Šiandienos medicina nuolat keičiasi, tobulėja ir atsinaujina. Kasdien stebina naujausios technologijos, pažangūs gydymo būdai, unikalūs gydytojų gebėjimai. Negalima pamiršti, kad taip pat sparčiai keičiasi ir šiuolaikinio slaugytojo vaidmuo sveikatos priežiūros sektoriuje.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pastaruoju metu pasaulyje dirba daugiau nei 7 mln. slaugytojų ir akušerių. Tai didžiausia darbo jėga sveikatos apsaugos sektoriuje. Todėl 2020 metai PSO paskelbti slaugytojų ir akušerių metais. Tačiau Europos šalyse ir ateityje prognozuojamas didėjantis slaugos specialistų trūkumas dėl augančio vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus. Dabar Lietuvoje šios kilnios profesijos atstovų akivaizdžiai trūksta, jų skaičius 1000 gyventojų nesiekia ES vidurkio (ES vidurkis 2017 m. - 8,4).
Atsižvelgiant į besikeičiančius slaugos standartus ir vis didėjantį slaugos specialistų poreikį, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete startuoja naujos, modernios slaugos studijų programos bakalaurams ir magistrams. VU visada buvo, yra ir bus šalies mokslo pažangos variklis, todėl siūlo tik paklausias, kokybiškas ir ekspertų įvertintas studijas. Planuojama priimti 100 slaugos studentų (bakalaurų) ir 30 išplėstinės praktikos slaugos studentų (magistrų).
Naujos Studijų Programos VU Medicinos Fakultete
„Mums yra didelė garbė pristatyti dvi visiškai naujas, drįsčiau teigti, absoliučiai unikalias kompetentingų slaugytojų rengimo studijų programas, kurios iš esmės skiriasi nuo kitų universitetų ar kolegijų panašių programų. Pirmoji - slaugos studijų programa yra skirta absolventams, svajojantiems apie slaugos bakalaurą. Antroji vadinasi „Išplėstinės praktikos slauga“, į ją kviečiami būsimieji magistrai. Baigusiems kolegijas numatomos papildomos studijos, po kurių jie taip pat galės mokytis magistrantūroje, - teigia VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė, Slaugos katedros vedėja, šių programų vadovė profesorė dr. Natalja Fatkulina.
Jau nuo šių mokslų metų tik VU Medicinos fakultete pagal pažangiausias moduliniu principu sudarytas programas bus rengiami pasaulinio lygio slaugytojai, turintys slaugos ir išplėstinės slaugos teorijos ir praktikos žinių, įgūdžių ir gebėjimų, gebantys tobulinti ne tik savo profesines, bet ir lyderystės bei komandinio darbo kompetencijas, besirūpinantys asmens, bendruomenės ir visos visuomenės sveikata. „Mes džiaugiamės galėdami pasigirti, kad būsimiems savo studentams rengiame ir naujausias slaugos mokslo ir praktikos bazes, perkame moderniausią aparatūrą, muliažus, manekenus, atnaujiname slaugos laboratorijas. VU Santaros klinikų „Santaros“ slėnyje veiks pažangus medicinos ir slaugos simuliacijos centras“, - pasakoja prof. N. Fatkulina.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Pasak jos, slaugos mokslo plėtros planų yra daug, jie kuriami aktyviai bendradarbiaujant su kolegomis iš kitų Europos ir pasaulio šalių. Būsimieji slaugytojai turės galimybes mokytis tarpdisciplininėse sveikatos priežiūros komandose ir įsitraukti į aukščiausio lygio mokslines veiklas. Studentams bus suteiktos platesnės praktikos galimybės valstybiniuose ir privačiuose šalies sveikatos centruose, ligoninėse, poliklinikose. Slaugos paslapčių mokys geriausi VU medicinos ir sveikatos mokslų specialistai, dėstytojai, visame pasaulyje pripažinti mokslininkai. Studentai galės tobulinti savo žinias ir kitų užsienio šalių aukštosiose mokyklose pagal mainų programas, dalyvauti bendruose projektuose. Beje, svarbi naujiena yra ta, kad tik VU slaugą studijuojantys studentai neturės laikyti praktinių įgūdžių bendrojo egzamino.
VU labai laukia ir būsimųjų išplėstinės praktikos slaugos magistrų. Tokių specialistų vaidmuo ir svarba pasaulyje ypač išryškėjo XXI a. Tai yra susiję su dviem aktualiais sveikatos priežiūros iššūkiais: gydytojų, specialistų mažėjimu ir pacientų su kompleksiniais poreikiais didėjimu. Naujos kartos išplėstinės praktikos slaugytojų veikla ne tik gerina šalies sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, bet ir leidžia taupyti sveikatos priežiūrai skiriamas lėšas.
Pasaulyje sparčiai populiarėjančią išplėstinės praktikos slaugos programą, kurioje yra integruotos slaugos, sveikatos ir technologijų mokslų žinios, sudaro trys specializacijų moduliai. Juos galima bus išsirinkti pirmame kurse. Tai - Pirminė sveikatos priežiūra, Anestezija ir intensyvioji terapija, Skubioji medicinos pagalba. Teorinių dalykų studentai mokysis simuliacinėje aplinkoje, praktiniai užsiėmimai vyks šalies sveikatos priežiūros įstaigose. Studijos pasibaigs magistro rašto darbu, kuriame didžiausias dėmesys bus skiriamas gebėjimams identifikuoti ir spręsti praktikos metu iškylančias problemas.
Naujos kartos slaugos specialistai jau dabar labai laukiami sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje visame pasaulyje. Medicina ir slauga yra kilniausios žmonijos istorijoje profesijos. VU Medicinos fakultetas kviečia studijuoti slaugos mokslus tuos, kurie turi gerus bendravimo įgūdžius, neabejingi svetimam skausmui, geba valdyti emocijas, pasitiki savimi, yra atsakingi, kantrūs ir empatiški.
Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektu numatoma, kad slaugos paslaugas teikia slaugytojai kartu su slaugytojų padėjėjais. Tokiu būdu pastariesiems galės būti suteikta daugiau kompetencijų, praplečiant jų veiklos ribas: slaugytojų padėjėjus labiau įtraukiant į klinikinį darbą, jiems perduodant mažiau sudėtingas slaugytojų funkcijas.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimo projekte tikslinamos licencijų išdavimo, galiojimo stabdymo ir galiojimo panaikinimo sąlygos bei patikslinama slaugos ir akušerijos praktikos veiklų priežiūra.
Profesinės Kvalifikacijos Tobulinimas
Nuo gruodžio 1 d. įsigalioja nauja sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarka, kuri įteisina tobulinimąsi savišvietos būdu ir pripažįsta užsienyje išklausytas tobulinimosi programas bei išlaikytus egzaminus.
Nauja tvarka taip pat įpareigoja įstaigas dalyvauti savo specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo planavime ir finansavime bei skatina specialistus gilinti žinias ir įgūdžius, kurie svarbūs užtikrinant emocinį ir psichologinį komfortą, konfliktų prevenciją, pacientų saugą.
„Pakeitimai svarbūs maždaug 70 tūkst. specialistų - visiems sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, kurių veikla yra licencijuojama ir kurie pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytą tvarką privalo tobulinti savo profesinę kvalifikaciją. Nauja tvarka siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas specialistų profesiniam augimui, tiek šalies, tiek tarptautiniu lygiu, o tai turės teigiamos įtakos sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugų kokybei“, - sako sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatą, kad teikti švietimo paslaugas gali ne tik juridiniai asmenys, bet ir laisvasis mokytojas, nauja tvarka leidžia profesinės kvalifikacijos tobulinimą vykdyti ir fiziniams asmenims, o pažymą apie atliktą tobulinimąsi galės parengti ir pats tobulinime dalyvavęs specialistas.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Šis pakeitimas leis specialistams išbandyti naujas profesinės kvalifikacijos tobulinimo formas savišvietos būdu bei darbo vietoje: superviziją, interviziją, mentorystę, taip pat bus įskaitomas informacijos paieškai ir skaitymui elektroninėje mokslo duomenų bazėje UpToDate skirtas laikas.
„Iki šiol savišvietos būdu atliktas tobulinimasis nebuvo pripažįstamas kaip sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimas. savišvietos būdu gali būti įskaitoma 10 proc. viso privalomojo tobulinimosi valandų. atnaujintoje tvarkoje numatyta, kad sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistas kas penkerius metus ne mažiau kaip 10 procentų privalomojo tobulinimosi laiko turėtų skirti minėtų kompetencijų tobulinimui.
Turint omenyje tai, kad dauguma specialistų, kurių licencijavimo sąlygų laikymosi priežiūra vyks artimiausiu metu, jau atliko privalomąjį profesinės kvalifikacijos tobulinimą, numatyta, kad specialistų bendrųjų (neklinikinių) kompetencijų tobulinimą patvirtinantys dokumentai bus privalomi nuo 2025 m. gegužės 1 d.
Pažymime, kad šiuo metu gydytojams specialistams, šeimos gydytojams ir odontologams galiojanti nuostata, kad profesinės kvalifikacijos tobulinimas turi sudaryti ne mažiau kaip 60 proc. profesinės kvalifikacijos tobulinimo trukmės, apims ir kitus sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistus.
Be kompetencijų, reikalingų atliekant tiesiogines funkcijas, specialistai skatinami tobulinti ir bendrąsias klinikines su profesine veikla susijusiose srityse įgytas kompetencijas, t. y. tas, kurios aktualios bendrai visoms profesinėms kvalifikacijoms (pvz., paliatyvioji medicina, antibakterinis rezistentiškumas, ekstremaliųjų situacijų valdymas, pirmoji medicinos pagalba ir pan., farmacija - ne farmacijos specialistams; kardiologija - ne gydytojams kardiologams, arba - medicina, odontologija, slauga ir pan. - farmacijos specialistams).
Taip pat teisės akte patikslintas tobulinimosi Lietuvoje ar užsienyje vertinimas valandomis, supaprastintas paskelbtų mokslinių straipsnių įskaitymas valandomis, atsisakyta skirstymo į Lietuvos ir į užsienio ar tarptautinius žurnalus, pasirenkant valandų suteikimą atsižvelgiant į žurnalo cituojamumo rodiklį (angl. Impact Factor, IF).
Siekiant atskirti veiklas, susijusias su profesinės kvalifikacijos tobulinimu, nuo pedagoginės veiklos, įskaitomas tobulinimas, atliktas rengiant tobulinimo programas ir/ar praktinius užsiėmimus.
Ministro įsakymu taip pat numatyta, kad įstaigos turi pasitvirtinti specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir apmokėjimo už jį tvarką. Joje turi būti numatyti už specialistų tobulinimą įstaigoje atsakingi asmenys, jų funkcijos, atsakomybės, specialistų tobulinimo planavimas ir organizavimas einamiesiems ir ateinantiems metams, specialistų tobulinimui skirtų lėšų planavimas, tobulinime dalyvaujančių specialistų atsakomybės, specialistų vykdyto tobulinimosi apskaita ir stebėsena. Su parengta tvarka turi būti supažindinti įstaigoje dirbantys specialistai.
Iniciatyvos Anestezijos ir Intensyviosios Terapijos Srityje
Iki 2023 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos mieste susibūrė iniciatyvinė grupė anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų sritis peržiūrėti. Klaipėdos miesto savivaldybės asmens sveikatos priežiūros komisijos pirmininkė doc. dr. Natalja Istomina, vyriausiasis Klaipėdos krašto chirurgas prof. Artūras Razbadauskas, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovai - direktorius Romaldas Sakalauskas ir direktoriaus pavaduotoja Andželika Zavackienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja anesteziologė - reanimatologė Renata Paškevičiūtė, Klaipėdos valstybinės kolegijos atstovai - Sveikatos mokslų fakulteto dekanė Vida Staniulienė, Slaugos katedros vedėja, lektorė Daiva Narvilienė, Slaugos katedros lektorė, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja, doktorantė Lina Šakienė, Tęstinių studijų centro vadovė Daiva Uselienė, analizavo Europos šalių (Švedijos, Norvegijos, Ispanijos ir kt.) anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų kompetencijas ir veiklos sritis.
Pastebėta, kad užsienio šalyse kai kurios anestezijų rūšys, kuruojant gydytojui anesteziologui reanimatologui, yra patikėtos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojams. Kadangi, Lietuvoje ši praktika netaikoma, nors slaugytojo profesinis statusas senokai pasikeitė, iniciatyvinė grupė suformulavo ir 2014 m. gegužės 30 d. LR Sveikatos apsaugos ministrui išsiuntė pasiūlymus dėl Lietuvos medicinos normos MN 60:2011 „Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ papildymui.
Iniciatyvinė grupė prašė informuoti, kokie sprendimai buvo priimti svarstant pateiktus siūlymus. LR Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė 2015 m. vasario 27 d. raštu informavo, kad buvo atlikta apklausa, siekiant išsiaiškinti suinteresuotųjų grupių nuostatas siūlymų atžvilgiu.
Kadangi, dėl minėtų slaugytojų funkcijų išplėtimo apklausos dalyvių (medicinos srities institucijų ir draugijų) nuomonės išsiskyrė, iniciatyvinės grupės atstovai buvo pakviesti pasiruošti motyvuotai diskusijai ir 2015 m. kovo 13 d. dalyvauti pasitarime.
Pasitarime buvo paaiškintas ir apgintas siūlymų pagrįstumas, aktualumas ir nauda Lietuvos žmonėms, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai. Po 1,5 val. karštų diskusijų pasitarimo dalyviai vieningai nusprendė pritarti Klaipėdos iniciatyvinės grupės pasiūlymams.
Šiuo metu kuriama darbo grupė, kuri papildys Lietuvos medicinos normą MN 60:2011 „Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Normos papildymo išdavoje bus parengtos naujos kartos magistro studijų programos, orientuotos į anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo su išplėstomis funkcijomis praktinį parengimą. Jose galės studijuoti anestezijos ir itensyviosios terapijos slaugytojai, turintys ne mažesnį kaip 3 metų praktikinio darbo stažą.
Pasak LR Švietimo ir mokslo viceministrės dr. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, SAM siekdama pritraukti sveikatos priežiūros specialistus rinktis darbo vietą Lietuvos regionuose, rūpinasi finansinių sąlygų gerinimu ir plečia kvalifikacijos tobulinimo galimybes.
Pasak SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vadovės Dianos Smaliukaitės, pagrindiniai veiksniai, motyvuojantys rinktis darbą regionuose - siūlomos palankios socialinės garantijos, darbo vietos pasiūla kilmės krašte ar gydymo įstaigoje, kurioje buvo atlikta profesinė praktika. Jauniesiems medikams svarbi ir tinkama įstaigos valdysena, organizacinė kultūra, taip pat, piniginės skatinamosios priemonės, pavyzdžiui, studijų kainos apmokėjimas, apgyvendinimo, transporto finansavimas.
„Ministerija ragina gydymo įstaigas taikyti kompleksines skatinamąsias priemones, siekiant sukurti palankų psichoemocinį klimatą, įtraukti medikus į sprendimų priėmimą, suteikti jiems profesinio tobulėjimo galimybes, padėti sėkmingai integruotis į kolektyvą, regioną ir visuomenę“, - teigė SAM atstovė D. Smaliukaitė.
Pagal 2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programą, numatoma skirti 14 mln. Eur sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo priemonėms (pavyzdžiui, studijų kainos finansavimui, stipendijų skyrimui, labiausiai trūkstamų profesinių kvalifikacijų ir specializacijų prestižo didinimui). Dar 27,55 mln. Eur planuojama investuoti į sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimą.
Be to, SAM šių metų lapkričio mėn. patvirtino gaires regionams, kurie gali planuoti ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, ir juose numatyti veiklas, skirtas sveikatos specialistų pritraukimui į ilgalaikės priežiūros paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
Siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas specialistų profesiniam augimui, nuo gruodžio 1 d. įsigaliojusi nauja sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarka įteisina tobulinimąsi savišvietos būdu ir leidžia pripažinti užsienyje išklausytas tobulinimosi programas bei išlaikytus egzaminus. „Tikimės, kad naujos tobulinimosi formos skatins specialistus įgyti žinių iš įvairių šaltinių, mokytis iš kolegų praktinės patirties, bendradarbiauti su kolegomis bei šią veiklą pripažinti kaip profesinės kvalifikacijos tobulinimą“, - sakė D. Smaliukaitė.
Taip pat buvo įgyvendinti gydytojų rezidentų darbo užmokesčio dydžio ir jo apmokėjimo pokyčiai: atlygis perskaičiuojamas ne pagal statusą, o pagal rezidentūros studijų metus. Tad darbo užmokestis kyla kiekvienais metais, o ne kartą per rezidentūros studijas. Prie atlygio įpareigotos prisidėti ir gydymo įstaigos, kuriose gydytojai rezidentai atlieka profesinę praktiką, anksčiau įstaigos to neprivalėjo daryti.
Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentės Agnės Panavienės teigimu, jaunajam medikui reikia tokios darbo vietos, kurioje galėtų tobulėti, uždirbti orų atlyginimą dirbant vienoje gydymo įstaigoje: „Besikeičianti profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarka, atsirandančios galimybės kompetencijų ugdymui, savišvietos skatinimas, finansinių sąlygų gerinimas yra teigiami pokyčiai tiek miestuose, tiek regionuose dirbantiems medikams“.
Pasak jos, įgyvendinami pokyčiai prisideda prie jaunųjų medikų skaičiaus regionuose didėjimo. „Ypač tai matome tokiose specialybėse kaip šeimos medicina“, - pažymėjo A. Panavienė.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog visi slaugos specialistai pageidauja nuolat tobulinti savo kompetencijas, pagrindiniai tobulinimosi motyvai - didėjantys reikalavimai slaugytojo profesinei kompetencijai bei noras įgyti naujų žinių, reikalingų jo profesinėje veikloje. Slaugos specialistų kompetencijų tobulinimas planuojamas sudarant darbuotojų tobulinimosi planą vieneriems metams, orientuojantis į darbuotojo tobulinimuisi privalomą valandų skaičių, jo darbo profilį bei paties darbuotojo pageidavimus, tačiau galutinį sprendimą priima vadovas. Slaugos specialistų tobulinimą dažniausiai atlieka kvalifikacijos tobulinimo institucija. Įstaiga pasirenka, kokiuose mokymuose norėtų dalyvauti.
Problemos, apsunkinančios slaugos specialistų galimybes tobulintis, yra šios: šiuo metu nepakankamai tiriami slaugos specialistų poreikiai, stokojama į darbuotojų tobulinimąsi nukreiptų tyrimų, nepakankamai bendradarbiaujama su aukštosiomis mokyklomis, stokojama aukštojo mokslo institucijų parengtų programų dirbančiųjų tobulinimuisi.
| Tobulinimo sritis | Aprašymas |
|---|---|
| Bendrosios kompetencijos | Emocinis ir psichologinis komfortas, konfliktų prevencija, pacientų sauga |
| Klinikinės kompetencijos | Paliatyvioji medicina, antibakterinis rezistentiškumas, ekstremaliųjų situacijų valdymas, pirmoji medicinos pagalba |
| Savišvieta | Informacijos paieška, mokymasis iš kolegų patirties, bendradarbiavimas |
tags: #slaugos #darbuotoju #tobulinimosi