Šiuolaikinė slauga grindžiama iš anksto apgalvota ir organizuota sveikatos priežiūra, paremta šiuolaikinėmis slaugos mokslo žiniomis. Slaugos proceso sąvoka neatsiejama nuo pačios slaugos. Tai organizuotas, sisteminis požiūris, kuriuo remiasi slaugytojai, tam kad būtų patenkinti individualūs kiekvieno paciento sveikatos priežiūros poreikiai.
Slaugos procesą slaugytojai savo praktikoje naudoja jau gana ilgą laiką. Tai sistemingas problemų sprendimas siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens, šeimos, bendruomenės ar visuomenės sveikatos poreikius. Paciento slaugos poreikių tenkinimas vienija ir slaugos procesą. Į slaugomą žmogų žiūrima kaip į visumą, todėl vertinami ne tik fiziniai, bet ir dvasiniai, socialiniai poreikiai, ekonominė bei ekologinė paciento aplinka. Į žmogų žiūrima kaip į visumą (holizmas).
Slaugytojas kartu su pacientu ir jo šeimos nariais vertina paciento poreikius, sudaro planą, kaip juos patenkinti, įgyvendina planą ir apibendrina rezultatus. Slaugytojas surinkęs informaciją apie pacientą, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros komandos nariais turi apibrėžti tikslus, įvardyti reikalingą priežiūrą ir priežiūros veiksmų nuoseklumą.
Alfaro-LeFevre (1999) teigia, jog slaugos procesas yra humanistinės slaugos sisteminis modelis, kurio pagrindinis tikslas - rezultatų pasiekimas efektyviais resursų ištekliais. Slaugos procesas yra sisteminis, nes sudarytas iš penkių žingsnių, humanistinis, nes pagrįstas tikėjimu, jog kai mes planuojame slaugą ir slaugome, apsvarstome kiekvieno individo unikalius poreikius bei interesus. Slaugos procesą naudoja viso pasaulio slaugytojai tam, kad būtų apibūdintas slaugos tiekimo veiksmas.
Slaugymo procesui pradžią davė slaugos teoretikė Hall, kuri 1955 m. Slaugos procesą tinkamai charakterizuoja J.M. Wilkinson - tai dinamiškas ir cikliškas, orientuotas į klientą, planingas ir į tikslą nukreiptas, universaliai pritaikomas, į problemą nukreiptas bei kognityvinis procesas.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Duomenys apie ligonį renkami nuolat. Šie duomenys reguliariai stebimi ir registruojami, kad galėtume laiku pastebėti pokyčius, iš kurių būtų galima nuspręsti, ar būtina tęsti paskirtą slaugą, o gal reikia slaugos veiksmus keisti kitais.
Pagrindiniai Slaugos Proceso Etapai
Slaugos tikslas - stiprinti ir saugoti gerą sveikatą, palengvinti ar mažinti neigiamus ligos poveikius. Norint pasiekti tikslą geriausias būdas yra sistemingas darbo procesas. Slaugytojai turi veikti logiškai spręsti slaugos problemas visose gyvenimo situacijose.
Slaugos procesą sudaro keli etapai:
- Vertinimas: Jo metu renkama bei tikrinama informacija apie sveikatos būklę, ieškoma sveikatos nukrypimų nuo normos, rizikos faktorių, kurie gali būti kliūtis sveikatai, pavyzdžiui, rūkymas.
- Diagnozė (Problemos identifikacija): Analizuojama informacija, duomenys bei nustatomos esamos ir potencialios problemos, o tai yra slaugos plano pagrindas.
- Nustatykite prioritetus: Kurią problemą būtina spręsti neatidėliojant? Kurios problemos gali palaukti? Kuriai problemai reikalinga slauga? Kurios problemos gali būti perleidžiamos kitiems specialistams?
- Atlikite intervencijas: Stebėdami pacientą, darykite pakeitimus slaugos plane, jei to reikia. Kokie rezultatai? Ar būtina kažką keisti? Informuokite ir užrašykite. Gal yra kokių požymių apie kuriuos būtina pranešti kitiems specialistams?
- Įvertinimas: Jūs nusprendžiate, ar pasiekėte norimų rezultatų, ar pasirinktos intervencijos buvo efektyvios ar matyti pokyčiai, o tada keičiate slaugos planą arba jį užbaigiate. Kaip pakito paciento sveikata? Ar pacientas pajėgus daryti tai, ką jūs suplanavote? Jei ne, kodėl? Ar atsirado nauji slaugos prioritetai? Jei tikslai pasiekti, ar pacientas pajėgus pats savimi pasirūpinti? Gal jam reikalingos sveikatą stiprinančios priemonės? Kodėl planas efektyvus?
Slaugos procesas - tai sprendimų priėmimas paremtas kritišku mąstymu. Jis lyginamas su moksliniais metodais, ieškančiais problemų sprendimo. Tiek slaugos procesas, tiek mokslinis metodas remiasi dviem tais pačiais žingsniais, judėdami nuo problemos identifikacijos link sprendimo vertinimo. Vienas tik skirtumas - mokslinis metodas pirmiausia atpažįsta problemą, o paskui renka duomenis. Tuo tarpu slaugoje, pirma surenkami duomenys, o vėliau įžvelgiamos problemos.
Vertinant paciento sveikatos būklę, svarbu surinkti kuo daugiau informacijos. Tai apima tiek subjektyvius, tiek objektyvius tyrimus.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Paciento Sveikatos Vertinimas
- Subjektyvus paciento tyrimas: Apklausa. Bendrieji apklausos principai.
- Objektyvus tyrimas: Bendroji paciento būklė, apžiūra, apčiuopa, auskultacija, laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai.
Slaugos planavimas apima:
- Slaugos plano sudarymą.
- Slaugos poreikių prioritetų nustatymą.
- Įvertinimą, kokių priemonių reikia imtis, ką gali daryti pats pacientas.
Slaugos Problemos
Tai organizmo sutrikimai, kurie trukdo pacientui patenkinti poreikius. Slaugos problema - tai išoriniai ar vidiniai veiksniai, kurie trukdo pacientui patenkinti savo poreikius, dėl to reikia tam tikrų slaugos veiksmų. Slaugos problema - gali būti reali ir potenciali.
- Reali slaugos problema - jau egzistuojanti problema. Nesiimant slaugos veiksmų, dėl jos gali iškilti grėsmė paciento sveikatai, gyvybei ir gerovei.
- Potenciali slaugos problema - yra tokia, kurią slaugytojai numato ateityje iškilsiant, jei nebus imamasi slaugos veiksmų.
Poreikiai skirstomi į:
- Pirminius (įgimti fiziologiniai poreikiai, savisaugos poreikis).
- Antrinius (socialiniai, pripažinimo, saviraiškos).
Malsow poreikių piramidė:
Maslow poreikių piramidė
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Slaugos Plano Pavyzdys
Slaugos planą sudaro:
- Tikslų iškėlimas.
- Slaugos būdai.
- Įvertinimas (tikslas, metodai ir fazės).
- Savirūpos planavimas ir vykdymas pagal Orem.
- Slaugos sistemos parinkimas pagal Orem.