Absoliuti dauguma smurtą patyrusių asmenų Lietuvoje yra moterys, o dauguma smurtautojų artimoje aplinkoje - vyrai. Remiantis 2024 m. duomenimis, Lietuvoje 77 proc. visų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, o 85 proc. įtariamųjų smurtu - vyrai.
Net ir tais atvejais, kai nuo smurto nukenčia vyrai, jie dažniau nukenčia nuo kitų vyrų, nei nuo moterų. Tad kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje matome, kad lytis yra lemiamas veiksnys jam pasireikšti.
Tokią situaciją lemia visuomenėje vyraujantys lyčių stereotipai, lyčių normos ir istoriškai susiklostę nelygiaverčiai galios santykiai tarp moterų ir vyrų. Pavyzdžiui, vyrų viršenybės prieš moteris viešojoje ir artimoje aplinkose akcentavimas („vyras - šeimos galva“, „vadovauti turi vyrai“ ir pan.) bei moterų subordinacijos vyrams palaikymas socialinėse ir kultūrinėse praktikose („moteris turi paklusti / klausyti savo vyro“, „moterų vieta virtuvėje“, „moterys turi kurstyti šeimos židinį“ ir pan.).
Smurtu dėl lyties (arba smurtu lyties pagrindu) vadinamas prieš asmenį nukreiptas smurtas dėl to asmens lyties, lytinės tapatybės ar lyties raiškos arba darantis neproporcingą poveikį tam tikros lyties asmenims (Europos lyčių lygybės institutas).
Smurtu dėl lyties laikomas intymaus partnerio smurtas (smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje), moteriškų genitalijų žalojimas (angl. female genital mutilation), seksualinis smurtas, prievartavimai, seksualinis priekabiavimas, priverstinės santuokos, prekyba žmonėmis seksualiniam išnaudojimui (sekso vergija), nužudymai dėl garbės (angl. honors killing).
Taip pat skaitykite: Sodros įmokų ypatumai pensininkams
Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu). Šios prievartos tikslas - įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį.
Smurto formos ir jų pasireiškimas
Fizinis smurtas
Fizinio smurto samprata apima plakimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus. Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti. Kaip ir kitų smurto formų atveju, pagrindinis tikslas yra ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę.
Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“ Tokiu smurtu išryškinami socialinės galios skirtumai arba siekiama prievarta patenkinti konkrečius smurtautojo poreikius.
Smurtas intymiuose santykiuose (dar vadinamas smurtu šeimoje) yra labai skaudi problema visame pasaulyje. Europos Tarybos duomenimis, jis yra pagrindinė 16-44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis. Fizinio smurto pasitaiko ir intymiuose jaunų žmonių santykiuose. Poros nebūtinai turi dalintis bendru gyvenamuoju plotu ar turėti vaikų, kad būtų fiziškai smurtaujama.
Fizinė prievarta - smūgiai, spyriai, skandinimas, stumdymas, uždarymas patalpoje, nuodijimas, bet koks skausmo sukėlimas - slopina asmenybę.
Taip pat skaitykite: Tinkamiausias neįgaliojo vežimėlio tipas
Psichologinis smurtas
Su smurtu viešose erdvėse dažnai susiduriama dėl prielaidų ir lūkesčių, siejamų su socialiniais moterų ir vyrų vaidmenimis. Dažnai manoma, kad žodžiai nežeidžia. Verbalinius išpuolius dažnai mokoma ignoruoti. Visaverčius santykius puoselėjantys partneriai žino ir pripažįsta vienas kito jautrias vietas ir imasi atsargumo, kad neįskaudintų. Tačiau smurtautojas ypač stengiasi užgauti žodžiais ir tonu.
Užgauliojimai apima žeminimą (privačiai ar prieš kitus), šaipymąsi, keiksmažodžių, kuriuos ypač nepatogu girdėti kitiems, vartojimą, blogų dalykų kitam apie jo artimus žmones (šeimos narius, draugus) sakymą, grasinimus panaudoti įvairias smurto formas prieš auką arba prieš jai brangius žmones.
Psichologinis smurtas gali būti susijęs su nukentėjusio asmens aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba, (numanoma) lytine orientacija ar tradicijomis. Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Šis smurtas gali būti kitų jo formų pasekmė arba priežastis.
Ekonominis smurtas
Pasaulio ekonomikos tendencijos rodo, kad vienas iš neoliberalios globalizacijos rezultatų yra skurdo feminizacija (moterys būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos nei vyrai). Šeimoje moterys taip pat būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos. Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso.
Smurto priežastys: kokie veiksniai lemia agresyvų elgesį?
Moksliniai tyrimai rodo, kad smurtinio elgesio atsiradimui įtaką daro daugybė veiksnių. Pavyzdžiui, egzistuoja stiprus ryšys tarp smurto ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.
Taip pat skaitykite: Slaugos programos tikslai
Tyrimo problema. Kokie veiksniai lemia smurto artimoje aplinkoje atsiradimą prieš moteris? Kodėl moteris patirusios smurtą artimoje aplinkoje dažniausiai nesikreipia pagalbos?
Tyrimo tikslas. Atskleisti smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje atsiradimus ir pasekmes.
Šiame darbe nagrinėjamas smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje. Apie tai rašoma ne tik internete, žurnalo staipsiuose, bet ir apie tikrus patyrimus ir išgyvenimus rašomos knygos, statomi filmai. Smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje yra vienas labiausiai paplitusių ir paslėptų nusikaltimų visame pasaulyje (Walker, 1999). Smurtą šeimoje moterys patiria ne tik iš sutuoktinio.
Nors dauguma tyrimų rodo, kad būtent sutuoktinis žymiai dažniau už kitus šeimos narius smurtauja prieš moteris, smurtautoju gali būti ir moters tėvas, sūnus ar bet kuris kitas šeimos narys. Šeimoje moters patiriamo smurto priežastys yra alkoholis, neretai ir šeimos tradicijos.
Klaidingi auklėjimo papročiai priveda prie nederamo visuomenei elgesio, kadangi moterys, matydamos vaikystėje mamą kaip auką, gali suvokti tokį moters vaidmenį kaip normalų, visuomenei priimtiną reiškinį. Tačiau tam tikro elgesio šeimoje nepriskyrimas smurtiniam gali būti susijęs su visuomenėje įsigalėjusia smurto kultūra, kuomet smurtinis elgesys laikomas normaliu ir įprastu dalyku.
Nemažą įtaką turi ir visuomenės stereotipinis suvokimas, kad moteris yra silpnoji visuomenės pusė. M. Gustainienė (2005) išskyrė kelis su smurtaujančio partnerio asmenybe susijusius veiksnius: žiaurus charakteris, depresija, konfliktų sprendimų strategijų stoka.
Pastebėta, kad daugelis smurtaujančių partnerių matė smurtą vaikystėje, todėl užaugę dažnai jie kerštauja už savo traumuojančias patirtis. Smurtaujantis asmuo gali būti linkęs į depresiją, smurtaudamas jis siekia sulyginti aukos būseną su savąja. Alkoholio vartojimas yra vienas iš rizikos veiksnių galintis paskatinti smurtauti.
M. J. Brem (2017) atliktame tyrime atskleidė, kad alkoholis yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, kuris siedamasis su smurtaujančios asmenybės bruožais gali lemti smurto prieš moterį atsiradimą. Girtaujantis asmuo dažnai būdamas girtas tampa amoraliu, asocialiu asmeniu, kurio elgesys tampa gąsdinantis ir pavojingas partnerei.
Dar vienas smurto prieš moteris svarbus aspektas yra patriarchinis vyro vaidmuo. M. Gustainienė (2005) teigia, kad smurto šeimoje šaknys gali būti siejamos su patriarchaliniu šeimos modeliu, kur vyras siejamas su autoritetu, kuriam reikia paklusti ir būti pavaldžiai.
Didesnė tikimybė, kad vyras smurtaus prieš žmoną, tada, kai jų statusas šeimoje yra nelygus. Tokioje šeimoje moteris yra nuolanki vyrui, augina vaikus, rūpinasi buitimi, o vyras tampa viską reguliuojančiu šeimos nariu.
Emerson Dobash ir Russel Dobash (2015) atliko mokslinį tyrimą apie smurtaujančius vyrus nužudžiusius savo partneres. Tyrimo rezultatuose buvo pateiktas smurtaujančio vyro portretas, kuris apima ne tik anksčiau teistus, ar socialinių bei finansinių problemų turinčius vyrus.
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje? Tipai, simptomai, gydymas ir kita
Smurtas prieš moteris su negalia
Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Aurelija Auškalnytė ir Margarita Jankauskaitė naujame leidinyje apžvelgė, kaip apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemoje atsižvelgiama į moterų su negalia poreikius.
Dėl sistemiškų kliūčių ir apribojimų moterys su negalia atsiduria didesnėje rizikoje patirti smurtą artimoje aplinkoje. Eksperčių teigimu, tą lemia kelios priežastys. Moterims sunkiau kreiptis pagalbos, nes tiek jų gyvenamoji aplinka, tiek specializuotos pagalbos centrų infrastruktūra gali būti neprieinama.
„Mes, kaip visuomenė, nepritaikyta aplinka ir savo nuostatomis stumiame šiuos žmones į atskirtį. Ypač tai aktualu kalbant apie moteris su psichosocialine negalia. Yra didelė rizika, kad jei jos ir pradės pasakoti, jog patiria smurtą, jomis nebus patikima“, - sako M.
Kalbėdama apie apribojimus, A. Auškalnytė duoda tokį pavyzdį: „Įsivaizduokime, kad moteris, patirianti psichikos sveikatos sutrikimą (galbūt depresiją, schizofreniją - diagnozės nėra svarbiausia), paskambina policijai pranešti, jog prieš ją smurtauja partneris. Kliūtimi tampa nuostatos - ne tik neigiamos požiūris į žmones su psichosocialine negalia, bet ir apskritai - psichikos sveikatos stigma. Ar tikrai visais atvejais policija reaguos taip pat rimtai?“
Šios įžvalgos nėra hipotetinės. Pasak ekspertės, kliūtimis, didinančiomis pavojų atsidurti smurtinėse situacijose, yra ir mažesnės moterų galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą, savarankiškai judėti ar ekonominių resursų stoka.
„Kaip matome, visi šie veiksniai susiję su mažesne autonomija. Institucijose gyvenančios moterys su negalia patiria daugiau smurto. Specifiškai visgi norisi atkreipti dėmesį į tai, kad moterys su intelekto negalia patiria išskirtinai daug lytinės prievartos“, - priduria A.
Riziką patirti smurtą didina ir kompleksinių paslaugų stoka. „Labai svarbu nepamiršti, kad paslaugos yra reikalingos ir tiems žmonėms, kurie ilgą laiką slaugo asmenis su negalia. Šeimose esama daug pervargimo, dėl kurio kyla įtampa, galinti privesti ir prie smurto. Artimieji taip pat turi gauti psichologinį palaikymą, visiems turi būti prieinamos atokvėpio, dienos centrų ir kitokios paslaugos. Jų užtikrinimas gali iš esmės pagerinti žmonių su negalia gyvenimą“, - teigia M.
Smurtas prieš partneres ar sutuoktines kartais gali atrodyti kaip rūpestis ar dėmesio rodymas. Kai smurtaujama prieš moteris su negalia, tokią kontrolę atpažinti gali būti gana sudėtinga.
„Kai moteris turi tam tikrų specifinių pagalbos poreikių, pavyzdžiui, juda vežimėliu ir gyvena nepritaikytame bute, jie gali atsidurti manipuliacijų lauke. Arba akla moteris, dėl to paties nepritaikymo, negali surasti reikalingos informacijos. Tokiais atvejais gali atrodyti, kad štai partneris rūpinasi, sutvarko kažką už ją, o smurtautojo kontrolė taip paslepiama nuo aplinkinių akių“, - sako A.
Jai pritaria ir M. Jankauskaitė. Jos teigimu, smurtautojo tikslas - kontroliuoti ir izoliuoti asmenį. „Tariamą dėmesį smurtautojas gali rodyti ir nešiodamas gėles, pasiimdamas iš darbo, tūkstantį kartų per dieną skambindamas sužinoti, kaip moteris laikosi… Išoriškai tai atrodo kaip dėmesys ir pagalba, bet, de facto, tai yra kontrolė. Kai moteris yra su negalia, iš tikrųjų didėja rizika supainioti, kur yra nuoširdi pagalba, o kur - smurto apraiškos. Nenoras moteriai suteikti savarankiškumo ir sudaryti sąlygų ieškoti pagalbos - viena smurto pusė.
Paklaustos, ar Lietuvos kovos su smurtu prieš moteris mechanizmas atsižvelgia į negalios aspektą, abi pašnekovės vienareikšmiškai atsako, kad ne. A. Auškalnytės teigimu, ne iki galo sutvarkytas ir bendrasis pagalbos mechanizmas.
„Koordinuoto tarpinstitucinio atsako į smurtą artimoje aplinkoje algoritmai veikia tik keliose savivaldybėse - Ukmergės r., Alytaus m. ir Jonavos r. Su kolegėmis aktyviai dalyvavome kuriant šiuos algoritmus. Siekėme sukviesti institucijas prie vieno stalo, padėti atrasi bendrus tikslus ir tarpusavyje susitarti. Pavyko. Taigi, kitas žingsnis - sistemingai kalbėti ir apie negalią.
„Aiškiai pastebėjome, kad įvairios specialistės ir specialistai rūpinasi moterų su negalia situacija, mato įvairias sistemines spragas, bet dažnai yra priversti ignoruoti problemas dėl to, kad nežino, kaip padėti geriau. Kokios tos spragos? Visų pirma, dalis atvejų yra visiškai nepastebimi, nes moterys su negalia labai izoliuotos. Teikiant pagalbą ar vykdant prevenciją dažnai nė neatsižvelgiama į negalią, tarsi iš gero noro, stengiamasi traktuoti visus vienodai. Tačiau taip nepastebimos kliūtys. Ypač sudėtingi atvejai, kai smurtauja globėjas. Opus ir jau minėtas vietų, kur galėtų apsigyventi moteris su negalia, trūkumas - įprastos krizių centrų patalpos nėra pritaikytos visiems. Dalis moterų su negalia dėl skaudžių patirčių ir galimybių stokos patiria dar daugiau sunkumų palikti smurtaujantį partnerį. Joms gali reikėti daugiau palydėjimo“, - pagrindines problemas įvardija A.
Kaip pozityvų pavyzdį ji pateikia Jungtinėje Karalystėje taikoma modelį, kai į koordinuoto atsako mechanizmą stipriai įtraukiamos sveikatos priežiūros įstaigos. A. Auškalnytės teigimu, šeimos gydytojai ar gydytojos, įtarę smurtą, sveikatos kortelėje subtiliai pažymi, jog moteris galimai patiria prievartą.
M. Jankauskaitė mano, kad sistemines kliūtis išspręsti padėtų pačių moterų su negalia įtraukimas į visus sprendimų ieškojimo ir priėmimo lygmenis.
„Tai yra žmogaus teisėmis grįstas požiūris. Apibendrindama ji sako, kad Lietuva, kaip visuomenė, yra subrendusi pati susikurti efektyvią apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemą, kurioje moterų su negalia patirtys ir poreikiai būtų matomi. Svarbiausia, M.
Tyrimas apie smurtą patyrusių moterų patirtis
2023 metais Lietuvos negalios organizacijų forumas inicijavo kokybinį tyrimą, kuriuo siekiama geriau suprasti smurtą patyrusių moterų patirtis ieškant pagalbos. Tyrimo metu buvo atlikta interviu su 15-a įvairią negalią turinčių moterų, patyrusių skirtingų formų smurtą.
Siekiant padėti moterims su negalia svarbu analizuoti ne tik pačią pagalbos sistemą, bet ir kelią iki jos, t.y. moterų santykį su patiriamu smurtu, taip pat smurtautoju/a. Interviu su moterimis parodė, kad negalios patirtis apsunkina visą šią procesinę grandinę, t.y. Didelė dalis tyrimo dalyvių atskleidė, kad ilgą laiką jos savo asmeninių patirčių neatpažino ir net pačios sau to neįvardino kaip patiriamo smurto artimoje aplinkoje.
Tyrimo dalyvės, ypač turinčios judėjimo, intelekto ar psichosocialinę negalią, įvardino savo fizinę, emocinę, finansinę ar kitokią priklausomybę nuo smurtautojo kaip vieną iš aspektų apsunkinusių jų galimybes kreiptis pagalbos arba apskritai atsitraukti nuo smurtinių santykių. Ši priklausomybė kai kuriais atvejais buvo kylanti iš individualių poreikių pagalbai, bet kartais ir subjektyviai primesta, pavyzdziui, nuolat tikinant, kad be smurtautojo moteris viena neišgyvens. Kartais tą patį kalbėjo ne vien tik patys smurtautojai, bet ir platesnis artimųjų ratas.
Negana to, moterų pateikti pavyzdžiai iliustravo kaip smurtautojai buvo linkę tokia situacija naudotis savo prievartinei kontrolei intensyvinti ir išlaikyti - būtent manipuliuodami pagalbos, kurios joms labiausiai reikėjo, neteikimu.
Tyrimo dalyvės, kurios nesikreipė pagalbos dėl patirto smurto arba delsė jos kreiptis, įvardino įvairias savo nuostatas, susijusias su netikėjimu, kad pagalba apskritai yra įmanoma. Moterys dalinosi, kad dažnai jų patirtys likdavo paslaptyje, už uždarų durų, nes visuomenės požiūris, abejingumas, stigma bei nukentėjusiųjų kaltinimas dėl patirto smurto skatino jas tylėti, nesidalinti, nepasakoti niekam šių savo išgyvenimų, nesikreipti pagalbos. Moterys nemažai įvardino ir visuomenės bei artimųjų spaudimą likti smurtiniuose santykiuose (ypač jeigu tai buvo specifiškai intymaus partnerio smurtas).
Moterys, kurios pasiryžo ieškoti pagalbos, dažniausiai susidūrė su teisėsaugos pareigūnais, medicinos darbuotojais, psicikos sveikatos paslaugų sopecialistais taip pat pagalbą nuo smurto teikiančiomis organizacijomis. Kritiškiausiai įvertintas policijos pareigūnų darbas, pozityviausiai - specializuotų kompleksinės pagalbos centrų paslaugos. Deja, tyrimo dalyvių, susidūrusių su policijos pareigūnais patirtys buvo daugiausiai neigiamos. Moterys atskleidė savo skaudžias patirtis, kuomet kvietėsi policiją į namus ieškodamos pagalbos ir paramos, saugumo jausmo, bet pareigūnų požiūris ir elgesys dažnai visai neatitiko šių lūkesčių.
Moterys, patiriančios smurtą artimoje aplinkoje, yra itin didelėje rizikoje patirti įvairius sveikatos sutrikimus. Dėl šios priežasties, medikams yra itin svarbu turėti pakankamai žinių bei įgūdžių, reikalingų darbui su smurtą patyrusiais asmenimis - tam, kad patirtą smurtą atpažinti, padėti tai įsivardinti, atliepti susijusias sveikatos problemas ir nukreipti pas kitus specialistus, reikalingai teisinei, psichologinei ar kitai pagalbai.
Tyrimo dalyvės įvardino didelį psichologinės pagalbos poreikį ir jos svarbą - tiek gelbstint atpažinti patiriamą smurtą, tiek siekiant išsivaduoti iš smurtinių santykių, tiek tvarkantis su patirtų psichologinių traumų pasekmėmis psichikos sveikatai bei keliaujant atsigavimo keliu. Kita vertus, iš tyrimo dalyvių pasakojimų buvo akivaizdu, kad didelė dalis psichikos sveikatos specialistų neretai neatpažįsta poreikio savo darbe įvertinti smurto artimoje aplinkoje patyrimo kaip svarbaus veiksnio jų klienčių psichikos sveikatos būklei.
Iš visų įvardintų pagalbos šaltinių, pasak tyrimo dalyvių, joms labiausiai padėjo ir pagalbos lūkesčius geriausiai atitiko ir patenkino specializuotos kompleksinės pagalbos centrų teikiamos paslaugos. Tyrimo dalyvės pasidalino, kad tuo metu, kai kreipėsi pagalbos dėl patiriamo smurto, joms labiausiai reikėjo informacijos apie tai, kur ir kaip galima kreiptis, o jau po kreipimosi (pavyzdžiui, į policiją) - aiškaus informavimo joms suprantama forma, kas bus toliau, kokie procesai laukia, ko tikėtis. Kai kurioms moterims reikėjo ir aplinkinių pagalbos, kad joms padėtų atpažinti patiriamą smurtą ir paskatintų kreiptis tolesnės pagalbos.