį atlyginimą).
Ar esant grindims - galima dirbti mažiau nei 1 etatas?
Taip, esant "Sodros grindims" galima dirbti mažiau nei 1 etatą. Jos netaikomos, pavyzdžiui, studentams, pensininkams, neįgaliesiems bei tam tikroms kitoms įstatyme numatytoms grupėms.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Pokyčiai 2026 metais
Nuo 2026 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) „ant popieriaus“ didėja iki 1153 eurų, t. y. 115 eurų arba 11,1 proc. Ministerijos skaičiavimais, nustačius 1153 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 846 eurus. Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2026 metų santykinė skurdo rizikos riba, kuri gali siekti nuo 792 eurų iki 804 eurų vienam asmeniui.
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šalpos pensijų bazė bus padidinta ir sieks 261 eurą. Dėl šio pokyčio augs ir šalpos išmokos - jų didėjimas priklausys nuo konkrečios išmokos rūšies bei gavėjų grupės. Mažiausias padidėjimas sudarys 6,5 euro ir bus taikomas šalpos našlaičių pensijai, o didžiausias - 29,25 euro. Toks augimas numatytas šalpos negalios pensijoms asmenims, kurie iki 24 metų neteko 100 procentų dalyvumo, taip pat vienam iš daugiavaikių tėvų, netekusiam 100 procentų dalyvumo, ir asmenims, 15 metų slaugiusiems žmones su negalia bei netekusiems 100 procentų dalyvumo.
Atlyginimo skaičiuoklė
Atlyginimo skaičiuoklė - tai internetinė programa, skirta algos sumai po mokesčių (į rankas / neto) arba sumai prieš mokesčius (ant popieriaus / bruto) apskaičiuoti. Įvedus sumą ant popieriaus, apskaičiuojama suma į rankas. Įvedus sumą į rankas, apskaičiuojama suma ant popieriaus.
Skaičiuoklė taip pat suskaičiuoja darbo vietos kainą (darbdavio išlaidas), esant nurodytoms darbo užmokesčio sumoms bei parodo, kokia bus atlyginimo suma prieš ir kokia po mokesčių. Atlyginimo skaičiuoklė apskaičiuoja pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų sumas. Skaičiuoklėje pateikiamos nuorodos į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapius, kuriuose nurodytos sąskaitos apskaičiuotų mokesčių sumokėjimui.
Atlyginimo skaičiuoklė
Taip pat skaitykite: Slaugytojos patirtis Anglijoje
Atlyginimo į rankas/ant popieriaus skaičiavimas
Skaičiuoklėje įvedamas vienas iš trijų laukų. Kitų dviejų laukų reikšmės apskaičiuojamos automatiškai.
- Atlyginimas ant popieriaus - darbo sutartyje nurodyta arba priskaičiuota alga neatėmus mokesčių.
- Atlyginimas į rankas - algos suma, mokėtina darbuotojui atėmus gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas.
- Darbo vietos kaina - darbdavio išlaidų suma, kurią darbdavys turi išleisti tam, kad galėtų išmokėti atlyginimo į rankas lauke nurodytą sumą.
Skaičiuoklės nustatymai
Skaičiuoklėje nurodomi skaičiavimo parametrai, kurių reikšmės priklauso nuo darbuotojo ir darbdavio.
- Neapmokestinamas pajamų dydis - taikomas tuo atveju, jeigu darbuotojas darbdaviui pateikia prašymą jį taikyti. Nepateikus prašymo, reikalinga rinktis reikšmę "Netaikomas". Riboto darbingumo atveju atlyginimo skaičiuoklėje nurodomas darbingumo lygis.
- Papildomas pensijos kaupimas - nurodoma, ar darbuotojas kaupia papildomai pensijos daliai, ar nekaupia, ar kaupia palaipsniui.
- Sutarties tipas - nurodoma, ar sutartis terminuota, ar neterminuota (be nustatytos galiojimo pabaigos datos).
- Darbdavio tipas - uždarųjų akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų bei kitų privačių darbdavių atveju nurodomas, kad tai privatus darbdavys.
- Darbdavio grupės - dauguma darbdavio priklauso I grupei, todėl skaičiuoklėje paprastai bus parenkama ši grupė. Kitoms grupėms darbdavys priskiriamas jeigu yra įvykę nelaimingų atsitikimų.
- Metai - parenkami metai, kurių atlyginimas yra skaičiuojamas. Kiekvienais metais mokesčių tarifai ir skaičiavimo tvarka skiriasi.
Atlyginimo skaičiuoklė neatsižvelgia į papildomas socialinio draudimo įmokas, kurias reikalinga sumokėti, jeigu darbuotojui mokamas atlyginimas yra mažesnis nei minimali mėnesinio alga ir darbuotojas nedirba kitoje darbovietėje ar nėra draustas kitu būdu.
NPD (neapmokestinamojo pajamų dydžio) skaičiavimas
Atlyginimo skaičiuoklė taip pat apskaičiuoja taikomą NPD (neapmokestinamąjį pajamų dydį). NPD taikomas ir dalis pajamų neapmokestinama tik tuo atveju, jeigu darbuotojas pateikia prašymą darbdaviui jį taikyti. Prašymą galima pateikti tik vienoje darbovietėje. Skaičiuojant atlyginimą taikoma NPD suma priklauso nuo darbuotojo darbingumo lygio.
Jeigu darbuotojo darbingumas - 0-25 proc., tuomet taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis yra fiksuota suma, kuri 2026 metais lygi 1127 EUR per mėnesį. Jeigu darbingumo lygis - 30-55 proc, tuomet taikoma NPD suma 2026 metais yra 1057 EUR per mėnesį.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje: istorinė apžvalga
NPD suma apskaičiuojama pagal formulę: NPD = 747 - 0,49 x (mėnesio pajamos, t.y. 1153). Formulėje pajamos yra su darbo santykiais susijusios pajamos, t.y. atlyginimas. Papildomai darbdavys turi apskaičiuoti ir sumokėti socialinio draudimo mokestį, taikomą darbdaviams.
2026 m. skaičiuoklėje naudojami mokesčių tarifai pateikti lentelėje:
| Mokestis | Tarifas |
|---|---|
| Gyventojų pajamų mokestis | 20% |
| Darbuotojo socialinio draudimo įmokos | 19,5% |
| Darbuotojo kaupimas papildomam pensijų draudimui | 3% |
| Darbdavio socialinio draudimo įmokos | 1,77% |
| Faktinis apmokestinimo procentas yra 40,6% (netaikant NPD ir nekaupiant papildomai pensijai) | |
Nedarbingumas ir "Sodros" kontrolė
„Sodra“ nuolat prižiūri, ar nedarbingumo pažymėjimai gyventojams išduodami ir tęsiami pagrįstai bei ar gyventojai laikosi elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių. Didžioji dalis kontrolės atliekama pasitelkus informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus, kurių atskleisti negalime.
Sistema atrenka rizikingus atvejus ir tų nedarbingais pripažintų gyventojų sveikatos būklė ir darbingumas yra tikrinami asmens sveikatos priežiūros įstaigų Gydytojų konsultacinėse komisijose (toliau - GKK), kuriose dalyvauja ir „Sodros“ specialistai. Specialistė nurodė, kad pernai patikrinti į GKK buvo iškviesta daugiau kaip 34 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų gyventojų.
Pakvietus laikinai nedarbingais pripažintus asmenis sveikatos būklei ir darbingumui patikrinti į šią komisiją, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai 80 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki GKK posėdžio (nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami), dar apie beveik 3-4 procentus pakviestų asmenų darbingais pripažįstami GKK posėdžio metu.
Dar viena patikrinimo priemonė - skundai ir prašymai patikrinti. Įvertinus gautą informaciją „Sodra“ tikrina asmens nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir tęsimo pagrįstumą bei vertina nedarbingais pripažintų asmenų elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimus.
Nors 90 proc. įtartinų atvejų atrenkami pasitelkus informacines sistemas, daugėja ir skundų bei prašymų iš darbdavių, institucijų ir kitų žmonių patikrinti, ar darbuotojai nepiktnaudžiauja laikinu nedarbingumu. Pernai dėl tokių pranešimų patikrinta beveik 3000 nedarbingumo pažymėjimus turinčių gyventojų - kone trečdaliu daugiau nei 2018-aisiais. Iš jų pasitvirtino ir nedarbingumo pažymėjimai buvo užbaigti beveik 2000 atvejų.
Asmuo turi laikytis gydytojo nustatyto režimo. O jei asmuo, turintis laikiną nedarbingumą, vartoja alkoholį, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose ir elgiasi taip, kad gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę, tai laikoma taisyklių pažeidimais, dėl kurių „Sodra“ gali nutraukti asmeniui suteiktą laikiną nedarbingumą.
„Sodra“ neseka laikiną darbingumą turinčio asmens, priešingai, dažniausiai tikrina išdavimo teisėtumą, o visus kitus pažeidimus dažniausiai nustato po skundų, kurių gauna iš darbdavių, institucijų, gyventojų ar pačių gydytojų.
Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, išmokos gavėjo prašoma pateikti pateisinamas savo elgesio priežastis arba jis kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją pasitikrinti sveikatos.
Vyrauja nuomonė, kad „Sodros“ darbuotojai keliauja tikrinti sergančiųjų į namus, tačiau tai tėra mitas. Mitas yra ir tai, kad „Sodra“ tikrina sergančiųjų sąskaitas. Dar vienas mitas - sergant niekur negalima eiti iš namų.
Sergantis asmuo gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė. Vis dėlto būtinybe nelaikomi masiniai renginiai ir kitos pramogos. Būtinybe nelaikomas ir darbas, nes, jei asmuo gali dirbti, „Sodra“ neturi mokėti ligos išmokos.
Sergantiesiems svarbu žinoti ir tai, kad „Sodra“ iš karto sužinos, jei turėdami laikiną nedarbingumą nuspręsite keliauti į užsienį. Jų tinklalapyje nurodoma, kad „Sodra“ keičiasi informacija su kai kuriomis institucijomis, dėl to iš karto sužinos, jei nedarbingumą turintis asmuo sugalvos išvykti iš Lietuvos.
Svarbu žinoti ir tai, kad ne „Sodra“, o artimieji ir kolegos mato sergančiojo aktyvumą socialiniuose tinkluose, tad pamatę pažeidimus gali kreiptis ir pateikti „Sodrai“ skundą.
„Nustačius pažeidimą nuo tos dienos nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas. Jeigu nustatoma, kad taisyklės buvo pažeistos anksčiau, o gyventojas po to gavo ligos išmoką, „Sodra“ pareikalaus atlyginti žalą - sugrąžinti tą išmokos dalį, kuri išmokėta nustačius pažeidimą“, - nurodoma „Sodros“ tinklalapyje.
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
PSD įmokų mokėjimas Lietuvoje yra privalomas visiems gyventojams. Apdraustiesiems valstybė garantuoja sveikatos priežiūrą, kai tuo metu žmonės nedraudžiami sveikatos draudimu už medicinos paslaugas turi sumokėti patys - nemokamai jiems teikiama tik būtinoji medicinos pagalba.
Žmonės iki 18 metų, nuolatinių (dieninių) studijų studentai, valstybės remiami asmenys, bedarbiai ir kiti yra draudžiami valstybės lėšomis. Jei asmuo dirba pagal darbo sutartį, PSD įmokas „Sodrai“ perveda darbdavys. Gyventojai, kurie nedirba, neieško darbo, nesimoko ir nėra draudžiami valstybės lėšomis, minimalias įmokas turi mokėti patys.
Minimali vieno mėnesio PSD įmoka šiais metais - 64,50 euro. Savarankiškai PSD besidraudžiančių žmonių įmokos mokamos vienu įmokos kodu 444. Nesumokėjus įmokos iki einamojo mėnesio pabaigos nutrūksta sveikatos draudimas - reikia mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ir kaupiasi skola, kurią vis tiek reikės padengti.
Mokėtiną PSD įmokų sumą galite pasitikrinti prisijungę prie asmeninės paskyros. Patikrinti, ar esate apdrausti PSD valstybės lėšomis, galite Valstybinės ligonių kasos interneto puslapyje.
PSD studentams
Ar reikės mokėti PSD įmokas priklauso nuo to, kokią studijų formą studentas pasirinko ir kurioje šalyje studijuos. Lietuvos aukštųjų mokyklų nuolatinių (dieninių) studijų studentai yra draudžiami PSD valstybės lėšomis, tad įstojusiems į universitetą ar tęsiantiems studijas nereikia rūpintis PSD įmoka.
Jei studentas padarys studijų pertrauką ir išeis akademinių atostogų, tačiau liks studentų sąrašuose, jis toliau bus draudžiamas valstybės lėšomis, tad ir PSD įmokų mokėti nereikės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad studijuojančių neakivaizdiniu būdu valstybė nedraudžia.
Jei studentas nuspręs derinti studijas su darbu, jam reikės mokėti PSD įmokas nuo savo uždirbtų pajamų. Kai jaunas žmogus dirba pagal darbo sutartį, įmokas nuo atlyginimo apskaičiuoja ir perveda darbdavys.
Jei bestudijuodamas studentas pradės savarankišką veiklą - dirbs su individualios veiklos pažyma arba verslo liudijimu - reikės mokėti nustatytas PSD įmokas, kurių dydis priklausys nuo veiklos formos ir draudžiamųjų pajamų. Savarankiškai dirbantis studentas neprivalo kas mėnesį mokėti minimalių PSD įmokų - jis apdraustas valstybės lėšomis ir prireikus gali kreiptis į gydytoją. Tik kartą per metus - iki gegužės pradžios - deklaravus uždirbtas pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), reikės sumokėti ir nustatyto dydžio PSD įmokas nuo savo uždirbtų pajamų.
Tie jaunuoliai, kurie išvyksta studijuoti į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, kasmet kviečiami pateikti teritorinei ligonių kasai pažymą ant originalaus aukštosios mokyklos blanko. Dokumentas patvirtina, kad jie studijuoja nuolatinių studijų programoje. Netinka tokių pažymų kopijos ar kvietimai studijuoti.
Pažyma teikiama kasmet, kol tęsiamos studijos, nes PSD galioja vienerius mokslo metus. Išvykstantiems studijuoti į minėtas šalis verta turėti Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią išduoda Teritorinės ligonių kasos. Kortelė garantuoja būtinąją medicinos pagalbą užsienyje.
Vykstantys studijuoti į kitas šalis (pvz., JAV, Jungtinę Karalystę) nėra draudžiami valstybės lėšomis. Svarbu prisiminti, kad kitose šalyse studijuojantys jaunuoliai savo sveikatos draudimu turi pasirūpinti patys ir draustis privačioje draudimo bendrovėje.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad išvykstant iš Lietuvos reikia deklaruoti savo išvykimą. Jei to nepadarysite, prievolė mokėti nustatyto dydžio PSD įmokas išliks. Panaši tvarka galioja studentams vykstantiems į užsienio universitetus pagal mainų programas.
Jei vykstama į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, PSD mokėti nereikės, o tose šalyse studentas galės naudotis medicinos paslaugomis. Tuo metu vykstantiems į kitas šalis reikėtų patiems pasirūpinti savo sveikatos draudimu - kitaip gali tekti mokėti už sveikatos paslaugas iš savo kišenės.
Studijuojantiems užsienio aukštosiose mokyklose taip pat patariama atkreipti dėmesį, kada oficialiai prasideda mokslo metai. Moksleiviai ir nuolatinių (dieninių) studijų studentai PSD yra draudžiami valstybės lėšomis ir šis draudimas galioja iki rugpjūčio pabaigos. Jei studijos pradedamos nuo rugsėjo, PSD galioja ir toliau, tačiau jei mokslai prasideda spalį, PSD įmoką už rugsėjį reikia sumokėti savarankiškai.