Slaugos procesą slaugytojai savo praktikoje naudoja jau gana ilgą laiką. Slaugos proceso sąvoka neatsiejama nuo pačios slaugos. Alfaro-LeFevre (1999) teigia, jog slaugos procesas yra humanistinės slaugos sisteminis modelis, kurio pagrindinis tikslas -rezultatų pasiekimas efektyviais resursų ištekliais. Slaugos procesas yra sisteminis, nes sudarytas iš penkių žingsnių, humanistinis, nes pagrįstas tikėjimu, jog kai mes planuojame slaugą ir slaugome, apsvarstome kiekvieno individo unikalius poreikius bei interesus.
Slaugos procesą naudoja viso pasaulio slaugytojai tam, kad būtų apibūdintas slaugos tiekimo veiksmas. Slaugymo procesui pradžią davė slaugos teoretikė Hall, kuri 1955 m. Slaugos procesą tinkamai charakterizuoja J.M. Wilkinson - tai dinamiškas ir cikliškas, orientuotas į klientą, planingas ir į tikslą nukreiptas, universaliai pritaikomas, į problemą nukreiptas bei kognityvinis procesas.
Pagrindiniai slaugos proceso etapai
Slaugos procesas susideda iš kelių pagrindinių etapų, kurie užtikrina kokybišką ir efektyvią paciento priežiūrą. Šie etapai yra:- Vertinimas: Jo metu renkama bei tikrinama informacija apie sveikatos būklę, ieškoma sveikatos nukrypimų nuo normos, rizikos faktorių, kurie gali būti kliūtis sveikatai, pavyzdžiui, rūkymas. Informacijos iš paciento ir apie pacientą rinkimas. Biografiniai ir sveikatos duomenys. Paciento apklausa vadovaujantis N. Roper gyvenimo veiklos modeliu. Slaugytojas visuomet privalo ištirti ir užrašyti pagrindinius slaugos duomenis.
- Diagnozė (Problemos identifikacija): Analizuojama informacija, duomenys bei nustatomos esamos ir potencialios problemos, o tai yra slaugos plano pagrindas.
- Slaugos planavimas: ( antrasis slaugos proceso etapas). Slaugos planą sudaro. Šiuolaikinė slauga grindžiama iš anksto apgalvota ir organizuota, šiuolaikinėmis slaugos mokslo žiniomis pagrįsta sveikatos priežiūra. Į slaugomą žmogų žiūrima kaip į visumą, todėl vertinami ne tik fiziniai, bet ir dvasiniai, socialiniai poreikiai, ekonominė bei ekologinė paciento aplinka.
- Slaugos plano įgyvendinimas: ( 3-čias etapas). Atlikite intervencijas, stebėdami pacientą, darykite pakeitimus slaugos plane, jei to reikia.
- Rezultatų įvertinimas: ketvirtasis slaugos proceso etapas. Kokie rezultatai? Ar būtina kažką keisti? Informuokite ir užrašykite. Gal yra kokių požymių apie kuriuos būtina pranešti kitiems specialistams? Jūs nusprendžiate, ar pasiekėte norimų rezultatų, ar pasirinktos intervencijos buvo efektyvios ar matyti pokyčiai, o tada keičiate slaugos planą arba jį užbaigiate. Kaip pakito paciento sveikata? Ar pacientas pajėgus daryti tai, ką jūs suplanavote? Jei ne, kodėl? Ar atsirado nauji slaugos prioritetai? Jei tikslai pasiekti, ar pacientas pajėgus pats savimi pasirūpinti? Gal jam reikalingos sveikatą stiprinančios priemonės? Kodėl planas efektyvus?
Slaugos tikslas - stiprinti ir saugoti gerą sveikatą, palengvinti ar mažinti neigiamus ligos poveikius. Norint pasiekti tikslą geriausias būdas yra sistemingas darbo procesas. Slaugytojai turi veikti logiškai spręsti slaugos problemas visose gyvenimo situacijose. Paciento slaugos poreikių tenkinimas vienija ir slaugos procesą. Į žmogų žiūrima kaip į visumą (holizmas).
Slaugytojas kartu su pacientu ir jo šeimos nariais vertina paciento poreikius, sudaro planą, kaip juos patenkinti, įgyvendina planą ir apibendrina rezultatus. Slaugytojas surinkęs informaciją apie pacientą, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros komandos nariais turi apibrėžti tikslus, įvardyti reikalingą priežiūrą ir priežiūros veiksmų nuoseklumą.
Duomenys apie ligonį renkami nuolat. Šie duomenys reguliariai stebimi ir registruojami, kad galėtume laiku pastebėti pokyčius, iš kurių būtų galima nuspręsti, ar būtina tęsti paskirtą slaugą, o gal reikia slaugos veiksmus keisti kitais.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Vertinimo etapas
Situacijos vertinimas apima informacijos iš paciento ir apie pacientą rinkimą. Informacijos iš paciento ir apie pacientą rinkimas. Biografiniai ir sveikatos duomenys. Paciento apklausa vadovaujantis N. Roper gyvenimo veiklos modeliu. Slaugytojas visuomet privalo ištirti ir užrašyti pagrindinius slaugos duomenis. Subjektyvūs paciento tyrimas. Objektyvus paciento tyrimas.
Paciento sveikatos vertinimas apima informacijos, duomenų rinkimą, paciento tyrimą. Paciento tyrimas gali būti subjektyvus arba objektyvus. Subjektyvus paciento tyrimas apima apklausą, o objektyvus tyrimas apima bendrosios paciento būklės įvertinimą, apžiūrą, apčiuopą, auskultaciją, laboratorinius ir instrumentinius tyrimus.
Slaugos planavimas
Slaugos planavimas yra antrasis slaugos proceso etapas. Slaugos planą sudaro. Šiuolaikinė slauga grindžiama iš anksto apgalvota ir organizuota, šiuolaikinėmis slaugos mokslo žiniomis pagrįsta sveikatos priežiūra. Į slaugomą žmogų žiūrima kaip į visumą, todėl vertinami ne tik fiziniai, bet ir dvasiniai, socialiniai poreikiai, ekonominė bei ekologinė paciento aplinka.
Slaugos plano įgyvendinimas
Slaugos plano įgyvendinimas yra 3-čias etapas. Atlikite intervencijas, stebėdami pacientą, darykite pakeitimus slaugos plane, jei to reikia.
Rezultatų įvertinimas
Rezultatų įvertinimas yra ketvirtasis slaugos proceso etapas. Kokie rezultatai? Ar būtina kažką keisti? Informuokite ir užrašykite. Gal yra kokių požymių apie kuriuos būtina pranešti kitiems specialistams? Jūs nusprendžiate, ar pasiekėte norimų rezultatų, ar pasirinktos intervencijos buvo efektyvios ar matyti pokyčiai, o tada keičiate slaugos planą arba jį užbaigiate. Kaip pakito paciento sveikata? Ar pacientas pajėgus daryti tai, ką jūs suplanavote? Jei ne, kodėl? Ar atsirado nauji slaugos prioritetai? Jei tikslai pasiekti, ar pacientas pajėgus pats savimi pasirūpinti? Gal jam reikalingos sveikatą stiprinančios priemonės? Kodėl planas efektyvus?
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Nustatom slaugos poreikių prioritetus. Įvertinama kokių priemonių reikia imtis, ką gali daryti pats pacientas.
Slaugos procesas - tai sprendimų priėmimas paremtas kritišku mąstymu. Jis lyginamas su moksliniais metodais, ieškančiais problemų sprendimo. Tiek slaugos procesas, tiek mokslinis metodas remiasi dviem tais pačiais žingsniais, judėdami nuo problemos identifikacijos link sprendimo vertinimo. Vienas tik skirtumas - mokslinis metodas pirmiausia atpažįsta problemą, o paskui renka duomenis. Tuo tarpu slaugoje, pirma surenkami duomeys, o vėliau įžvelgiamos problemos.
Reali slaugos problema - jau egzistuojanti problema. Nesiimant slaugos veiksmų, dėl jos gali iškilti grėsmė paciento sveikatai, gyvybei ir gerovei. Potenciali slaugos problema - yra tokia, kurią slaugytojai numato ateityje iškilsiant, jei nebus imamasi slaugos veiksmų.
Slaugytojas kartu su pacientu ir jo šeimos nariais vertina paciento poreikius, sudaro planą, kaip juos patenkinti, įgyvendina planą ir apibendrina rezultatus. Slaugytojas surinkęs informaciją apie pacientą, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros komandos nariais turi apibrėžti tikslus, įvardyti reikalingą priežiūrą ir priežiūros veiksmų nuoseklumą.
Duomenys apie ligonį renkami nuolat. Šie duomenys reguliariai stebimi ir registruojami, kad galėtume laiku pastebėti pokyčius, iš kurių būtų galima nuspręsti, ar būtina tęsti paskirtą slaugą, o gal reikia slaugos veiksmus keisti kitais.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
ADPIE – SLAUGOS PROCESO PAVYZDŽIAI (kaip visada žinoti, ką daryti toliau)
Slaugos proceso privalumai:
- Užtikrina individualizuotą priežiūrą.
- Gerina komunikaciją tarp slaugytojų ir pacientų.
- Padeda nustatyti prioritetus ir efektyviai planuoti slaugą.
- Skatina kritinį mąstymą ir problemų sprendimą.
- Užtikrina aukštesnę slaugos kokybę.
Slaugos procesą naudoja viso pasaulio slaugytojai tam, kad būtų apibūdintas slaugos tiekimo veiksmas. Slaugymo procesui pradžią davė slaugos teoretikė Hall, kuri 1955 m. Slaugos procesą tinkamai charakterizuoja J.M. Wilkinson - tai dinamiškas ir cikliškas, orientuotas į klientą, planingas ir į tikslą nukreiptas, universaliai pritaikomas, į problemą nukreiptas bei kognityvinis procesas.