Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos banko (LB) pozicija dėl II pakopos pensijų sistemos, jos veiklos rezultatai ir siūlomi pakeitimai. Taip pat aptariama antrosios pakopos pensijų fondų rinkos situacija, valdomas turtas ir investicinė grąža.
Lietuvos banko siūlymai dėl II pakopos pensijų sistemos
Lietuvos bankas siūlo didinti automatinio įtraukimo lankstumą į II pakopos pensijų sistemą. Tai yra, sudaryti galimybę per 3 mėn. atsisakyti dalyvavimo sistemoje. LB valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad II pensijų pakopa yra vienas iš būdų spręsti gimstamumo problemas, nes tai iš esmės padidintų kaupimo apimtį ir kiekio prasme, ir žmonių prasme.
Tuo pačiu siūloma atsisakyti valstybės skatinimo - jis siekia 300 mln. Tam, kad jį pakeistume darbdavių įnašais, jie turėtų siekti 1,5% nuo atlyginimo.
S. Krėpšta įsitikinęs, kad daliai žmonių tai padidintų pasitikėjimą pensijų sistema, nors ir ne visiems.
„Ekonomika šiandien“: Nauji metai su Lietuvos banku: pensijų reforma, sukčiavimai ir skaitmeninis €
Taip pat skaitykite: Pensijų reformos Lietuvoje
Antrosios pakopos pensijų fondų rinkos apžvalga
Remiantis naujausiais Lietuvos banko duomenimis, rugsėjo pabaigoje Lietuvoje veikiančių antrosios pakopos pensijų fondų valdomų aktyvų bendra vertė siekė kiek daugiau nei 10 milijardų eurų (10,056 mlrd. eurų). Nuo šių metų pradžios ji pasistiebė virš dešimt procentų, o štai per pastaruosius trejus metus - net 83,5 procento. Po nesėkmingos metų pradžios sulaukėme atsitiesimo ir bent kol kas šiais metais, kaip, beje, ir per pastaruosius trejus bei visus veiklos metus, visi antrosios pakopos pensijų fondai generuoja teigiamą investicinę grąžą.
Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekviena pensijų valdymo įmonė, kurių šiuo metu yra šešios (Luminor investicijų valdymas, Artea Asset Management (buvęs SB Asset Management), SEB investicijų valdymas, Swedbank investicijų valdymas, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex UAB), turi po 8 tikslinės grupės pensijų fondus (1954-1960, 1961-1967, 1968-1974, 1975-1981, 1982-1988, 1989-1995, 1996-2002 ir naują 2003-2009 gimimo metų dalyvių grupėms) bei po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą.
Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais - fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę.
Lyderiai ir augimas
Lyderio pozicijoje niekas nesikeičia, t.y. tarp minimo tipo fondų didžiausią turtą valdo (36,2 procento visų aktyvų, prieš metus - 37,5 procento) ir daugiausiai klientų (37,7 procento visų dalyvių, prieš metus - 38,7 procento) turi Swedbank investicijų valdymas, tiesa, jų procentinė dalis per metus krito.
Sparčiausiai tarp antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų ir toliau auga vėliausiai šioje srityje veiklą pradėjęs Goindex. Pažymėtina, kad šiais metais šios įmonės turimų aktyvų vertė pašoko labiau nei padidėjo klientų skaičius, t.y. atitinkamai 76,9 bei 52,6 procento, tačiau jų procentinė dalis bendroje visų fondų sumoje siekia atitinkamai tik 2,9 ir 3,4 procento, kai prieš metus - 2,2 bei 2,6 procento.
Taip pat skaitykite: Pirmos pakopos pensijos svarba
Be minėtos fondų valdytojos, 2025 metais kaip ir per pastaruosius trejus metus savo valdomus aktyvus labiausiai kilstelėjo Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Luminor investicijų valdymas, t.y. atitinkamai 13,1 bei 12,4 procento ir abiem atvejais beveik dvigubai. Tuo tarpu Artea Asset Management atveju prieaugis buvo lėčiausias ir sudarė 6,3 bei 64,7 procento.
Investicinė grąža
Nuo šių metų pradžios visi apžvelgiami fondai savo dalyviams uždirbo pelno (investicinės grąžos vidurkis svyruoja tarp maždaug 4 - 6 procentų), na o absoliučiai geriausiai bent kol kas sekasi Allianz Lietuva gyvybės draudimo valdomiems antrosios pakopos pensijų fondams, kurių grąža visais atvejais yra pati didžiausia.
Vidutiniu laikotarpiu, t.y. per pastaruosius trejus metus Lietuvoje veikiantys rizikingiausi, t.y. tie, kurie investuoja tik į akcijas (kai kuriais atvejais tik labai maža dalis aktyvų investuojama į kitus vertybinius popierius), antrosios pakopos pensijų fondai savo klientams sugeneravo vidutinę maždaug 47,5 procento investicinę grąžą. Čia pagal uždarbį lyderiauja Goindex bei Allianz Lietuva gyvybės draudimo apžvelgiamo tipo pensijų fondai.
Nuo savo veiklos pradžios 2019 metais, duotuoju momentu rizikingiausi analizuojami fondai savo klientams jau sugeneravo solidžią vidutiniškai kiek daugiau nei 100 procentų siekiančią investicinę grąžą. Šiuo atveju geriausiai sekasi SEB banko įmonės valdomiems antrosios pakopos pensijų fondams, tačiau nuo jų pagal uždarbį nedaug atsilieka Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Artea Asset Management.
Pagrindiniai II pakopos pensijų fondų rodikliai
Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai II pakopos pensijų fondų rodikliai:
Taip pat skaitykite: Apžvalga ir Perspektyvos
| Fondo valdytojas | Valdomo turto dalis (%) | Klientų dalis (%) | Aktyvų prieaugis 2025 m. (%) |
|---|---|---|---|
| Swedbank investicijų valdymas | 36,2 | 37,7 | - |
| Goindex | 2,9 | 3,4 | 76,9 |
| Allianz Lietuva gyvybės draudimas | - | - | 13,1 |
| Luminor investicijų valdymas | - | - | 12,4 |
| Artea Asset Management | - | - | 6,3 |