Pastato socialinė funkcija šiuolaikiniame pasaulyje įgauna naujų aspektų, ypač atsižvelgiant į technologijų plėtrą ir duomenų nuosavybės svarbą. Architektūra ne tik tenkina praktinius poreikius, bet ir atspindi socialinius pokyčius, tvarumo principus ir net asmens duomenų apsaugos idėjas.
Duomenų nuosavybė ir technologijų įtaka
Visiems puikiai žinoma, kad kiekvienas mūsų žingsnis, kiekvienas paspaudimas skaitmeninėje erdvėje yra sekamas. Šios technologijų gigantės taip pat bando vartotojus įtikinti, kad mūsų skaitmeninis pėdsakas yra bevertis. Tačiau žmonės savo duomenis vertina gerokai brangiau.
Naujausi Harvardo profesoriaus Casso Sunsteino ir Angelos Winegar tyrimai atskleidžia didžiulį skirtumą tarp to, kaip įmonės ir kaip žmonės supranta duomenų vertę. Vartodami elgsenos ekonomikos sąvokas „noras mokėti“ (angl. willingness to pay) ir „noras gauti“ (angl. willingness to receive), mokslininkai nustatė, kad nors tyrimo dalyviai ir buvo pasirengę mokėti tik 5 JAV dolerius per mėnesį už savo duomenų privatumo apsaugą, jie reikalavo net 80 JAV dolerių per mėnesį už tų duomenų atsisakymą.
Šis 16:1 santykis, vienas didžiausių užfiksuotų elgsenos ekonomikos tyrimuose, rodo, kaip labai žmonės vertina savo duomenis (duomenys žmonėms vertingesni nei švarus vanduo ar oras!). Šį reiškinį mokslininkai paaiškina vartodami „nuosavybės efekto“ sąvoką (angl. endowment effect).
Duomenų nuosavybė tapo vienu pagrindinių diskutuojamų klausimų DI proveržio eroje. Viešosiose diskusijose vis dažniau teigiama, kad asmens duomenys turėtų būti vertinami kaip asmeninis turtas. Mūsų asmeniniai duomenys pasidarė neatsiejama kiekvieno iš mūsų skaitmeninės tapatybės dalimi. Spartus technologijų vystymasis sudaro prielaidas sukurti naują - į žmogų, o ne į įmones orientuotą - duomenų modelį.
Taip pat skaitykite: Kaip naudotis „Sodra“ el. pašto paslaugomis?
Šio modelio kertinė prielaida ir principas - tai, kad kiekvieno asmens duomenys yra privatūs, prieinami tik pačiam žmogui (angl. privacy-preserving).
Įsivaizduokite pasaulį, kuriame mūsų duomenys yra privatūs (t. y. niekas neturi prieigos prie jų, išskyrus mus pačius) - pasaulį, kuriame mūsų duomenys priklauso tik mums. Mes kontroliuojame savo duomenis ir sprendžiame, kam suteikti prie jų prieigą. Vienas pagrindinių šios idėjos aspektų - asmeninė duomenų saugojimo paskyra.
Kiekvienas žmogus turėtų savo skaitmeninę paskyrą - savotišką duomenų seifą, kuriame būtų kaupiami duomenys iš įvairiausių šaltinių: socialinių tinklų ir skaitmeninių programėlių naudojimo istorija, banko ir finansinių atsiskaitymų duomenys, taip pat sveikatos istorija, duomenys iš išmaniųjų prietaisų ir t. Turėdamas šią duomenų bazę ir taikydamas DI technologijas, žmogus galėtų „kalbėti“ su savo duomenimis, panaudodamas juos savo labui.
Kitas svarbus asmens duomenų privatumo idėjos aspektas - visiška asmeninių duomenų kontrolė. Į žmogų orientuota technologinė duomenų architektūra keistų dabartinę tvarką, kai reikia nuolat prašyti įmonių nerinkti mūsų duomenų (ang. opt-out). Užuot tai daręs, žmogus pats spręstų, kam suteikti prieigą prie savo duomenų (angl. opt-in).
Šis duomenų privatumo ir jų nuosavybės modelis jau įgauna pagreitį pasaulio technologijų ekosistemose ir atveria naujas rinkas personalizuotoms paslaugoms bei prekėms.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija Lietuvos pensininkams
Dar visai neseniai norėdami patekti į skaitmeninę tikrovę jungdavomės prie skaitmeninių tinklų, virtualių žaidimų platformų, kur susikūrę savo avatarus galėdavome paskęsti virtualiose erdvėse. DI proveržio akistatoje turime įvertinti, kad pas mus jau ateina sintetinės gyvybės formos - išmanieji prietaisai (pvz., savaeigiai siurbliai, išmanūs širdies ritmą matuojantys laikrodžiai ir žiedai) ir DI pagrindu veikiantys asistentai, kurie gali atsakyti į bet kokį klausimą ar suplanuoti vasaros atostogas už mus.
Japonijoje vis labiau plinta vadinamieji „silpnieji robotai“ (angl. weak robots), kurių pagrindinė funkcija - mažinti socialinio bendravimo trūkumą. Pavyzdžiui, „Panasonic“ sukurtas medžiaginis robotas „Nicobo“ skirtas bendrauti ir teikti žmogui emocinę paramą.
„Panasonic“ sukurtas robotas „Nicobo“
Kaip turėtume pasitikti į mūsų pasaulį ateinančias naujas sintetines gyvybės formas? Ar iš tiesų DI atėjo sunaikinti žmonijos? O gal jis leis įveikti visus pasaulio iššūkius (pvz., sumažinti aplinkos taršą, pristabdyti klimato atšilimą)?
Pripažinkime faktą, kad visuomenėje niekada neturėsime pakankamai mokytojų, gydytojų, slaugos darbuotojų. Čia taip pat galėtų padėti DI. Įsivaizduokite slaugytoją, kuri atvykusi pas pacientą į namus pasinaudoja DI technologijomis, kad greičiau užpildytų paciento diagnozės kortelę ir surinktų duomenis.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Epochų kryžkelėje žmonės atsigręžia į pagrindines vertybes - žmogaus orumą, socialinį teisingumą, prigimtines teises ir nuosavybės apsaugą. Šioje ateities vizijoje žmogus ir duomenys tampa kertiniais naujos socialinės sutarties elementais.
Architektūros pavyzdžiai ir socialinė funkcija
Lietuvos mieste Kaune pastatyta didžiulė komercinė patalpa, kurioje kiekvienam nuomininkui suteikiama atskira logistikos salė, biuras ir prekybos salonas. Be to, kad patalpos būtų praktiškos ir puikiai pritaikytos klientų reikmėms, kiti pagrindiniai pastatui keliami reikalavimai buvo energijos vartojimo efektyvumas ir įspūdinga išvaizda.
Šalia A1 greitkelio, Lietuvos sostinę Vilnių jungiančio su uostamiesčiu Klaipėda, pastatytas įspūdingas pastatas. Šiame pastate - jo pavadinimas kilo iš taip pat pavadinto greitkelio - įsikūrė 16 įmonių, kurioms reikalingos logistikos, biuro ir prekybos salono patalpos. Pastatas yra 402 metrų ilgio, jo plotas užima 17500 kvadratinių metrų.
Įspūdinga išvaizda buvo vienas iš svarbiausių pastatui keliamų reikalavimų. „Fasado idėja kilo rytais geriant kavą ir svajojant. Svarbiausi Lietuvos miestai išsidėstę palei A1 kelią. Žuvėdros ir Švyturys simbolizuoja Klaipėdą, Stumbras ir Ąžuolynas- Kauną, o Vilkas ir Angelai - Vilnių. Paveikslai nutapyti ant fasado, kad būtų matomi iš pro šalį skriejančių automobilių.
Pastatas A1 šalia greitkelio
Energijos vartojimo efektyvumas buvo vienas iš trijų pagrindinių pastatui keliamų reikalavimų. Pagrindinį vaidmenį jį užtikrinant suvaidino „Ruukki“ tiekiamos efektyvaus energijos vartojimo plokštės. Praktiškai energijos vartojimo efektyvumas išbandytas pilnai išjungus šildymą vienoje logistikos salių Pastato dalyje.
Paveikslai padidino išlaidas 40 000 eurų, tačiau ši investicija jau pradeda atsipirkti - tiek kaip viešųjų ryšių nešama nauda, tiek ir naujų projektų pavidalu. „Pagal šio pastato analogą jau sulaukiau susidomėjimo dėl naujų pastatų Vilniuje ir Klaipėdoje. Investicija į fasado kokybę ir išvaizdą yra investicija į ateitį“, - didžiuojasi jis.
Medinės konstrukcijos šiandien formuoja naują europietiškos architektūros tradiciją. Tai puikiai iliustruoja Amsterdamas: sparčiai besivystančiame Ijburgo salų rajone, rytiniame miesto pakraštyje, statomas tvarus daugiabutis iš medinių modulių.
Pastato plotas: 8300 kv. m ploto gyvenamųjų būstų statinį sudaro 61 butas nuomai su automobilių stovėjimo aikštele, bendrosiomis erdvėmis ir komercinėmis patalpomis. Daugiabutis įsikūrė vos 15 minučių nuo Amsterdamo centrinės stoties, todėl yra lengvai pasiekiamas, greta išvystyta patogi infrastruktūra.
Dauguma statyboms naudojamų medžiagų yra natūralios ir perdirbamos. Aktyviai reaguojant į klimato kaitos keliamus iššūkius ir prisidedant prie aplinkai draugiškų statybų, pastatui naudota mediena, kuri sukaupusi daugiau nei 580 tūkst. kg CO2.
Daugiabutis statomas iš surenkamųjų medinių modulių, pagamintų iš lengvų konstrukcijų rėmų sistemų ir kryžmai sluoksniuotosios medienos (CLT) elementų. Šie moduliai jungiami horizontaliai arba vertikaliai, taip sukuriant įvairių architektūrinių variacijų. Nors surenkamųjų medienos modulių gylis skiriasi, visuose moduliuose išlaikomas standartinis 4 m plotis. Kiekvienas modulis gali būti išardytas ir naudojamas pakartotinai.
Pastato pavadinimas „Juf Nienke“ kilęs iš Nyderlandų mokytojo vardo. Šis pastatas atlieka ne tik tvarumo, bet ir socialinę funkciją. Dėl tinkamo būsto stygiaus Amsterdame trūksta mokytojų, tad net 30 butų iš 61 yra numatyti sostinėje dirbantiems mokytojams.
Iš abiejų statinio pusių kylantys laiptai veda gyventojus į aukščiau esančią atvirą terasą, kurioje numatyta rami susitikimų erdvė su vaizdu, atsiveriančiu į vidinį sodą. Didelis dėmesys skiriamas vidaus ir išorės erdvių apželdinimui, žaliosioms zonoms. Pastate yra ne tik apželdintas vidinis bendruomenės sodas, bet ir žaliasis stogas, kuris sulaiko vandenį. Lietaus vanduo renkamas, saugomas ir naudojamas pakartotinai.
Medinė statyba vis labiau atpažįstama, vertinama ir kuria naujus standartus rinkoje. Anot architekto Thomo Rau („RAU“), šio projekto užsakovai šiam statiniui iškėlė itin aukštus standartus, todėl naudojant tradicinės statybos metodus jų pasiekti būtų buvę tiesiog neįmanoma: „Mūsų užduotis buvo pastatyti ir tvarų, ir perdirbamą pastatą.
Jam antrina ir Bjarne’as Mastenbroekas („seARCH“): „Nepaisant to, kad tiek „seARCH, tiek „RAU“ architektūros studijos turi didelę patirtį medinių statybų srityje, tai nereiškia, kad šis projektas mums buvo paprastas. Šiuo metu jau sumontuoti visi moduliai ir pradėti apdailos darbai.
Kauno Kaunakiemio gatvėje 2018 m. pastatytas biurų pastatas harmoningai dera prie senų ir naujų istorinio miesto kvartalo pastatų. Pietinio pastato sparno tapatybę išryškina „Ruukki“ pristatyta „Cor-Ten“ fasado apdaila.
Biurų pastatas Kaunakiemio gatvėje, greta M. K. Čiurlionio tilto, antrajame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune, baigtas statyti 2018 metais. Šioje vietoje 1936 m. pastatyta pieninė buvo uždaryta prasidedant XXI a., ir apleistas miesto kvartalas buvo paliktas nykti.
„Tai buvo stambus ir labai įdomus projektas, į seną pramoninį rajoną sutelkęs daugybę skirtingų veiklų. Jas teko koordinuoti atsižvelgiant tiek į jų architektūrą, tiek į funkcijas“, - pasakoja architektas Kęstutis Kajokas iš projektavimo įmonės „Kančo studija“, suprojektavusios pastatą ir visą miesto kvartalą.
Miestui priklausančiame sklype pastatytą pastatą sudaro biurai, komercinės patalpos ir 65 vieno arba dviejų kambarių butai. 9 570 kvadratinių metrų pastatas priklauso investicijų bendrovei.
Naujo pastato statyba istorinėje vietovėje: „Penktadalis pastato buvo rekonstruota, o likusi dalis pastatyta iš naujo. Iš dalies mūsų užduotis buvo atkurti pastatą“, - tęsia Kęstutis Kajokas.
2016 m. pradėtas ir 2018 m. užbaigtas projektas buvo antrasis pagal dydį „Kančo studijos“ projektas šioje vietovėje. Plėtros projektas šio miesto kvartalo šiauriniame gale baigtas 2012 metais.
2018 m. užbaigti biurų pastato projektą užsakęs klientas suteikė projektavimo įmonei daug laisvės. Projektavimo įmonė siekė ne tik atkurti funkcionalų pastatą, bet ir sukurti fasadą, kuris derėtų prie senųjų istorinio miesto kvartalo pastatų.
„Naujojo pastato langai buvo sugrupuoti taip, kaip senajame - naujasis pastatas tapo senojo pastato bičiuliu“, - paaiškina vieną iš daugelio projekto sprendimų Kęstutis Kajokas.
Pietinė pastato dalis padengta „Ruukki“ pristatytomis „Liberta Cor-Ten 700“ kasetėmis. „Pasiūlėme klientui sukurti išskirtinę šios pastato dalies išvaizdą. Stengėmės užmegzti dialogą tarp senosios ir naujosios architektūros: naujasis fasadas turėjo derėti prie šio miesto kvartalo senųjų plytinių fasadų. „Cor-Ten“ išsiskiria tam tinkama tekstūra, struktūra ir spalva. Mums taip pat pavyko tuo įtikinti klientą“, - medžiagos pasirinkimą pagrindžia Kęstutis Kajokas.
Fasadui taip pat buvo svarstoma rinktis tinklą, bet keletas veiksnių buvo „Cor-Ten“ naudai. „Cor-Ten“ yra atspari oro sąlygoms, jai nereikia priežiūros. Tai natūrali medžiaga, o jos tamsi spalva puikiai tinka arti judrių gatvių esantiems pastatams, nes ant fasado prasčiau matomas purvas.
Kęstutis Kajokas pasakoja, kad jie pateikė „Ruukki“ fasado planą su pagrindine idėja pabrėžti vertikalumą. „Ruukki“ atsakė pasiūlymu, panaudoti „Cor-Ten“ kasetes.
„Bendri projekto darbai buvo labai sklandūs ir puikiai koordinuojami „Ruukki“ pastangomis: sprendimai buvo priimami greitai, o tinkamos medžiagos pristatomos laiku“, - giria sėkmingą projektą Kęstutis Kajokas.
- Tai buvo sudėtingas, bet įdomus projektas, nes teko paisyti tradicijų taikant naujas technologijas.
| Pastato pavadinimas | Vieta | Ypatybės | Socialinė funkcija |
|---|---|---|---|
| Pastatas A1 | Kaunas, Lietuva | Logistikos, biuro ir prekybos patalpos, energijos efektyvumas, įspūdinga išvaizda | Verslo plėtra, regiono reprezentacija |
| Juf Nienke | Amsterdamas, Nyderlandai | Tvarus daugiabutis iš medinių modulių, žaliosios zonos | Būstas mokytojams, tvarumas |
| Biurų pastatas Kaunakiemio gatvėje | Kaunas, Lietuva | „Cor-Ten“ fasadas, derinimas prie istorinės aplinkos | Verslo plėtra, istorinio paveldo išsaugojimas |