Smurtas artimoje aplinkoje laikomas žmogaus teisių ir laisvių pažeidimu. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas iš esmės pakeitė požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje.
Ka kas nustato įstatymai ir institucijos
2011 m. priėmus LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą (toliau - Įstatymas) Lietuvoje įsteigti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (toliau - SKPC), teikiantys specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims visoje Lietuvoje.
Šiuo įstatymu valstybė pripažino, kad nusikaltimas prieš šeimos narį yra visuomeninę reikšmę turinti nusikalstama veika. Šis įstatymas apibrėžia smurto artimoje aplinkoje sampratą, nustato smurto artimoje aplinkoje subjektų teises ir atsakomybę, prevencijos priemonių įgyvendinimą, pagalbos smurto artimoje aplinkoje atveju teikimą ir apsaugos priemonių smurtą patyrusiam asmeniui taikymą.
Įstatymo 2 str. 1 dalyje kas yra artima aplinka sakoma: Artima aplinka - aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Taigi, Įstatymo apsauga gali pasinaudoti visi šie asmenys, jei prieš juos smurtauja kiti asmenys iš artimos aplinkos.
Kas yra smurtas apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje: Smurtas - veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Tai reiškia, kad įstatymas taikomas ne vien kai auka patiria fizinius sužalojimus, bet ir kai grasinama nužudyti, susidoroti su asmeniu ar jo artimaisiais, sunaikinti turtą ar auka kitaip terorizuojama.
Taip pat skaitykite: teisiniai smurto artimoje aplinkoje aspektai skyrybų metu
Prevencijos, koordinavimo ir tinklų vaidmuo
2018 m. siekiant koordinuotai vykdyti informacinę - konsultacinę, patariamąją (lobistinę) veiklą, aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, užtikrinant tolydžią SKPC tinklą sudarančių organizacijų institucinių gebėjimų plėtrą, garantuojant smurtą ir prievartą šeimoje patiriantiems asmenims vienodą specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumą ir kokybę, buvo įkurta Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija (toliau - Asociacija), šiuo metu vienijanti visas Lietuvoje veikiančias organizacijas, vykdančias SKPC funkcijas.
Prevencijos priemonės įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) ir jos įgaliotų institucijų parengtas programas. Savivaldybės institucijos prevencijos priemones, skirtas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose.
Prevencijos priemonių įgyvendinimą savivaldybėse koordinuoja savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavaduotojas. Nevyriausybinės organizacijos skatinamos vykdyti ir dalyvauti vykdant smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo veiklas.
Specializuota kompleksinė pagalba (SKPC / SPC) ir jos funkcijos
Specializuotos pagalbos centrai teikia nemokamą specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims bei tarpininkauja ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Specializuotų kompleksinių pagalbos centrų (SKPC) tinklas teikia specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims visoje Lietuvoje.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai privalo teikti teisinę pagalbą bei konsultacijas teisės klausimais. Centro darbuotojai gavę iš policijos informaciją apie smurto artimoje aplinkoje atvejį ir nukentėjusio asmens duomenis ne vėliau kaip kitą SPC darbo dieną, telefonu ar kitomis priemonėmis susisiekia su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą, kompleksinę psichologo ir teisininko pagalbą.
Taip pat skaitykite: Mitai apie psichikos ligas ir smurtą
Kompleksinė pagalba apima informavimą, konsultavimą, tarpininkavimą tarp smurtą patyrusio asmens ir pagalbą teikiančių įstaigų ir institucijų. Specializuota kompleksinė pagalba teikiama ir tuomet, jei smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo pats savarankiškai kreipiasi į SPC.
Smurtą patyrusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama galimybė gauti nemokamą psichologinę pagalbą telefonu visą parą. Smurtą patyrusiems asmenims gali būti teikiamos laikinojo apgyvendinimo paslaugos, kurios finansuojamos iš savivaldybių biudžetų.
Policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą, informuoja smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą, įteikia jam psichologinės pagalbos telefono numerį ir kitą rašytinę informaciją apie pagalbą smurtą patyrusiems asmenims ir nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje praneša specializuotos pagalbos centrui.
Policijos vaidmuo, apsaugos nuo smurto orderis ir ikiteisminis tyrimas
Jeigu gresia realus pavojus smurto artimoje aplinkoje aukos gyvybei ar sveikatai dėl smurtautojo elgesio, auka turėtų kreiptis pagalbos skambinant numeriu 112. Pagalbos telefonas yra nemokamas ir veikia 24 valandas per parą, yra pasiekiamas iš mobiliųjų ir stacionarių telefonų.
Policija turi pareigą įvertinti informaciją dėl smurto artimoje aplinkoje. Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užfiksuoja duomenis apie smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga.
Taip pat skaitykite: Statistika apie smurtą prieš vaikus
Orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Rizika vertinama vadovaujantis rizikos vertinimo kriterijų sąrašų.
Apsaugos nuo smurto orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Kai taikomas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurtautojo išsikėlimą. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Sprendimas dėl orderio taikymo ar netaikymo gali būti skundžiamas policijai, o policijai su juo nesutikus - skundas nagrinėjamas teisme. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui.
Kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir būtina patikslinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo atlieka smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir nustatęs riziką arba esant rašytiniam smurtą patyrusio asmens prašymui nedelsdamas kreipiasi į apylinkės teismą dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo.
Teisinė pagalba ir teisinės procedūros skyrybų kontekste
Teisinė pagalba smurto artimoje aplinkoje aukoms dažnai reikalinga sprendžiant teisinius klausimus - taikant apsaugos priemones, dalyvaujant baudžiamajame procese ir civiliniame procese, kai tai susiję su skyrybomis ar ginčais dėl vaikų. Smurto artimoje aplinkoje aukoms itin svarbu gauti teisinę pagalbą.
Kai kurios teisinės procedūros nėra sudėtingos ir gali būti lengvai atliktos be teisininkų pagalbos. Atsižvelgiant į tai, kad šiose teisinėse situacijose smurtautojas gali reikšti prieštaravimus, teisine pagalba naudotis patartina. Tam tikrais atvejais, smurto artimoje aplinkoje aukos turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą baudžiamajame ir civiliniame procese.
Atsižvelgiant į tai, kad smurto auka neturi pakankamai pajamų apmokėti už teisines paslaugas, auka gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai taip pat privalo teikti teisinę pagalbą bei konsultacijas teisės klausimais.
Pranešimų, statistikų ir praktinių problemų apžvalga
Smurtas artimoje aplinkoje yra latentinis, todėl sunku nustatyti tikrąjį su juo susijusių nusikalstamų veikų mastą. Aukos kaltinimas - viena iš priežasčių, dėl kurių nukentėjusieji nuo smurto artimoje aplinkoje nesikreipia pagalbos. Bet ir išdrįsus tai padaryti, tenka susitaikyti su tuo, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas vos 15-20% atvejų nuo visų BPC gautų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. užregistruota 53 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Tai - po 145 pranešimus kasdien arba po 1 pranešimą pareigūnams kas 10 minučių. Oficialios statistikos portalo duomenimis, 80,2 % dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukos - moterys, kas dešimtas - vaikas, o 89,8 % iš visų smurtautojų - vyrai.
2020-2025 m. ES pagrindinių teisių agentūros tyrime („Smurtas prieš moteris“, 2014 m. kovas) konstatuojama, kad vaikystėje patirtas ar matytas smurtas didina suaugusių asmenų pažeidžiamumą smurto požiūriu. Taigi svarbu kuo anksčiau pastebėti smurtinį elgesį, užkirsti jam kelią bei ugdyti sveikus ir pagarbius tarpusavio santykius, pagrįstus nuostata - smurtas nepriimtinas jokiomis aplinkybėmis.
1997-1998 m. Lietuvoje vykdyto viktimologinio tyrimo rezultatai parodė, kad smurtaujama kas trečioje šeimoje - 63,3 % suaugusių moterų patyrė vyrų fizinį ar seksualinį smurtą arba joms buvo grasinta. Apie pačią pavojingiausią sveikatai/gyvybei smurtinį išpuolį policijai tuo metu pranešė 10,6 % nukentėjusiųjų.
2020 m. reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje apie smurtą artimoje aplinkoje 18 % gyventojų patyrė smurtą artimoje aplinkoje, t. y. kas penktas gyventojas (23 % moterų ir 12 % vyrų). Iš esmės skiriasi smurtą patyrusių moterų ir vyrų ryšys su smurtautoju: smurtą artimoje aplinkoje moterys dažniausiai yra patyrusios nuo esamų ar buvusių sutuoktinių ar partnerių (net 85 % nukentėjusiųjų), o vyrai - nuo tėvų (44 % nukentėjusiųjų).
SKPC per 2020 m. devynis mėnesius iš viso užregistravo 12 655 smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis (8 647 - suaugę asmenys ir 4 008 vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudininkais), iš kurių 80,6 % nukentėjusiųjų - moterys, 88,9 % smurtautojų - vyrai, 96,2 % moterų nukentėjo nuo vyrų ir 57,6 % vyrų nukentėjo nuo vyrų.
Praktiniai patarimai rodantiems, pastebintiems ar patiriantiems smurtą
Tiek matydami, tiek girdėdami, kaip smurtaujama prieš moterį, dažniausiai pagalvojame, kad tai ne mūsų reikalas, kad tai… „jų“ reikalas: moterų reikalas, policijos reikalas. Toks abejingumas turi kainą - smurtas artimoje aplinkoje yra pagrindinė 16-44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis.
Jei įtariate smurtą, neignoruokite situacijos. Jei girdite riksmus, šaukimą, smūgio garsus, mėtomus daiktus ir kitokį triukšmą, panašų į smurtą, neignoruokite. Skambutis į duris arba šūktelėjimas gali būti puiki priemonė smurtautojo dėmesiui atkreipti ir padėti sustabdyti konkretų incidentą. Fizinio smurto atveju, jeigu manote, kad situacija yra kritinė moters sveikatai, iš pradžių leiskite smurtautojui suprasti, kad atkreipėte dėmesį į jo veiksmus (skambutis į duris, šūktelėjimas) - dažnai to užtenka, kad jis liautųsi. Vėliau praneškite apie tai policijai skubios pagalbos numeriu 112.
Nepatartina eiti patiems / pačioms ir bandyti kištis asmeniškai. Taip rizikuojate patys /pačios patirti smurtą bei sukelti pavojų smurtą išgyvenančiam žmogui. Smurtautojas gali vėliau atkeršyti savo aukai. Radę tinkamą progą galite pabandyti pasikalbėti su smurtą patiriančiu asmeniu. Visuomet tai darykite diskretiškai ir asmeniškai, kad nematytų kiti asmenys. Niekada nespauskite asmens, jei ji/jis nenori su jumis kalbėti.
Procedūros informacijos suteikimas ir tarpininkavimas
Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo turi teisę: nedelsiant gauti informaciją iš policijos pareigūno ir (ar) tyrėjo apie smurtautojo sulaikymą ir apie smurtautojui taikomas ar baigiamas taikyti kardomąsias priemones, užtikrinančias smurtą patyrusio asmens saugumą.
Policijos pareigūnas ar prokuroras, kai kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje elektroninių ryšių priemonėmis informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui policijos pareigūnas ar prokuroras privalo pateikti būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens duomenis: pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) (jei tuo metu žinomas), smurto artimoje aplinkoje įvykio datą ir vietos adresą, informaciją, ar buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis (nurodyti apsaugos nuo smurto orderio skyrimo datą ir laiką, jo taikymo pabaigą, taikomus įpareigojimus ir atlikto smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo rezultatus), smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens vardą ir pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir trumpą aprašymą.
Policijos pareigūnas ar prokuroras, sulaikęs smurtautoją, nedelsdamas informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą pagal įstatymą (kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) apie smurtautojo laikiną sulaikymą ir jo paleidimą.
Sveikatos priežiūra, dokumentacija ir įrodymai
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patikrinimo metu nustatytus patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks pagalbą, pateikia šiam asmeniui specializuotos pagalbos centro ir emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus ir rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos pagalbos pobūdį.
Prieigos prie pagalbos ir informacijos trūkumai
Skiriasi specialistų, dirbančių su smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiais asmenimis požiūris į smurto artimoje aplinkoje problemą: vieni kaltina auką, kiti - smurtautoją, treti daugiausiai dėmesio skiria vaikams, ignoruodami tėvų problemas ir t.t. Nepakankamas SKPC teikiamos pagalbos žinomumas.
Remiantis kokybinio tyrimo „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ ataskaitos išvadomis, per nukentėjusio asmens prizmę įvardijamos apsaugos ir pagalbos nukentėjusiam nuo smurto artimoje aplinkoje asmeniui teikimo kliūtys. 53 % smurtą artimoje aplinkoje patyrusių respondentų teigė, kad jokios pagalbos negavo ir niekas jos nepasiūlė. Kitiems dažniausiai padėjo giminaičiai (15 %), draugai (10 %) ir teisėsauga (9 %). 60 % nukentėjusiųjų niekur nesikreipė.
Praktiniai žingsniai norintiems kreiptis ir gauti pagalbą
- Jeigu gresia tiesioginis pavojus, skambinkite 112.
- Policijai atvykus - reikalaukite informacijos apie tolimesnes procedūras ir apie tai, kad su jumis susisieks specializuotas pagalbos centras.
- Jei būtina, kreipkitės į asmens sveikatos priežiūros įstaigą: medicininiai įrašai apie sužalojimus yra svarbūs įrodymai.
- Kreipkitės į Specializuotą kompleksinę pagalbą (SPC/SKPC) - jums pasiūlys psichologo ir teisininko pagalbą.
- Jei neturite lėšų teisinėms paslaugoms - kreipkitės į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
Naudingos kontaktinės gairės
- 112 - skubios pagalbos numeris.
- Specializuotos pagalbos centrai - kontaktus suteikia policija, sveikatos įstaiga arba informacija prieinama per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba - jei reikia nemokamos teisinės pagalbos.
Pastaba apie skyrybas
Teisinė pagalba smurto artimoje aplinkoje aukoms dažnai reikalinga sprendžiant teisinius klausimus - taikant apsaugos priemones, dalyvaujant baudžiamajame procese ir civiliniame procese, kai tai susiję su skyrybomis ar ginčais dėl vaikų. Smurto artimoje aplinkoje aukoms itin svarbu gauti teisinę pagalbą.
| Veiksmas | Kas teikia | Terminas / pastaba |
|---|---|---|
| Pranešimas policijai | Policija | 112 - skubus; policija pranešimą įvertina ir pradeda tyrimą |
| Apsaugos nuo smurto orderis | Policijos pareigūnas | Skiriamas 15 dienų laikotarpiui po rizikos vertinimo |
| Kontaktas su SKPC | SKPC | SKPC susisiekia ne vėliau kaip kitą darbo dieną |
| Medicininis patikrinimas | Asmens sveikatos priežiūros įstaiga | Aprašomi sužalojimai, informuojami SPC |
| Teisinė pagalba | Specialistas / valstybės tarnyba | Galima kreiptis į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą |