Slaugos procesą slaugytojai savo praktikoje naudoja jau gana ilgą laiką. Tai sistemingas problemų sprendimas siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens, šeimos, bendruomenės ar visuomenės sveikatos poreikius. Slaugos proceso sąvoka neatsiejama nuo pačios slaugos. Tai organizuotas, sisteminis požiūris, kuriuo remiasi slaugytojai, tam kad būtų patenkinti individualūs kiekvieno paciento sveikatos priežiūros poreikiai.
Alfaro-LeFevre (1999) teigia, jog slaugos procesas yra humanistinės slaugos sisteminis modelis, kurio pagrindinis tikslas - rezultatų pasiekimas efektyviais resursų ištekliais. Slaugos procesas yra sisteminis, nes sudarytas iš penkių žingsnių, humanistinis, nes pagrįstas tikėjimu, jog kai mes planuojame slaugą ir slaugome, apsvarstome kiekvieno individo unikalius poreikius bei interesus. Slaugos procesą naudoja viso pasaulio slaugytojai tam, kad būtų apibūdintas slaugos tiekimo veiksmas.
Slaugymo proceso pradžią davė slaugos teoretikė Hall, kuri 1955 m. žymėjo pirmuosius žingsnius. Slaugos proceso charakterizavimas - J. M. Wilkinson - yra dinamiškas ir cikliškas, orientuotas į klientą, planingas ir į tikslą nukreiptas, universaliai pritaikomas, į problemą nukreiptas bei kognityvinis procesas. Vertinimas: jo metu renkama bei tikrinama informacija apie sveikatos būklę, ieškoma sveikatos nukrypimų nuo normos, rizikos faktorių, kurie gali būti kliūtis sveikatai, pavyzdžiui, rūkymas.
Diagnozė (problemos identifikacija): analizuojama informacija, duomenys bei nustatomos esamos ir potencialios problemos, o tai yra slaugos plano pagrindas. Nustatykite prioritetus: kurią problemą būtina spręsti neatidėliojant? Kurios problemos gali palaukti? Kuriai problemai reikalinga slauga? Kurios problemos gali būti perleidžiamos kitiems specialistams? Atlikite intervencijas, stebėdami pacientą, darykite pakeitimus slaugos plane, jei to reikia.
Kokie rezultatai? Ar būtina kažką keisti? Informuokite ir užrašykite. Gal yra kokių požymių apie kuriuos būtina pranešti kitiems specialistams? Jūs nusprendžiate, ar pasiekėte norimų rezultatų, ar pasirinktos intervencijos buvo efektyvios ar matyti pokyčiai, o tada keičiate slaugos planą arba jį užbaigiate. Kaip pakito paciento sveikata? Ar pacientas pajėgus daryti tai, ką jūs suplanavote? Jei ne, kodėl? Ar atsirado nauji slaugos prioritetai? Jei tikslai pasiekti, ar pacientas pajėgus pats savimi pasirūpinti? Gal jam reikalingos sveikatą stiprinančios priemonės? Kodėl planas efektyvus?
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Slaugos procesas - tai sprendimų priėmimas paremtas kritišku mąstymu. Jis lyginamas su moksliniais metodais, ieškančiais problemų sprendimo. Tiek slaugos procesas, tiek mokslinis metodas remiasi dviem tais pačiais žingsniais, judėdami nuo problemos identifikacijos link sprendimo vertinimo. Vienas tik skirtumas - mokslinis metodas pirmiausia atpažįsta problemą, o paskui renka duomenis. Tuo tarpu slaugoje, pirma surenkami duomenys, o vėliau įžvelgiamos problemos.
J. M. „Critical thinking in nursing process and education”, Belgin YILDIRIMB, Şükran ÖZKAHRAMAN, International Journal of Humanities and Social Science Vol. 1 No. ... Pagrindų rėmuose teigiama, kad tiksli ir aiški slaugos diagnozė yra slaugos proceso pagrindas, nes slaugos diagnoze yra grindžiamas slaugos planas, parenkamos slaugos intervencijos ir įvertinami slaugos rezultatai.
Mokomoji knyga yra sudaryta iš trijų skyrių. Pirmame skyriuje apibūdinamos slaugos proceso sudėtinės dalys. Antrame skyriuje „Gyvybinių veiklų vertinimas: ypatumai, susiję veiksniai ir problemos“ yra apibūdinama dvylika gyvybinių veiklų: bendravimas; judėjimas; maitinimasis; šlapinimasis; tuštinimasis; asmens švarinimasis ir rengimasis; kvėpavimas; kūno temperatūros palaikymas; savisauga ir saugos aplinkos palaikymas; miegas; darbas ir poilsis; komforto palaikymas. Trečiajo skyrius „Slaugos diagnozių formulavimas pagal atskiras gyvybines veiklas“ atskirose lentelėse nurodomos sutrikusių gyvybinių veiklų slaugos diagnozių sudėtinės dalys.
Slaugos diagnozių formulavimo praktika: pagrindiniai žingsniai
- Duomenų rinkimas ir įvertinimas: renkami ir tikrinami duomenys apie paciento sveikatos būklę, rizikos veiksnius ir galimus nukrypimus nuo normos.
- Problemos identifikavimas: analizuojama informacija, nustatomos esamos ir potencialios problemos, kurios tampa slaugos plano pagrindu.
- Prioritetų nustatymas: kuriai problemai skirti prioritetą, kurią spręsti iš karto, o kurias galima palaukti ar perleisti kitiems specialistams?
- Intervencijų planavimas ir įgyvendinimas: parenkamos intervencijos, įvertinama jų efektyvumas ir, esant poreikiui, koreguojamas slaugos planas.
- Rezultatų įvertinimas: ar paciento būklė keičiasi, ar pasiekti tikslai, ar reikia papildomų veiksmų, ar planas užbaigtas.
- Komunikavimas ir dokumentavimas: informuojama apie pokyčius, užrašoma ir perduodama informaciją kitiems specialistams.
Slaugos procesas yra nuoseklus ciklas, kuriuo vadovaujasi slaugytojai planuojant ir įgyvendinant pagal individualius pacientų poreikius. Kritinis mąstymas ir problemų identifikavimas - esminiai komponentai užtikrinant veiksmingą slaugą. Slaugos diagnozė formuojama taip, kad būtų aiški, tiksliai apibūdinta ir lengvai įgyvendinama per konkretų slaugos planą.
Šiame darinyje pateikiama, kaip konkretūs gyvybinių veiklų sutrikimai įvardijami ir kaip jų ištakos perkeliamos į slaugos diagnozes bei atitinkamas intervencijas. Trečiasis skyrius pateikia atskiras lenteles su slaugos diagnozių sudėtinėmis dalimis pagal skirtingas gyvybines veiklas, kas padeda slaugytojams tiksliai suformuluoti problemą ir veiksmų planą.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Gyvybinės veiklos kaip slaugos diagnozių pagrindas
Gyvybinės veiklos vertinimas - tai esminė slaugos proceso dalis, nes iš jų kylantys sutrikimai tampa konkrečiomis diagnozėmis ir atitinkamomis intervencijomis. Pavyzdžiui, sutrikęs judėjimas ar maitinimasis gali reikalauti specifinių slaugos diagnozių ir planų.
Tam tikslui naudotinos lentelės
Trečiasis skyrius „Slaugos diagnozių formulavimas pagal atskiras gyvybines veiklas“ pateikia atskiras lenteles, kuriose nurodomos sutrikusios gyvybinės veiklos ir jų slaugos diagnozių sudėtinės dalys. Tai padeda slaugytojams tiksliai susieti stebėjimus su diagnozėmis ir numatyti tinkamas intervencijas.
| Gyvybinė veikla | Sutrikimas | Slaugos diagnozės sudedamosios dalys |
|---|---|---|
| Judėjimas | Sutrikęs mobilumas | Diagnozės pavadinimas, rizikos veiksniai, tikslai, intervencijos |
| Maitinimasis | Ribotas maisto vartojimas | Diagnozė, stebėjimo kriterijai, intervencijos, vertinimo kriterijai |
Tolesnėmis dalimis tikslinga papildyta informacija apie konkrečias gyvybines veiklas ir jų išvestines diagnozes, atitinkančias Lietuvos praktikos kontekstą, bei jų įgyvendinimo pavyzdžius slaugos praktikoje.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
tags: #slaugos #diagnoziu #formulavimo #pagrindai