Slauga - tokia pat svarbi sudėtinė sveikatos priežiūros proceso dalis kaip diagnostika ir gydymas. Paciento priežiūra reikalauja apgalvotos, organizuotos veiklos. Slaugos kokybė yra glaudžiai susijusi su sveikatos priežiūros veiksmingumu. Tai vienas pagrindinių elementų pacientų sveikatos priežiūroje.
Slaugos procesą slaugytojai savo praktikoje naudoja jau gana ilgą laiką. Tai sistemingas problemų sprendimas siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens, šeimos, bendruomenės ar visuomenės sveikatos poreikius. Slaugos proceso sąvoka neatsiejama nuo pačios slaugos. Tai organizuotas, sisteminis požiūris, kuriuo remiasi slaugytojai, tam kad būtų patenkinti individualūs kiekvieno paciento sveikatos priežiūros poreikiai.
Slaugos proceso esmė ir svarba
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) asmens sveikatos priežiūra yra slaugos esmė, o būdas, kaip slaugytojas tai atlieka, yra slaugos proceso esmė. Holistinė nuostata į žmogaus sveikatą žvelgti kaip į visumą skatina atsisakyti rutininio požiūrio vertinti slaugos kokybę kaip tinkamai atliktų procedūrų kompleksą. Tinkamą slaugą garantuoja tik geras jos organizavimas ir tvirti slaugos mokslo bei praktikos pagrindai.
Slaugytojų darbas yra kryptingas ir nuoseklus, atliekamas turint aiškų tikslą, naudojant tinkamiausius veiklos metodus. Slaugos procesą naudoja viso pasaulio slaugytojai tam, kad būtų apibūdintas slaugos tiekimo veiksmas. Slaugymo procesui pradžią davė slaugos teoretikė Hall, kuri 1955 m. pradėjo sisteminti šį požiūrį.
Slaugos proceso samprata ir modeliai
Alfaro-LeFevre (1999) teigia, jog slaugos procesas yra humanistinės slaugos sisteminis modelis, kurio pagrindinis tikslas - rezultatų pasiekimas efektyviais resursų ištekliais. Slaugos procesas yra sisteminis, nes sudarytas iš penkių žingsnių, humanistinis, nes pagrįstas tikėjimu, jog kai mes planuojame slaugą ir slaugome, apsvarstome kiekvieno individo unikalius poreikius bei interesus.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Slaugos procesą tinkamai charakterizuoja J.M. Wilkinson - tai dinamiškas ir cikliškas, orientuotas į klientą, planingas ir į tikslą nukreiptas, universaliai pritaikomas, į problemą nukreiptas bei kognityvinis procesas. Slaugos procesas - tai sprendimų priėmimas paremtas kritišku mąstymu.
Slaugos proceso etapai
Slaugos procesas apima šiuos etapus:
- Vertinimas: jo metu renkama bei tikrinama informacija apie sveikatos būklę, ieškoma sveikatos nukrypimų nuo normos, rizikos faktorių, kurie gali būti kliūtis sveikatai, pavyzdžiui, rūkymas.
- Diagnozė (problemos identifikacija): analizuojama informacija, duomenys bei nustatomos esamos ir potencialios problemos, o tai yra slaugos plano pagrindas.
- Prioritetų nustatymas: kurią problemą būtina spręsti neatidėliojant? Kurios problemos gali palaukti? Kuriai problemai reikalinga slauga? Kurios problemos gali būti perleidžiamos kitiems specialistams?
- Intervencijos (įsikišimai): atlikite intervencijas, stebėkite pacientą, darykite pakeitimus slaugos plane, jei to reikia. Kokie rezultatai? Ar būtina kažką keisti? Informuokite ir užrašykite. Gal yra kokių požymių apie kuriuos būtina pranešti kitiems specialistams?
- Vertinimas: jūs nusprendžiate, ar pasiekėte norimų rezultatų, ar pasirinktos intervencijos buvo efektyvios ar matyti pokyčiai, o tada keičiate slaugos planą arba jį užbaigiate. Kaip pakito paciento sveikata? Ar pacientas pajėgus daryti tai, ką jūs suplanavote? Jei ne, kodėl? Ar atsirado nauji slaugos prioritetai? Jei tikslai pasiekti, ar pacientas pajėgus pats savimi pasirūpinti? Gal jam reikalingos sveikatą stiprinančios priemonės? Kodėl planas efektyvus?
Slaugos proceso valdymas ir dokumentacija
Slaugos dokumentacijos diegimas į praktiką gerina slaugos kokybę, užtikrina slaugos tęstinumą, bendravimą ir bendradarbiavimą tarp sveikatos priežiūros komandos narių. Rengiantis slaugos dokumentacijos diegimui svarbiausia yra slaugos personalo mokymas, kurio tikslas supažindinti su slaugos dokumentacija ir jos diegimu slaugytojus praktikus ir slaugos administratorius.
Tyrėme besimokančiųjų požiūrį į slaugos dokumentaciją. Dauguma respondentų (95,7 proc.) teigė, kad slaugos dokumentacija reikalinga, nes bendraudami su pacientu slaugytojai gauna informaciją apie jo būklę, gali pagerinti slaugos kokybę, užtikrinti jos tęstinumą ir koordinuoti darbą. Tai juridinis dokumentas, kuris parodo slaugytojų darbą.
Skausmo valdymas slaugos procese
Skausmas - dažniausias organizmo sutrikimo pojūtis, kuris smarkiai pablogina žmonių gyvenimo kokybę. Ypač šis pojūtis būdingas pooperaciniu paciento slaugos periodu. Tyrimai atskleidžia, kad po operacijos 80 proc. pacientų patiria skausmą.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Skausmo valdymo veiksmingumą lemia paciento įsitikinimai ir žinios apie skausmą. Įsitikinimai yra išankstinės mintys apie realybę, kurios formuoja suvokimą apie mus pačius ir mūsų aplinką. Valdant skausmą, slaugytojas skiria daugiausia laiko ir dėmesio pacientui, lyginant su kitais komandos nariais.
Siekiant tinkamai valdyti skausmą ir sulaukti bendradarbiavimo iš paciento, prieš operaciją reikėtų pacientui suprantama forma paaiškinti, koks yra pooperacinio skausmo mechanizmas, nuo ko skausmas gali stiprėti ar silpnėti. Siekiant tinkamai vertinti skausmą, pacientą reikia mokyti, kaip savo subjektyvius skausmo potyrius vertinti dešimties centimetrų vizualinių analogų skale.
Medikamentinė terapija plačiai taikoma malšinant pooperacinį skausmą. Medikamentų nauda niekas neabejoja, tačiau nemažai žmonių turi klaidingų įsitikinimų, susijusių su vaistų vartojimų. Slaugytojas, siekdamas paciento gerovės, turi pacientui aiškinti vaistų vartojimo ypatumus ir tokiu būdu užkirsti kelią nepageidaujamiems padariniams, kurie atsiranda netinkamai vartojant medikamentines priemones nuo skausmo.
Nemedikamentinės skausmo malšinimo priemonės yra ne mažiau reikšmingos. Su slaugytojo pagalba pacientas gali nesunkiai įvaldyti dėmesio nukreipimo techniką (malonių vaizdinių kūrimas, veikla reikalaujanti dėmesio sutelkimo, pavyzdžiui kryžiažodžio sprendimas ir kt.). Slaugytojas pacientui aktualią ir reikalingą informaciją pateikdamas įvairiausiais metodais ir priemonėmis (žodžiu, raštu per lankstinukus, plakatus, audio ir video įrašus) bei atsižvelgdamas į asmenines pacientų savybes, gali pasiekti maksimalaus rezultato - mažesnio intensyvumo skausmo.
Skausmo suvokimo teorijos ir emocijų reikšmė
Mokslininkai Melzack ir Wall (1965) pristatė „vartų kontrolės“ teoriją, pagal kurią jutiminiai (sensoriniai), pažinimo (kognityvūs) ir emociniai veiksniai gali sustiprinti arba susilpninti skausmo pojūtį. Amerikiečių psichologijos mokslų daktaras Howard Leventhal ir Deborah Everhard 1979 m. pristatė „Lygiagretaus informacijos apdorojimo“ teoriją, padedančią paaiškinti skausmo suvokimą; autoriai teigė, kad skausmas ir emocijos susijusios.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Lygiagretaus informacijos apdorojimo skausmo suvokimo teorija atskleidžia, kad emocijos, priklausomai nuo jų pobūdžio, lemia subjektyvų skausmo pojūtį. Emocijai kilti reikalinga ne tik reakcija, bet ir jos vertinimas, kuris remiasi žmogaus įsitikinimais. Įsitikinimai, kad skausmas yra pastovus ir nekintantis, lemia didesnį skausmo intensyvumo pojūtį.
Demenciją sergančių pacientų slauga ir iššūkiai
Sergančių demencija pacientų slauga yra sudėtinga, nes demencija - tai klinikinis sindromas, kurio pagrindinis požymis - mąstymo sutrikimas. Visi pacientai yra skirtingos asmenybės, bet dėl savo būklės panašūs, turintys poreikių, kuriuos reikia nustatyti ir patenkinti. Demencija sergančių pacientų slaugos patirtis yra sudėtinga ir sunki, ypač dėl ūmių būklių ir skausmo valdymo.
Tyrimo tikslas - atskleisti slaugytojo patirtis, slaugant ūmios būklės sergančiuosius demencija, valdant skausmą. Tyrimo problema apima klausimus: su kokiais sunkumais, iššūkiais susiduria slaugytojai slaugydami sergančiuosius demencija; kokia yra slaugos patirtis valdant skausmą?
Demencija sergančius pacientus slaugantys slaugytojai susiduria su įvairiais sunkumais - skausmo ir ūmių būklių valdymas, staigūs pacientų sveikatos būklės pokyčiai, visapusiškas pasirūpinimas pacientu, kantrybės trūkumas. Pagrindiniai iššūkiai - sudėtingas slaugos procesas, ūmios būklės, pacientų elgesio problemos, skausmo valdymas, bendravimas su pacientų artimaisiais, psichologinės pagalbos teikimas, asmeniniai veiksniai (kantrybės ir laiko stoka) ir organizaciniai veiksniai (personalo trūkumas, dideli darbo krūviai).
Pagrindinės kliūtys ir sprendimai demencijos slaugoje
Vienas pagrindinių trukdžių yra organizacinės kliūtys: darbuotojų trūkumas, nepakankamas personalo mokymas, dideli darbo krūviai, laiko trūkumas ir jo planavimo įgūdžių stoka, nekoordinuotas/nepakankamas bendravimas tarp įvairių grandžių. Siekiant tai spręsti, reikia užtikrinti galimybę nuolat tobulinti slaugytojų profesines kompetencijas, mokyti paliatyviosios pagalbos filosofijos, formuoti komandinio darbo aplinką ir užtikrinti aktyvų bendravimą bei bendradarbiavimą.
Trūksta bendravimo įgūdžių tiek su pacientais, tiek su jų artimaisiais ir tarpusavyje su komandų nariais. Sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigose turi būti tobulinamas bendravimo ir bendradarbiavimo kontekstas, komandinė veikla, siekiant užtikrinti tarpusavio susikalbėjimą ir pasitikėjimą vienų kitais.
Padidėjusi infekcijos rizika dėl netinkamų slaugos veiksmų (šlapimo takų infekcija, pneumonija ir t. t.) reikalauja užtikrinti tinkamą slaugos veiksmų atlikimą ir nuolatinį personalo mokymą.
Organizaciniai veiksniai ir slaugos paslaugų kokybė
Darbas su demencija sergančiais pacientais yra sudėtingas. Slaugytojai dažnai susiduria su problemomis, susietomis su organizaciniais veiksniais, trikdančiais optimalų slaugos procesą. Slaugytojams tai kelia nusivylimo, bejėgiškumo, nepasitenkinimo savimi ir sistema jausmus. Slaugytojų darbo krūviai dideli, tai apriboja jų laiką ir dėmesį lėtiniams pacientų poreikiams, nes pirmenybė skiriama ūminėms situacijoms.
Ši problema formuojasi dėl nepakankamo personalo mokymo, laiko planavimo įgūdžių trūkumo, didelių darbo krūvių ir tempo. Visa tai riboja optimalaus slaugos proceso užtikrinimą ir įgyvendinimą.
Ūmių būklių valdymas demencijos pacientams
Ūmių būklių valdymas reikalauja daugiau laiko ir šiam procesui suvaldyti turi būti skiriama daug pastangų. Ligoninės aplinka gali padidinti demencija sergančiųjų nerimą, baimę, nesaugumą, padidinti jautrumą aplinkai (pvz., garsams, apšvietimui ir pan.), todėl slaugytojai turi įvertinti šiuos aspektus ir kiek įmanoma sumažinti jų keliamą neigiamą poveikį sergantiesiems.
Ūmių būklių valdomos vertinant situaciją ir stebint pacientus pagal gydytojo paskyrimus. Skausmo valdymui svarbus jo atpažinimas ir medikamentinis gydymas pagal poreikį.
Rekomendacijos slaugos proceso valdymui
- Užtikrinti nuolatinį slaugos procesų stebėjimą ir vadovybinę vertinamąją analizę ne rečiau kaip kartą per metus.
- Nustatant tikslus atsižvelgti į paciento poreikius, pacientų pasitenkinimą, gerinimo galimybes bei išteklių poreikį.
- Skirti ypatingą dėmesį slaugos dokumentacijos diegimui ir slaugos personalo mokymui.
- Diegti komandinio darbo principus ir gerinti bendravimą tarp gydytojų, slaugytojų ir administracijos.
- Ugdyti slaugytojų kompetencijas skausmo vertinime ir valdyme bei demencijos pacientų priežiūroje.
- Taikyti tiek medikamentines, tiek nemedikamentines skausmo malšinimo priemones.
- Mažinti organizacinius trikdžius - užtikrinti pakankamą personalą ir laiko planavimą, kad būtų įmanoma teikti į pacientą orientuotą slaugą.
| Problema | Galimas sprendimas |
|---|---|
| Darbuotojų trūkumas, dideli krūviai | Užtikrinti papildomą personalą, mažinti darbo tempą |
| Trūksta bendravimo įgūdžių | Mokymai, komandinio darbo ugdymas |
| Infekcijų rizika | Nuolatinis personalo mokymas, protokolų laikymasis |
| Skausmo vertinimo problemos | Paciento mokymas VAS skalės naudojimui, informavimas |
Siekiant užtikrinti nuolatinį slaugos proceso palaikymą ir veiksmingumą, Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovybė ne rečiau kaip vieną kartą per metus atlieka vadovybinę vertinamąją analizę. Vertinamosios analizės metu nustatomos gerinimo galimybės, poreikis keisti kokybės vadybos sistemą (KVS), įvertinama kokybės politika bei matuojami kokybės tikslai.