Šiame straipsnyje aptariamos vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, dydis ir su tuo susiję teisiniai klausimai Lietuvoje. Aptarsime, kokie teisės aktai reglamentuoja šias kompensacijas, kaip jos apskaičiuojamos ir kokie ginčai kyla dėl jų dydžio.
Galvojantys, ar verta imti iš ESO vienkartinę mažą kompensaciją "už el. stulpus", turėtų sulaukti Konstitucinio Teismo sprendimo.
Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 17 d. priėmė nagrinėti prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja teisinis reguliavimas, kuriuo nustatytas maksimalus vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, dydis.
Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas ištirti, ar Konstitucijos 23, 29 straipsniams neprieštarauja Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos (toliau - Metodika) 16 punktas ir nauja 2020 m. sausio 22 d. redakcija išdėstytos Metodikos 16 ir 32 punktai tiek, kiek pagal juos asmenims, kurie iki 2004 m. liepos 10 d. nuosavybės teises į žemę ar kitą nekilnojamąjį daiktą įgijo prieš tai, kai ten buvo nutiesti elektros tinklai ir (arba) buvo pastatyti kiti elektros energetikos įrenginiai, yra nustatyta daug mažesnė maksimali vienkartinė kompensacija už naudojimąsi įstatymu perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių (toliau - tinklų operatorių) naudai nustatytu atitinkamai žemės arba kito nekilnojamojo daikto servitutu, nei asmenims, kuriems nustatyta maksimali vienkartinė kompensacija už naudojimąsi sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu.
Teisiniai Aspektai ir Skirtumai
Pareiškėjo teigimu, Metodikoje apibrėžus servitutų žemės sklypuose nustatymo teisinį pagrindą, - jie gali būti nustatomi įstatymu arba sutartimi, - yra reglamentuojami itin skirtingi, priklausomi nuo servituto nustatymo pagrindo, vienkartinių kompensacijų už naudojimąsi žemės servitutu apskaičiavimo metodai: asmenys, kurių atžvilgiu servitutai tinklų operatorių naudai nustatomi jų žemės sklype sutarties pagrindu, turi teisę gauti nuo 0,5 iki 1 karto (koeficiento) žemės sklypo dalies (ploto), kuriai taikytina apsaugos zona, vertės kompensaciją, t. y. kompensaciją, lygią pusei užimamos žemės vertės arba visai tai vertei, taip pat turi teisę gauti kompensaciją už iškertamą mišką, o asmenys, kuriems toks servitutas nustatytas įstatymo pagrindu, už tokio paties žemės sklypo dalies (ploto) suvaržymus ir medžių nuolatinį iškirtimą gali gauti tik 0,1 karto (koeficiento), t. y.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Taigi, pareiškėjo nuomone, Vyriausybė Metodikoje nustatytu kompensacijų už naudojimąsi žemės servitutais mokėjimo teisiniu reguliavimu privilegijavo asmenis, kuriems servitutai nustatomi sutartimi, palyginti su kita asmenų grupe, kuriems servitutai nustatyti įstatymu, nors ir vienų, ir kitų nuosavybės teisės į turimą žemės sklypą, jam nustačius servitutą, suvaržomos vienodai, nepriklausomai nuo to, kokiu teisiniu pagrindu tas servitutas nustatytas. Tokiu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo manymu, neproporcingai ribojama asmenų, kuriems priklausiančiame žemės sklype servitutas nustatytas įstatymu, nuosavybės teisė, taip pat pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas.
Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį valstybei reguliuojant ūkinę veiklą energetikos srityje taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, siekiant konstituciškai svarbaus tikslo užtikrinti energetikos sistemos saugumą ir patikimumą, įstatymu gali būti nustatyti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės apribojimai, būtini energetikos infrastruktūros įrengimui ir eksploatavimui, kad būtų teikiama viešąjį interesą atitinkanti paslauga - saugus ir patikimas elektros energijos tiekimas visiems vartotojams.
Pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, konstitucinius teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas turi užtikrinti Konstitucijos ginamų ir saugomų žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkų teisių ir interesų ir elektros energijos vartotojų teisių ir interesų pusiausvyrą.
Du Skirtingi Pagrindai Servitutams Nustatyti
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo 2004 m. liepos 1 d. priimtu Elektros energetikos įstatymu (EEĮ) buvo įtvirtinti du skirtingi elektros tinklų operatoriams nepriklausančios žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutų (kitiems asmenims priklausančios žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų naudojimo apribojimų) nustatymo pagrindai: elektros tinklų ir kitų elektros energetikos objektų, įrengtų iki minėto įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. liepos 10 d.), eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai nustatyti įstatymu, o naujų elektros tinklų tiesimui ir kitų elektros energetikos objektų statymui (t. y. tų, kurie tiesiami ir statomi 2004 m. liepos 10 d.
Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad EEĮ nuostatomis įstatymu žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai iki 2004 m. liepos 10 d. EEĮ (2017 m. liepos 4 d. redakcija) ir EEĮ pakeitimo įstatymo nuostatomis Vyriausybei pavesta nustatyti vienkartinių kompensacijų, mokamų už naudojimąsi tiek įstatymu, tiek sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytais servitutais, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.
Taip pat skaitykite: Teisinė bazė: būsto atidalijimo kompensacija
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal ginčytą Metodikos 16 punktą apskaičiuojama maksimali vienkartinė kompensacija mokama šioms dviem grupėms asmenų, kuriems priklausančioje žemėje servitutas nustatytas įstatymu: 1) asmenims, kurie iki 2004 m. liepos 10 d. nuosavybės teises į žemę įgijo su atitinkamais žemės naudojimo apribojimais, atsiradusiais prieš šiems asmenims įgyjant nuosavybės teises į žemę; 2) asmenims, kurie iki 2004 m. liepos 10 d.
Pažymėtina, kad apskritai maksimalus vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi elektros tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu dydis gali būti konstituciškai pateisinamas kaip priemonė, kuria siekiama užtikrinti žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkų teisių ir interesų bei elektros energijos vartotojų teisių ir interesų pusiausvyrą.
Nustatant tokį dydį turi būti atsižvelgiama į vienkartinių kompensacijų įtaką elektros energijos kainai, taigi vadovaujamasi iš Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalies kylančiu veiksmingos vartotojų teisių apsaugos užtikrinimo imperatyvu, suponuojančiu elektros energijos kainų ribų nustatymą kaip vieną iš būdų ginti elektros energijos vartotojų interesus.
Vertindamas ginčyto Metodikos 16 punkto konstitucingumą, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Metodiką asmenų, kuriems priklausančioje žemėje servitutas nustatytas įstatymu ir kurie nuosavybės teisę į žemę įgijo su atitinkamais joje jau buvusiais žemės naudojimo apribojimais, ir asmenų, kuriems priklausančioje žemėje servitutas nustatomas sutartimi, teisinė padėtis yra iš esmės skirtinga: asmenų, kuriems priklausančioje žemėje servitutas nustatytas įstatymu ir kurie nuosavybės teises į tą žemę įgijo jau po to, kai joje buvo nutiesti elektros tinklai ir (ar) pastatyti kiti įrenginiai, galimybė naudotis įgyta nuosavybe ir šios nuosavybės vertė dėl joje esančių elektros tinklų ir kitų įrenginių nepakito, o asmenų, kuriems priklausančioje žemėje servitutas nustatomas sutartimi, žemės vertė ir galimybė naudotis turima nuosavybe dėl naujų elektros tinklų nutiesimo ir (ar) kitų įrenginių pastatymo jiems priklausančioje žemėje po nuosavybės teisių į žemę įgijimo pakito, nes toje žemėje atsirado žemės naudojimo apribojimai, kurių nebuvo žemės įgijimo metu.
Vadinasi, pagal Konstituciją šioms asmenų grupėms galėjo būti taikomas diferencijuotas Metodikoje įtvirtintas teisinis reguliavimas, galėjo būti apskaičiuojamos ir mokamos skirtingos maksimalios vienkartinės kompensacijos.
Taip pat skaitykite: Išmokos neįgaliesiems: kas priklauso?
Kitaip Konstitucinis Teismas įvertino ginčytame Metodikos 16 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą tiek, kiek pagal jį maksimali vienkartinė kompensacija už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu, lygi dešimtadaliui žemės sklypo dalies nurodytos rinkos vertės, apskaičiuojama ir mokama asmenims, kurie iki 2004 m. liepos 10 d. nuosavybės teises į žemę įgijo be atitinkamų žemės naudojimo apribojimų.
Šiems asmenims žemės naudojimo apribojimai jiems priklausančioje žemėje buvo nustatyti jau įgijus nuosavybės teises į žemę.
Todėl tarp šių asmenų ir tų asmenų, kuriems priklausančioje žemėje nauji elektros tinklai tiesiami ir (arba) kiti įrenginiai statomi 2004 m. liepos 10 d. ir vėliau, o servitutas nustatomas sutartimi, ir kuriems mokama kompensacija, lygi pusei žemės sklypo dalies nurodytos rinkos vertės arba visai tokios dalies nurodytai rinkos vertei, nėra tokio pobūdžio teisinės padėties skirtumų, kurie pateisintų šioms asmenų grupėms taikomą Metodikoje nustatytą skirtingą maksimalių vienkartinių kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo teisinį reguliavimą.
Šioms grupėms priklausančių asmenų teisinė padėtis yra lygiavertė tuo aspektu, kad naudojimasis jiems nuosavybės teise priklausančia žeme iki elektros tinklų nutiesimo ar kitų energetikos įrenginių pastatymo nebuvo apribotas, nepriklausomai nuo to, ar elektros tinklai buvo tiesiami ir (arba) kiti įrenginiai buvo statomi iki 2004 m.
Taigi pagal Konstituciją, be kita ko, jos 23, 29 straipsnius, abiem minėtoms grupėms asmenų, kuriems priklausančioje žemėje elektros tinklai buvo tiesiami ir (arba) kiti įrenginiai buvo statomi po to, kai jie įgijo nuosavybės teises į tą žemę, praradimai, patirti dėl nuosavybės teisės apribojimų tinklų operatorių naudai nustačius žemės servitutą, turi būti atlyginami vienodai, o tai reiškia, kad jiems turėjo būti mokama vienodo dydžio kompensacija.
Vadinasi, Metodikos 16 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu tiek, kiek pagal jį asmenims, kurie iki 2004 m. liepos 10 d. Kadangi nauja 2020 m. sausio 22 d. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Metodikos (2020 m. sausio 22 d. redakcija) 32, 35 punktų nuostatose yra įtvirtintas analogiškas vienkartinių kompensacijų mokėjimo už naudojimąsi įstatymu ir sutartimi nustatytais nekilnojamųjų daiktų servitutais teisinis reguliavimas.
Todėl, remdamasis tais pačiais argumentais, nusprendė, kad Konstitucijos 23, 29 straipsniams prieštarauja Metodikos (2020 m. sausio 22 d. redakcija) 32 punktas tiek, kiek pagal jį maksimali vienkartinė kompensacija už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu kito nekilnojamojo daikto servitutu apskaičiuojama ir mokama asmenims, kurie iki 2004 m. liepos 10 d.
Pareiškėjas ginčijo ne tik Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Metodikoje nustatytą teisinį reguliavimą, bet ir tai, kad joje nėra nustatyta tai, kas, jo nuomone, turėtų būti nustatyta, t. y. kėlė legislatyvinės omisijos (teisės spragos, kurią draudžia Konstitucija) klausimą.
Kaip minėta, Vyriausybė, 2018 m. liepos 25 d. nutarimu patvirtindama Metodiką, vadovavosi EEĮ ir EEĮ pakeitimo įstatymo nuostatomis, kuriomis Vyriausybei buvo pavesta nustatyti vienkartinių kompensacijų nuostoliams, atsiradusiems dėl servituto nustatymo tiek įstatymu, tiek sutartimi, atlyginti apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.
Pagal įstatymą abiem grupėms asmenų mokamos vienkartinės kompensacijos galėjo būti sudarytos iš keturių dalių: atlyginti nuostoliams už sunaikintus sodinius, už sunaikintus pasėlius, už iškirstą mišką ir nuostoliams, patirtiems dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar nekilnojamąjį daiktą (ar jų dalį) pagal paskirtį.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad EEĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustačius asmenų, kuriems priklausančioje žemėje servitutas nustatytas įstatymu, teisę gauti vienkartinę kompensaciją nuostoliams, patiriamiems dėl servituto nustatymo sunaikinus sodinius, pasėlius, iškirtus mišką, atlyginti, apskaičiuojamą pagal Vyriausybės patvirtintą tokių kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, tačiau Metodikoje nenustačius šių kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nėra užtikrinamas realus minėtos teisės įgyvendinimas.
Taigi Vyriausybė, nors ir patvirtino Metodiką, neįgyvendino EEĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyto įstatymų leidėjo pavedimo patvirtinti vienkartinių kompensacijų už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu, mokamų nuostoliams, patirtiems dėl sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško, atlyginti, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, vadinasi, nepaisė minėtų EEĮ pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatų.
Vyriausybė šios kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos nenustatė ir 2020 m. sausio 22 d.
Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, kaip jis yra konstatavęs, pašalinti teisės spragas (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) priklauso atitinkamo teisėkūros subjekto kompetencijai.
Tačiau teisės aktuose esančias teisės spragas galima užpildyti ad hoc, teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę, be kita ko, naudojantis teisės analogija, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją.
Iš Konstitucinio Teismo nagrinėtos bylos medžiagos matyti, kad pagal Energetikos ministerijos pateiktus duomenis elektros tinklams, įrengtiems nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2004 m. liepos 10 d., tenka 11,07 proc. įstatymu nustatytų servitutų elektros tinklams naudoti, o kitiems elektros energetikos įrenginiams, įrengtiems nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2004 m. liepos 10 d., - 29,29 proc. įstatymu nustatytų servitutų kitiems įrenginiams naudoti.
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį paskelbė, kad vienkartinių kompensacijų už elektros tinklo operatorių naudojimąsi servitutais apskaičiavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai.
KT šią bylą nagrinėjo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą.
Anot pastarojo teismo, Vyriausybė 2018 metų liepą patvirtintoje metodikoje galimai privilegijavo asmenis, kuriems servitutai nustatomi sutartimi, palyginti su kita asmenų grupe, kuriems servitutai nustatyti įstatymu.
KT nutarė, kad nėra pagrindo skirtingai traktuoti asmenų, kurie nuosavybės teisę į žemę iki 2004 metų liepos 10 dienos įgijo tuo metu dar be atitinkamų žemės naudojimo apribojimų (pastarieji apribojimai nustatyti vėliau), ir tos grupės asmenų, kuriems priklausančioje žemėje nauji elektros tinklai tiesiami arba įrenginiai statomi po šios datos ir kuriems servitutai nustatomi sutartimi, o kompensacija yra kur kas didesnė.
„Taigi, pagal Konstituciją (...) abiem minėtoms asmenų grupėms, kuriems priklausančioje žemėje elektros tinklai tiesiami ir (arba) kiti įrenginiai buvo statomi po to, kai jie įgijo nuosavybės teises į tą žemę, - praradimai, patirti dėl nuosavybės teisės apribojimų tinklų operatorių naudai nustačius žemės servitutą turi būti atlyginami vienodai, o tai reiškia, kad jiems turėjo būti mokama vienodo dydžio kompensacija“, - komentuodamas KT sprendimą trečiadienį sakė Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 metų lapkritį sustabdė bylą, kurioje ieškovas yra fizinis asmuo, o atsakovė - elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), atmetanti ieškovo argumentus.
Pasak teismo, asmenys, kuriems servitutai nustatomi sutarties pagrindu, turi teisę gauti nuo 0,5 iki 1 karto žemės sklypo dalies, kuriai taikytina apsaugos zona, vertės kompensaciją, jie taip pat turi teisę gauti kompensaciją už iškertamą mišką.
Tuo metu asmenys, kuriems servitutas nustatytas įstatymo pagrindu, už tokio paties žemės sklypo dalies suvaržymus ir medžių iškirtimą gali gauti tik 10 proc. užimamos žemės sklypo vertės kompensaciją.
Vyriausybė 2018 metų liepą patvirtino maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką.
Už jau esamą servitutą (jeigu už jį dar nebuvo atlyginta) savininkas gauna 10 proc. sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, vertės, 2017 metais paskelbtos Registrų centro.
Už naujai nustatomus servitutus kompensacijos dydis lygus 50 proc.
sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, vertės, skelbiamos Registrų centro servituto nustatymo metu.
Pagal naują tvarką elektros tinklų operatoriai žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams privalės aiškiais ir nediskriminaciniais pagrindais atlyginti už įstatymu ar sutartimi nustatytus ir planuojamus nustatyti servitutus.
Kompensacija bus vienkartinė ir ją gaus žemės savininkas už servitutą - t. y. energetikos tinklų operatoriaus teisę naudoti svetimo žemės sklypo dalį energetikos įrenginiams (elektros tinklams, transformatorinėms ir pan.) statyti.
Vyriausybės patvirtintoje metodikoje numatyta, kad už jau esamą servitutą (jeigu už jį dar nebuvo atlyginta) žemės savininkas gaus 10 proc. sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, vertės, kurią 2017 m. skelbė Registrų centras.
Toks dydis pasirinktas, atsižvelgus į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktą šių kompensacijų vertinimą.
Už naujai nustatomus servitutus kompensacijos dydis bus lygus 50 proc. sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, vertės, kuri skelbiama VĮ Registrų centro servituto nustatymo metu.
Tokia praktika jau dabar yra taikoma administraciniu aktu nustatytiems servitutams (dažniausiai pagal teritorijų planavimo dokumentus).
Taip pat papildomai bus atlyginama už patirtus nuostolius dėl iškirsto miško, sunaikintų pasėlių ar sodinių.
Dėl kompensacijų už servitutus žemės savininkai turės kreiptis į bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ arba elektros perdavimo tinklo operatorių „Litgrid“ - priklausomai nuo to, kurios jų objektai stovi žemės savininko ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtinio žemės sklype.
tags: #maksimalaus #dydzio #vienkartines #kompensacijos