Smurtas artimoje aplinkoje, apimantis visas smurto formas, laikomas pavojingesne smurto forma ir to priežastys yra įvairios, tačiau pagrindinė jų yra ta, kad smurtauja žmogus, su kuriuo sieja artimas emocinis ryšys, kuriuo auka turėtų pasitikėti, todėl daroma žala yra gerokai didesnė. Smurto artimoje aplinkoje, nepriklausomai nuo jo formos, pagrindinės priežastys paprastai yra susijusios su smurtautojo siekiu kontroliuoti auką, o tai lemia ne vienkartinį tokio smurto pobūdį.
Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, vadinamuosius buitinius konfliktus palikdamas spręsti pačiai šeimai. Ši situacija iš esmės pasikeitė tik 2011 metais, kai, palaipsniui keičiantis visuomenės požiūriui į smurtą artimoje aplinkoje, reaguojant į sukeliamas skaudžias (dažniausiai, negrįžtamas) pasekmes smurto artimoje aplinkoje aukoms, 2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
Teisinis lūžis: 2011 m. įstatymas ir jo paskirtis
Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje dėl jo sukeliamos žalos visuomenei buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, reikalaujančių greito valstybės institucijų įsikišimo ir laiku suteikiamos pagalbos smurto aukoms. 2011 m. gegužės 26 d. Nr. 1 straipsnis. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Šis įstatymas apibrėžia smurto artimoje aplinkoje sampratą, nustato smurto artimoje aplinkoje subjektų teises ir atsakomybę, prevencijos priemonių įgyvendinimą, pagalbos smurto artimoje aplinkoje atveju teikimą ir apsaugos priemonių smurtą patyrusiam asmeniui taikymą.
Per šiuos dvidešimt metų kokybiškai keitėsi ir valstybės požiūris į šeimą apskritai, o tai yra svarbu suprantant, ką valstybė laiko artima aplinka - ar vien tik šeimą santuokos instituto prasme, ar ir kitus artimuosius. Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pažymėjo, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 str. 3 d. nuostatose.
Institucijų vaidmenys ir pagalbos sistema
Lietuvos teisinė sistema užtikrina, kad būtų įsikišta į smurto artimoje aplinkoje situacijas ir pritaikytos apsaugos priemonės, siekiant apsaugoti aukas ir jų vaikus nuo pavojaus, kurį kelia smurtautojas. Policijos pareigūnai įprastai pirmieji atvyksti į įvykio vietą ir turi pareigą įvertinti situaciją. Policija kartu su teismu turi teisę ir pareigą taikyti apsaugos priemones tam, kad apsaugotų auką ir jo (jos) vaikus.
Taip pat skaitykite: Ypatumai paveldint neveiksnumui
Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užfiksuoja duomenis apie smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas teismo sprendimas.
Vyriausybės įgaliotos institucijos yra atsakingos už specializuotos pagalbos centrų programos parengimą. Specializuotos pagalbos centrai teikia nemokamą specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims bei tarpininkauja ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Smurtą patyrusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama galimybė gauti nemokamą psichologinę pagalbą telefonu visą parą.
Specializuota kompleksinė pagalba ir informavimas
Reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikia šiam asmeniui emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą), rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį ir informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje.
Policijos pareigūnas ar prokuroras, kai kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje elektroninių ryšių priemonėmis informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui policijos pareigūnas ar prokuroras privalo pateikti būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens duomenis: pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) (jei tuo metu žinomas), smurto artimoje aplinkoje įvykio datą ir vietos adresą, informaciją, ar buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis (nurodyti apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką, jo taikymo pabaigą, taikomus įpareigojimus ir atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatus), smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens vardą ir pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir trumpą aprašymą.
2023 m. naujos redakcijos įstatymas ir orderio institutas
Siekdamas efektyvesnės smurtą patyrusių asmenų apsaugos Seimas 2023 metais priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Naujoje įstatymo redakcijoje numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti, kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Taip pat skaitykite: Kaip sutvarkyti pensiją
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, atlikęs pavojaus rizikos vertinimą ir nustatęs smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti privalo priimti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.
Apsaugos nuo smurto orderis
Orderio turinys ir vykdymas
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15-os dienų laikotarpiui įpareigojamas išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu.
Šiuo atveju nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas. Toks asmuo gali būti įpareigotas nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, taip pat nesiartinti orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir vaikų. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė.
Rizikos vertinimas ir institucinis bendradarbiavimas
Jis skiriamas tuomet, kai gavus pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Skiriant orderį vertinama potencialaus smurto rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras.
Taip pat skaitykite: Viskas apie nedarbingumo pratęsimą
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti. Jeigu, vykdant apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimus, be priežiūros liktų asmuo, kuriam reikalingos socialinės ar sveikatos priežiūros paslaugos, policijos pareigūnai nedelsdami elektroninių ryšių ar kitomis priemonėmis informuoja šio asmens giminaitį ar kitą artimą asmenį, galintį pasirūpinti be priežiūros galinčiu likti asmeniu, o jei jų nėra, - socialinių paslaugų įstaigą ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gali suteikti pagalbą bet kuriuo paros metu (nurodo asmens vardą, pavardę, gimimo datą ir buvimo vietos adresą, jei tuo metu žinoma).
Skundų tvarka ir atsakomybė
Įstatymas numato, kad policijos pareigūn(i)ų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti, galima skųsti apylinkės teismui per 15-ka dienų nuo sprendimo priėmimo. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, pagal šio padalinio buvimo vietą.
Apylinkės teisme, nagrinėjant vadovaujantis šio straipsnio 6 ir 7 dalimis gautus skundus, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiami policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, padavęs skundą, ir (ar) jo advokatas (atstovas), kiti suinteresuoti asmenys. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą. Bendra apsaugos nuo smurto orderio skyrimo tuo pačiu faktiniu pagrindu trukmė negali būti ilgesnė negu 15 dienų.
Duomenys apie taikymą ir praktinį poveikį
Lietuvos policijos duomenimis, vien per pirmąjį pusmetį nuo įstatymo dėl orderio skyrimo įsigaliojimo pradžios, gauta apie 27 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą, daugiau nei 7 tūkstančiams asmenų išduota daugiau nei tūkstančių orderių.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Pranešimai dėl smurto (pirmas pusmetis) | ~27 000 |
| Asmenys, kuriems nustatyta rizika ir pritaikytas orderis | >7 000 |
| Orderio trukmė | 15 dienų |
| Sprendimo apskundimo terminas | 15 dienų |
Baudžiamoji teisė ir psichologinio smurto dimensija
Šiandien tiek baudžiamajame kodekse, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinis smurtas - nuo lengviausio iki sunkiausio - laikomas pavojingesniu, jei jis padaromas artimoje aplinkoje. Visgi vertinant apsaugą nuo psichologinio smurto artimoje aplinkoje atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajame kodekse yra kriminalizuotos tik pavojingiausios jo apraiškos (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, terorizavimas ir kt.).
Visiškai neseniai, prieš kelerius metus, įstatymų leidėjas prie psichologinio smurto priskyrė ir persekiojimą. Persekiojimas yra pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika, sutrikdanti aukos privatų gyvenimą, sukurianti nuolatinę įtampą ir nerimą.
Procesinės aukų teisės ir specialieji apsaugos poreikiai
Iš esmės keitėsi ir pats baudžiamasis procesas, kuriame imta pripažinti, kad nukentėjusieji nėra tik įrankiai teisėsaugos institucijų rankose siekiant ištirti bylą, tačiau jie taip pat yra ir proceso dalyviai, kurie turi individualių poreikių, o konkrečiai - poreikį atgauti saugumo, pasitikėjimo jausmą. Tuo tikslu buvo įtvirtinti papildomi apsaugos garantai aukoms, taip pat vadinamieji specialieji apsaugos poreikiai.
Specialiųjų apsaugos poreikių nustatymas įtvirtintas Lietuvos įstatymų leidėjui įgyvendinant ES Nusikaltimų aukų direktyvą, kurioje reglamentuotos pagrindinės asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos, pažeidžiamų liudytojų teisės, paramos ir apsaugos standartai. 2020 m. priimtus Baudžiamojo proceso kodekso 38 str. pakeitimus, kuriais buvo išplėstas šeimos nariams priskirtinų asmenų ratas, neabejotinai lėmė čia paminėta Konstitucinio Teismo praktika, prioritetą teikianti asmenų tarpusavio santykių turiniui, o ne santykių išraiškos formai.
Tarptautinis kontekstas ir visuomenės požiūris
Be paminėtų pagrindinių reguliavimo pakeitimų, šiandien Lietuva jau yra kelių svarbių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, susijusių su moterų teisių apsauga ir moterų diskriminacijos panaikinimu, dalyvė. Lietuva yra ratifikavusi 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą.
Lietuva taip pat yra Konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo dalyvė. Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m. birželio 7 d., tačiau iki šiol jos neratifikavo, ir tai vis dar kelia daug diskusijų ir emocijų. Kalbant apie regioninį lygmenį, Lietuva yra Europos Tarybos narė ir šios tarptautinės organizacijos priimtų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Europos socialinės chartijos (pataisytos) dalyvė.
Taigi teisiniu ir tarptautiniu lygmeniu Lietuva per dvidešimt metų nuėjo ilgą, turiningą kelią ir iš esmės savo teisiniu reguliavimu, teisėsaugos institucijų praktika daugeliu aspektų neatsilieka, o tam tikrais atvejais ir lenkia kitas Europos valstybes. Tačiau svarbiausia yra tai, kad greta teisinio reguliavimo iš esmės keitėsi visuomenės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje ir šiandien daugeliui jau ne vis vien, kai girdi, mato akivaizdų smurtą savo aplinkoje.
Lyčių aspektas ir visuomeninės rekomendacijos
Smurto artimoje aplinkoje aukomis dažniausiai tampa moterys, todėl tai laikoma diskriminacijos prieš moteris forma. Pastabose ŽTSI pasiūlė įtraukti į įstatymo taikymo sritį moterų apsaugą nuo smurto prieš moteris, kadangi šiuo metu moterys Lietuvoje lieka silpnai teisiškai apsaugotos nuo fizinio, psichologinio, seksualinio smurto ir persekiojimo ne tik artimoje aplinkoje, bet ir vykdomo nepažįstamų asmenų.
Siekiant, kad projekte numatytas Apsaugos nuo smurto orderio institutas atitiktų proporcingumo principą, ŽTSI pasiūlė koreguoti orderio skyrimo sąlygas ir tvarką taip, kad orderis būtų skiriamas atsižvelgiant į pakartotinio smurto, bauginimų ir keršto riziką, o orderio taikymas būtų sankcionuotas apylinkės teismo. Pastabose taip pat siūloma išsaugoti esamą tvarką, kai policija duomenis apie smurto artimoje aplinkoje aukas specializuotos kompleksinės pagalbos centrams perduoda be atskiro nukentėjusio asmens sutikimo.
Rezonansiniai atvejai ir vertybinis kontrastas
Vaizdo turinio platformoje „Netflix“ 2025 metais pradėtas rodyti serialas „Nuo roko žvaigždės iki žudiko” ne tik leido sugrįžti į 2003-iųjų Vilnių, bet ir iškėlė į paviršių vieną vis dar aktualią temą - smurto tarp emociškai artimų žmonių. Seriale gvildenami įvairūs šios tragedijos aspektai, tačiau vienas iš jų yra tas, kad Lietuvos teisėsaugos institucijoms nustačius, jog žmogžudystė buvo įvykdyta „iš aistros“, atsakomybė žudikui teko švelnesnė.
Toks požiūris gerokai prasilenkia su šių dienų požiūriu į smurtautojus artimoje aplinkoje, todėl akivaizdu, kad daugiau nei per dvidešimt metų įvyko ne tik šių nusikaltimų teisinio, bet ir vertybinio traktavimo pokyčių. Smurtas artimoje aplinkoje tampa įprastu problemų sprendimo ar net bendravimo būdu, prie kurio, deja, pripranta ne tik smurtautojas, bet ir auka.
Savivaldybių ir NVO vaidmuo prevencijoje
Prevencijos priemonės įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) ir jos įgaliotų institucijų parengtas programas. Savivaldybės institucijos prevencijos priemones, skirtas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose.
Nevyriausybinės organizacijos skatinamos vykdyti ir dalyvauti vykdant smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo veiklas. Šios priemonės ir projektai turi būti numatyti savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) strateginiame veiklos plane.
Teisminė kontrolė ir komunikacija su aukomis
Apylinkės teisme, nagrinėjant vadovaujantis šio straipsnio 6 ir 7 dalimis gautus skundus, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiami policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, padavęs skundą, ir (ar) jo advokatas (atstovas), kiti suinteresuoti asmenys. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti skundo.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam skyręs kardomąją priemonę arba inicijavęs jos skyrimą, nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną po kardomosios priemonės skyrimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu apie priimtus sprendimus informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovus pagal įstatymą bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos teritorinį skyrių (kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) apie šios priemonės skyrimą, pakeitimą ar panaikinimą (nurodo kardomosios priemonės pavadinimą, jos skyrimo datą ir taikymo laikotarpį).
Smurto orderio procedūrinė dinamika
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento, jeigu teismas jį panaikina anksčiau, negu sueina 15 dienų nuo orderio paskyrimo momento.
Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas kartu su visa turima informacija apie įvykį tą pačią dieną elektroninių ryšių priemonėmis perduodamas apylinkės teismui ir apie tai informuojamas skundą padavęs asmuo. Skundo padavimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo.
Kas dar liko padaryti?
Vis dėlto smurto artimoje aplinkoje mastas reikšmingai nemažėja. Išsprendus teisinio reguliavimo problemas, siekiant sumažinti smurto artimoje aplinkoje, matyt, teks grįžti prie ilgai trunkančių, bet efektyviausių sprendimų - visuomenės švietimo, koks elgesys yra normalus, o koks - žalingas, net jei sunku tai identifikuoti, taip pat emocinio intelekto stiprinimo, tinkamų konfliktų sprendimo būdų paieškos ir kt.