Profesinis savęs suvokimas yra svarbus veiksnys, galintis lemti slaugos krizę bei slaugytojų trūkumą sveikatos priežiūros sistemoje. Profesinis savęs suvokimas apima tai, kaip slaugytojai suvokia savo profesinį įvaizdį, padėtį ir indėlį į sveikatos priežiūrą. Tai yra daugialypė sąvoka, kurią formuoja tiek darbo aplinka, tiek visuomenės požiūris į slaugytojų profesiją (Elmorshedy et al., 2020). Pasitenkinimas darbu yra itin svarbus žmogaus kasdieninio gyvenimo aspektas, nes jis tiesiogiai veikia tiek asmeninę, tiek profesinę gerovę (Mikužienė, 2018).
Kintančiame, daugialypiame XXI a. kontekste socialiniam darbui, skatinančiam socialinę kaitą, žmonių tarpusavio santykių problemų sprendimą, žmonių įgalinimą bei išlaisvinimą, svarbu išlikti „matomam“ visuomenėje. Informacinių technologijų panaudojimas gali būti efektyvus socialinio darbo įvaizdžio kūrimo įrankis. Atsižvelgiant į XXI a. augančią informacinių technologijų bei informacijos svarbą, šiame straipsnyje analizuojama įvaizdžio reikšmė bei jo palaikymo galimybės socialiniame darbe, atskleidžiamas socialinio darbo įvaizdis lietuviškose interneto svetainėse.
Ši konferencija istorine prasme labai svarbi mūsų įstaigai ir KVK Sveikatos mokslų fakultetui. O 1934-aisiais daktaras Juozas Ciplijauskas mūsų ligoninėje įkūrė Gailestingųjų seserų kursus, tai yra traktuojama kaip Sveikatos mokslų fakulteto įkūrimo pradžia. RKL ir KVK Sveikatos mokslų fakultetas yra glaudžiai susiję. 1936 metais organizuota pirmoji Baltijos šalių konferencija Klaipėdoje. Tad tęsiame tradiciją - švęsdami RKL jubiliejų, prisimename šaknis, iš kurių kilome, ir stipriname bendrystę, viešiname bendrus darbus“, - pažymėjo A.
Socialinėmis medijomis (internetu) šiandien naudojasi daugiau nei 56,1 proc. pa-saulio gyventojų (1). Socialinių medijų (SM) naudojimas leidžia slaugytojams ne tik bendrauti tarpusavyje, ieškoti informacijos, dalyvauti mokymuose ar diskusijose, bet taip pat prisidėti prie sveikatos priežiūros sistemos kaitos ir teigiamo slaugos bei slaugytojų įvaizdžio vystymo.
Viešasis slaugytojo įvaizdis dažniausiai vertinamas pagal vyraujančius visuomenėje stereo-tipus (2), kur matomumas, slaugytojų apranga, elgesys, lytis ir profesinis tapatumas tampa svar-biausiais šios koncepcijos veiksniais (3). Nors dažniausi stereotipiniai slaugytojų vaizdai SM sieja-mi su moteriškumu ir seksualinio pobūdžio objektu (2, 4), faktai rodo, kad išsilavinę ir kompe-tetingi slaugytojai daugiau nei kada nors anksčiau dalyvauja sprendžiant pasaulines sveikatos problemas (5).
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Tyrimo metodika ir rezultatai
Siekiant atskleisti pirminės sveikatos priežiūros (PSP) slaugytojų profesinį savęs suvokimą ir pasitenkinimą darbu atliktas kiekybinis tyrimas - anketinė apklausa raštu. Naudotos slaugytojų profesinio suvokimo ir įvaizdžio (NSCQ) ir slaugytojų įvaizdžio (PNIS) skalės, slaugytojų buvo prašoma įvertinti, kurias profesines kompetencijas (instrumentinius - techninius įgūdžius, kognityvinius įgūdžius, organizacinius įgūdžius, socialinius ir komunikavimo įgūdžius) patys slaugytojai suvokia kaip svarbias kasdieninei slaugytojo veiklai ir pasitenkinimo darbu (JSS) klausimyną.
Darbo tikslas - išanalizuoti slaugytojų įvaizdžio kitimą socialinėse medijose. 2019 metų vasario mėn., naudojant turinio analizės metodą, atlikta literatūros apžvalga šaltinių ieškant elektroninėse duomenų bazėje PubMed ir ScienceDirect. Šaltinių paieškai naudoti raktažodžiai: socialinės medijos (angl. „social media“), slaugytojo įvaizdis (angl. „image of nurse“) ir slaugos įvaizdis (angl. „image of nursing“).
Slaugytojos (išskirtinai moters) įvaizdis, dažniausiai vaizduotas paveislėliuose ir reklamose, atspindėjo slaugytojos - gydytojo asistentės rolę (6), kaip tėvų ir dažnai kitų šeimos narių ar kaimynų globėją (5) ar seksualinių paslaugų teikėją (2): „tarnaujantis angelas, lojali gydy-tojo padėjėja ir išdykusi slaugytoja“. Slaugytojų, kaip kvailokų, nepatikimų, šviesių plaukų („blondinės“ stereotipo), kompetencijų stokojančių asmenybių vaizdavimas SM sietinas su vyravusia slaugytojų savigarbos stoka (4).
Tyrimo rezultatai parodė, kad tyrime dalyvavusių slaugytojų požiūriu veiksmingai slaugytojų profesinei veiklai svarbu turėti tokius kognityvinius gebėjimus, kaip gebėjimas perduoti žinias ir informaciją, išmanyti slaugos procesą, slaugytojas turi būti kūrybingas ir lankstus.
APIE SLAUGYTOJO PROFESIJOS VAIDMENĮ IR PROBLEMAS
Socialinio darbo įvaizdis tirtas taikant kokybinius tyrimo metodus. Naudojant trijų etapų atranką, tyrimui atrinktos su socialiniu darbu susijusių organizacijų/įstaigų interneto svetainės ir atlikta jų turinio (kontentinė) analizė. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje nėra susistemintos informacijos apie organizacijų/įstaigų, susijusių su socialiniu darbu, interneto svetaines. Socialinio darbo įvaizdis nėra lengvai atpažįstamas tarp kitų įvaizdžių (psichologijos, socialinės pedagogikos, slaugos), jis nėra sukurtas. Tirtas socialinio darbo įvaizdis nėra kuriamas tikslingai.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Iššūkiai ir galimybės
Konferencijoje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ministrės patarėja slaugai ir ilgalaikei priežiūrai Jurgita Platakytė, RKL direktorius, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas Darius Steponkus, KVK direktorius dr.
SAM ministrės patarėja slaugai ir ilgalaikei priežiūrai J. Platakytė pažymėjo: „Slaugytojų trūkumas - tai pasaulinė, o ne vien Lietuvos problema. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl jauni specialistai nusivilia profesija - darbas neatitinka jų išankstinių lūkesčių. Tyrimai rodo, kad pirmuosius 12 darbo mėnesių nuo 18 iki 30 proc. slaugytojų svarsto galimybę palikti profesiją, o antrais darbo metais šis rodiklis dar labiau išauga - nuo 37 iki 57 proc. Pradėję dirbti sveikatos priežiūros įstaigose, jie neretai pasigenda darbo išteklių kokybiškoms slaugos paslaugoms teikti, inovacijų degimo ir technologinio vystymosi slaugoje. Todėl slaugytojams, ypač slaugos vadovams, labai svarbu žinoti aukštosiose mokslo institucijose rengiamų slaugos studentų šiuolaikines mokymosi galimybes, kad galėtume žengti koja kojon kartu su mokslu, inovacijomis ir technologijomis. Tyrimai taip pat rodo, kad darbo užmokestis nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis slaugytojų sprendimą keisti profesiją. Dėl šios priežasties būtina kelti slaugytojo profesijos prestižą visuomenėje - šiuo metu jis vis dar išlieka žemas ir dažnai veikia kaip demotyvuojantis veiksnys. Nepaisant to, tikimasi, kad aktyvėjant diskusijoms, atsirandant naujoms galimybėms ir gerinant darbo sąlygas, ilgainiui keisis visuomenės požiūris bei daugiau jaunimo rinksis šią svarbią ir reikalingą profesiją, matydami joje aiškias karjeros perspektyvas“.
KVK Sveikatos mokslų fakulteto dekanė docentė dr. Asta Mažionienė akcentavo: „Problemos - didelis slaugytojų darbo krūvis, taip pat slaugytojai mano ir tyrimo rezultatai rodo, kad yra per mažas atlyginimas, patiriamas stresas, perdegimas, nerimas, depresija. Bet yra tam tikrų būdų, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu grįstos išmaniosios programos, kuriomis galime palaikyti slaugytoją psichologiškai, padėti jam valdyti stresą, nerimą, kurį jis patiria darbe. Per dirbtinio intelekto įrankius, kadangi tai yra naujovė, galime valdyti tam tikras problemas - mažinti darbo krūvį, automatizuoti tam tikras užduotis. Mažėja darbo krūvis slaugytojui - jis gali daugiau laiko skirti paciento priežiūrai ir tuo pačiu valdyti patiriamą stresą“.
Dirbtinio intelekto panaudojimas slaugoje. Šaltinis: www.sam.lrv.lt
Doc. dr. Asta Mažionienė teigė: „Studijų modernumas padeda jauną žmogų pritraukti, o tame modernume yra svarbūs tokie akcentai: technologijos, technologinė integracija į studijas, laboratorijas. Turime inovatyvų Slaugos ir akušerijos simuliacijos centrą, kuriame integruotos įvairios skaitmeninės technologijos, tarp jų - robotai, virtuali realybė, jutikliai ir kita įranga, kuri šiuolaikiniam studentui padidina studijų patrauklumą. Kitas akcentas - studijų tarptautiškumas. Slauga yra labai plati specialybė, visur galima dirbti, karjera yra labai plati. Studentas studijų metu gali vykti į stažuotes, pavyzdžiui, neseniai studentai buvo išvykę su dėstytojais į Lenkiją, stažavosi moderniame simuliacijos centre, atlikdami didelio tikslumo klinikines simuliacijas. Vasaros metu vyksta akademinės stovyklos. Bendradarbiaujame su Taivanu, tad vasarą į patį garsiausią Slaugos Taipėjaus universitetą studentai važiuoja mokytis kinų medicinos“.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
SAM ministrės patarėja slaugai ir ilgalaikei priežiūrai J. Platakytė akcentavo: „Prognozės sveikatos priežiūros srityje yra niūrios, visų pirma, dėl visuomenės senėjimo tendencijų bei didėjančio pacientų poreikio. Taip pat didėja medicinos personalo, ypač slaugytojų, poreikis. Todėl slaugytojų vaidmuo yra ypač svarbus. Šiuolaikinėje klinikinėje praktikoje slaugytojai, turintys aukštas profesines kompetencijas, gali atlikti lyderio funkcijas, gali veikti su dideliu savarankiškumo lygiu, įgalinančiu jiems atlikti platesnes ir sudėtingesnes slaugos užduotis bei priimti sprendimus, susijusius su pacientų sveikata. Tokią tendenciją atspindi išplėstinės praktikos slaugos studijų plėtra, apimanti keturias specializacijas (šakas). Tiesa, šiuo metu vyksta Lietuvos medicinos normos MN 160:2017 „Išplėstinės praktikos slaugytojas“ peržiūra ir keitimas. Mes siekiame vieno iš svarbių transformacijos aspektų - slaugytojų karjeros kelio modelio kūrimo, pagrįsto slaugytojų, po formalių studijų, papildomai įgytomis kompetencijomis. Kuriamas modelis numatys aiškias karjeros pakopas, leidžiančias slaugytojams tobulėti profesiškai ir užimti vis aukštesnes pareigas sveikatos priežiūros sistemoje. Svarbiausias šio modelio principas - kompetencijų pripažinimas ir integracija į praktinę veiklą. Įgytos žinios, praktiniai įgūdžiai bei specializacijos sritys (pvz., išplėstinės praktikos slauga) taps pagrindu karjeros progresijai, didesnei atsakomybei ir atitinkamam darbo užmokesčiui“.
J. Platakytė teigė: „Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje vis daugiau gyventojų aktyviai seka naujienas ir naršo interneto svetainėse, todėl visuomenės nuomonės formavimui ypač svarbi tampa viešai skleidžiama informacija. Pozityvi komunikacija apie slaugos profesiją prisideda prie jos įvaizdžio gerinimo ir didesnio matomumo visuomenėje. Vis dėlto, nepaisant viešojo diskurso svarbos, slaugos sektorius Lietuvoje susiduria su esminiais struktūriniais iššūkiais. Tarp svarbiausių problemų išskirtinas nuolatinis slaugytojų trūkumas, neadekvatus darbo užmokestis bei atotrūkis tarp sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galimybių miestuose ir regionuose. Regioninėse gydymo įstaigose ypač sudėtinga pritraukti kvalifikuotus specialistus. Dažnu atveju, riboti finansiniai ištekliai verčia vadovybę teikti pirmenybę gydytojų darbo užmokesčio didinimui, o tai riboja galimybes adekvačiai atlyginti slaugytojams. Tokia praktika dar labiau apsunkina tiek bendrosios, tiek išplėstinės praktikos slaugytojų pritraukimą į regionus, kuriuose ypač trūksta gydytojų ir kur profesionalios slaugos paslaugos galėtų reikšmingai padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei kokybę“.
Pasak jos, didelė darbo apkrova ir emocinis krūvis lemia dažnus perdegimo sindromo atvejus tarp slaugytojų. „Vis dėlto svarbu akcentuoti, kad slauga yra profesija, grindžiama nuolatiniu mokymusi ir profesiniu tobulėjimu. Mokymasis visą gyvenimą yra neatsiejama slaugytojo veiklos dalis, leidžianti ne tik palaikyti aukštą kompetencijų lygį, bet ir prisitaikyti prie nuolat kintančių sveikatos sistemos reikalavimų. Tikėtina, kad įgalinant profesines kompetencijas savarankiškumo lygiu, didinant profesinį prestižą ir užtikrinant sąžiningą atlyginimą, slaugytojo profesija taps vis patrauklesnė tiek jauniems specialistams, tiek jau dirbantiems sveikatos apsaugos sistemoje“, - neabejojo J.
| Veiksnys | Poveikis |
|---|---|
| Didelis darbo krūvis | Perdegimo sindromas |
| Mažas atlyginimas | Demotyvacija, specialistų trūkumas |
| Regioniniai skirtumai | Sunkumai pritraukiant specialistus į regionus |
| Žemas profesijos prestižas | Mažas susidomėjimas tarp jaunimo |
Apibendrinant, galima teigti, kad tyrime dalyvavę PSP slaugytojai atstovaujamą profesiją suvokia kaip svarbią ir reikalingą, pasižyminčią didele atsakomybe, aukštais kvalifikacijos ir žinių reikalavimais. Darbo gerinimo kokybė turėtų būti pirmiausia pradėti vykdyti nuo pačių slaugytojų iniciatyvos dalyvauti įvairiuose profesinio tobulinimo renginiuose/susitikimuose, vertėtų mokytis iš kitų šalių slaugytojų- parvežti naujų idėjų, taip pat- mokyti ir kitus, savo vertybes/žinias perteikti kitų šalių slaugytojams. Visų antrą, darbą pasikirstyti, kaip galima geriau susikurti geresnes darbo sąlygas(jei tik įmanoma). Sumažinti jų krūvį.
Galiausiai, kiekvienas mūsų turime pačių įvairiausių patirčių su slaugytojais ir kaip pacientai, ir kaip kolegos. Tenka sutikti labai gerų ir nuoširdžių žmonių, bet ir tokių, kuriuos sutikus pagalvoji, ką tas žmogus čia veikia, jeigu jo tas darbas neveža ir laukia, kada greičiau baigsis ir taip dieną iš dienos. Tenka patirti ir nepagarbius žodžius, žeminimą ir menkinimą.
tags: #slaugos #darbuotoju #ivaizdis