Arvydas Šeškevičius — paliatyviosios pagalbos pradininkas Lietuvoje

Praėjusį sekmadienį atskriejo liūdna žinia, kad mirė profesorius Arvydas Šeškevičius, gydytojas kardiologas, Slaugos fakulteto įkūrėjas ir ilgametis jo dekanas, paliatyviosios medicinos mūsų šalyje pradininkas bei vadovėlių medikams autorius ir bendraautorius, nepailstantis kraštotyrininkas, knygų apie Simno kraštą sudarytojas. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo gyvenimo kelią, indėlį į mediciną ir atsidavimą gimtajam kraštui.

Gyvenimo kelias ir ankstyvosios studijos

Profesoriaus pusseserė simniškė Stasė Augutavičienė pasakoja, kad Arvydui stoti į medicinos studijas trukdė jo tėvo Simno bažnyčioje užimtos zakristijono pareigos. Ir nors šeima gyveno nepasiturinčiai, tačiau jo atkaklumas vis tiek davė vaisių.

1958 m. A. Šeškevičius įstojo į Kauno medicinos mokyklą, kur priimdavo ir ne komjaunuolius. Baigęs šią mokyklą 1961 m. buvo paimtas į sovietinę armiją. 1964 m. puikiai išlaikė stojamuosius egzaminus ir buvo priimtas į Kauno medicinos institutą, kurį baigė 1970 m. Už gerą mokymą jam buvo paskirta vardinė stipendija, aktyviai dalyvavo Studentų mokslinės draugijos veikloje. 1969 m. jo studentiškas mokslinis darbas laimėjo pirmąją vietą ir A. A. Šeškevičius, atlikęs karinę tarnybą, iš kelinto karto įstojo kur norėjo ir, įgijęs gydytojo terapeuto kvalifikaciją, apie 1970 m. grįžo dirbti į Dzūkiją, į Seirijus.

Čia jis mūru stojo už kaimiečių sveikatą, kaip Don Kichotas prieš vėjo malūnus. Įrodinėjo kolūkių pirmininkams, kaip žmones tausoti ir jų neengti. Dirbo be poilsio, dieną ir naktį, vietos mokykloje net dėstė chemiją.

Mokslinė veikla ir paliatyviosios medicinos plėtra

1972 m. A. Šeškevičių kaip buvusį gerą studentą rektorius, akademikas prof. Z. Januškevičius pakvietė į Kauno medicinos instituto aspirantūrą (sritis kardiologija). 1977 m. apgynė kandidatinę disertaciją, dirbo Kardiologijos institute vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu ir kartu Kauno klinikų gydytoju - kardiologu. Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose: Rygoje, Kijeve, Maskvoje, Jerevane, Tbilisyje, Minske ir Leningrade. Publikavo per 60 mokslinių ir populiariųjų straipsnių.

Taip pat skaitykite: Paliatyvioji slauga Lietuvoje: apžvalga

1973-1983 m. dalyvavo tarptautiniame projekte „Ūminio infarkto registras“ (šiame projekte dalyvavo 9 Europos šalys). 1986 - 1972 m. A. Šeškevičius nepriklausė komunistų partijai, todėl tik Atgimimo (Sąjūdžio) metu 1990 m. jam buvo suteiktas docento vardas (1993 m. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo ir suteikė docento pedagoginį vardą, taip pat nostrifikavo daktaro mokslinį laipsnį).

Paliatyviosios medicinos įtvirtinimas Lietuvoje

Aktyviai siekė įkurti Lietuvoje naują medicininės sritį - paliatyviąją mediciną, yra šios medicinos srities pradininkas. 1995 m. dalyvavo Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos įkūrime, yra šio draugijos kūrimo signataras. 2003-2018 m. šios draugijos prezidentas (nuo 2018 m. garbės prezidentas). 2007 m., jo iniciatyva Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įteisino paliatyviąją pagalbą Lietuvoje kaip atskirą medicinos šaką. Išrūpino finansavimą.

A. Šeškevičius parengė 36 val. paliatyviosios pagalbos paskaitų kursą. Paskaitas skaitė medikams daugelyje šalies miestuose ir miesteliuose. Rezultate - susikūrė 52 institucijos teikiančios stacionarinę ir ambulatorinę paliatyviąją pagalbą. Už šį kilnų darbą profesorius 2011 m. tapo Lietuvos garbės „Metų pašaukimo“ laureatu.

Pedagoginė veikla ir indėlis į slaugos mokslą

1992 m. Kauno medicinos universiteto (KMU) rektorius prof. Vilius Grabauskas pakvietė A. Šeškevičių kurti universitete pirmąjį Lietuvoje Slaugos fakultetą. Už slaugos universitetinių studijų įkūrimą ir tobulinimą SAM 2008 m. A. profesorius publikavo mokslines monografijas (su bendraaut.): „Nursing Today” (2005), „Nurse’s University - Level Education Models” (2004), „Nursing and Informatics for the 21st Century” (2006).

Išvertė iš anglų k. vadovėlius: „Paliatyvioji pagalba” (2004), „Paliatyvioji slauga” (2004), ES rekomendaciją Europos šalių parlamentams ir vyriausybėms „Paliatyviosios pagalbos organizavimas”. Parašė ir išleido vadovėlius: „Slaugos žinynas” (2003), „Kardiologinė slauga” (2008), „Paliatyvioji slauga” (2008). Kartu su bendraaut. išleido šiuos vadovėlius: „Injekcijos. Infuzijos” (2000), „Geriatrija” (1997), „Paciento higiena” (2001), „Studijų darbų rengimas ir jų gynimas” (2005), „Reabilitacijos ir slaugos studijų krypčių mokslinių darbų rengimas” (2008), „Slaugos technika” (2008), „Reabilitacija” (2008), „Neurochirurginės ligos ir slauga” (2009).

Taip pat skaitykite: kaip veikia gerovės valstybės modeliai: išsami apžvalga

Tarptautinis bendradarbiavimas ir stažuotės

Tarptautinėse konferencijose dalyvis skaitė pranešimus: Vokietijoje, Čekijoje, Taivanyje, Škotijoje, Italijoje, Lenkijoje, JAV, Belgijoje, Danijoje ir Vengrijoje. 1993-2001 m. dalyvavo tarptautiniame projekte (kartu su 8 ES šalimis) „European Nursing Module“, 2002-2004 m. Leonardo da Vinci programos projekte „Nurse‘ University - Level Education Models“ (kartu su Vroclavo medicinos universitetu).

2005-2008 m. parengė ir vykdė Europos struktūrinio fondo projektą „Slaugos, kineziterapijos ir ergoterapijos studijų krypčių inovatyvių mokymo metodų ir formų sukūrimas ir įgyvendinimas“. Profesorius stažavosi Švedijos, Australijos, Škotijos, JAV, Lenkijos, Austrijos ir Prancūzijos universitetuose.

Visuomeninė, humanitarinė veikla ir atsidavimas gimtajam kraštui

Profesorius A. Šeškevičius nuo pat įsikūrimo „Vilnijos“ draugijos, kuri rūpinosi Šalčininkų krašte naujų lietuviškų mokyklų steigimu, pastoviai dalyvavo jos veikloje. Nuo 1990 metų organizavo Kauno medicinos akademijos klinikų 12-kos gydytojų komandą į Baltarusių lietuvių salas: Pelesą ir Baltašiškes. Konsultacijos vyko kelis metus, kol Baltarusijos vyriausybė uždarė sieną.

Taip pat organizavo gydytojų komandą į Šalčininkų kraštą: Turgelius, Dieveniškes, Eišiškes, Tabariškes. Apie šias keliones rašė populiariuosius straipsnius Kauno sąjūdžio laikraštyje „Kauno aidas“.

Kauno medicinos universitete (KMU) daug kartų organizavo akciją „Būk knygnešiu“. 1994 m. stažuodamasis Australijoje La Trobe universitete (Melburnas) dalyvavo vietinių lietuvių bendruomenės veikloje: skaitė pranešimą apie Šalčininkų rajono lietuviškų mokyklų sunkią padėtį. Melburno ir Sidnėjaus lietuvių bendruomenės nutarė remti lietuviškas mokyklas.

Taip pat skaitykite: socialinių mokslų daktaro Arvydo Liepuoniaus karjeros apžvalga

A. Šeškevičius sutiko tarpininkauti aprūpinant lietuviškas mokyklas mokymo priemonėmis. Labdaringa veikla vyko nuo 1994 m. iki 2003 m. Lietuviškoms mokykloms profesorius nupirko: kompiuterius, spausdintuvus, projektorius, dauginimo aparatus, sportinį inventorių, muzikos centrą, pianiną ir kt.

Simnas - gimtojo krašto mylėtojas ir kraštotyrininkas

Pusseserės, tremtinės buvusios Simno gimnazijos mokytojos, 2012 m. A. Šeškevičiaus Simno krašto knygas: „Simnas“ (2006) , 2016 m. Simno pradinės mokyklos 230 metų sukakties proga - „Simno ir jo apylinkių pradinės mokyklos“. Už šią veiklą A. Šeškevičių Simno miestelio gyventojai išrinko „Metų žmogumi“.

Simno 525 m. jubiliejui išleido monografiją „Simno šimtmečių istorija“ I ir II d. (2019). Prof. A. Šeškevičius parašė dviejų dalių leidinį „Simno šimtmečių istorija“. 2020 m. išleido knygą „Simno bažnyčiai 500 metų“. 2022 m. išleista A. Šeškevičiaus knyga „Nenugalėta tiesa“, skirta Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos 50-mečiui.

Simno ambulatorijos vedėja, šeimos gydytoja Jūratė Overaitytė-Jakubavičienė puikiai prisimena savo medicinos studijų Kaune metu sutiktą profesorių A. Šeškevičių, prisimena kaip be galo gerą ir malonų dėstytoją, visada pasitempusį ir konkretų. Pašnekovė prisimena, kad A. Šeškevičius po medicinos vadovėlių leidybos pradžioje lyg ėmėsi rašyti eilėraščius. Tik vėliau įniko į Simno istorijos vingrybių aiškinimąsi ir viso to rašymą bei knygų spausdinimą.

Apdovanojimai ir profesoriaus palikimas

A. Šeškevičius - ilgametis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, daktaras, Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos prezidentas, 2016 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Gydytojas A. Šeškevičius 2009 m. apdovanotas nusipelniusio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro padėkomis (1995, 2000, 2002, 2006, 2011 m.), 2011 m. profesoriui įteiktas projekto „Lietuvos garbė“ „Metų pašaukimo“ apdovanojimas.

2004 m. išleista Arvydo Šeškevičiaus bibliografijos rodyklė, apimanti 1973-2003 m. laikotarpį. Rodyklėje - 301 įrašas. Įvadinį straipsnį apie profesoriaus mokslinę ir visuomeninę veiklą parašė prof. A. Šeškevičius.

Užuojautos ir atsisveikinimas

Užuojautą dėl gydytojo mirties pareiškė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. „Netekome Lietuvai nusipelniusio mediko, kuris savo profesinį kelią susiejo ne tik su kardiologo specializacija, bet ir su pagalba pacientams, sergantiems lėtinėmis, nepagydomomis ligomis, žmogaus, tapusio paliatyviosios pagalbos sistemos įkūrėju Lietuvoje. Profesorius A. Šeškevičius, įkūręs ir ilgus metus vadovavęs Slaugos fakultetui Kauno medicinos universitete, paliko reikšmingą pėdsaką Lietuvos medicinoje ir socialinės slaugos srityje, atkakliai siekdamas, kad ligonių ir žmonių su negalia psichologiniai, socialiniai ir dvasiniai poreikiai taptų sudėtine Lietuvos asmens sveikatos priežiūros sistemos dalimi“, - rašoma šalies vadovo užuojautoje.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, A. Šeškevičiaus rūpesčiu Lietuvoje paliatyvioji medicina tapo atskira specialybe, sukurta nacionalinė paliatyviosios pagalbos teikimo sistema, kad būtų pagerinta sunkiai sergančiųjų gyvenimo kokybė. „Dėl šios netekties nuoširdžiai užjaučiu šeimą, medikų ir pacientų bendruomenes“, - pranešime sakė ji.

Užuojautą pareiškė ir Lietuvos paliatyviosios medicinos draugija: „Be šio nuostabaus žmogaus mūsų draugija neegzistuotų. Žodžiai negali išreikšti liūdesio, kurį jaučia kiekvienas draugijos narys, žinodamas, kad žmogaus, kuris išklausydavo, užjausdavo, patardavo ir visada geranoriškai padėdavo, jau nebėra. Džiaugiamės turėję galimybę pažinoti ir prisidėti prie daugelio gyvenimus pakeitusių projektų ir genialių idėjų. Jo sukurta literatūra dar daugelį kartų mokys ir lepins įžvalgiomis nuomonėmis bei patarimais.“

POLA direktorė Neringa Čiakienė jautriu įrašu pasidalino: „Nors ir nujausta, bet vis tik netikėta, graudu, liūdna... Šioje nuotraukoje - jis toks, koks išliks mano širdyje ir mintyse: visuomet su šypsena balse ir nuostabiu humoro jausmu, - sąmojis, vidinė ramybė, išmintis, meilė mokslui, atsidavimas darbui... Ilsėkis ramybėje, mielas profesoriau... O mes tęsime Jūsų pradėtus darbus...“

Atsisveikinimo informacija

Urna su profesoriaus palaikais bus pašarvota Kaune „Rekviem“ laidojimo namuose (Jonavos g. 41A). Lankymas sausio 24 (antradienį) nuo 10 iki 21 val. ir sausio 25 (trečiadienį) nuo 9 iki 12 val. Profesorius bus laidojamas Simno kapinėse. Mišios už velionį Vilniuje vyks sausio 23 (pirmadienį) 18 val. Šv. Kryžiaus bažnyčioje (prie Prezidentūros).

Paliatyviosios pagalbos samprata ir paslaugos

Paliatyvioji pagalba - tai visapusiška priežiūra pacientams, sergantiems sunkiomis, nepagydomomis ir progresuojančiomis ligomis. PP apibūdinama kaip sritis, kuri nepriklausomai nuo organų būklės, amžiaus, ligos ar patologijos tipo tenkina specifinius individualaus paciento ir jo šeimos poreikius. Žodis „paliatyvus“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio pallium ir reiškia apsiaustą, kaukę, stogą, skydą. Etimologiškai paliatyvioji pagalba suprantama kaip nepagydomų ligonių sveikatos problemų mažinimas. Tai pagalba tiems, kuriems gydomoji medicina padėti negali, todėl teikiama pagalba, mažinanti simptomus, ligonio kentėjimą.

Be sąvokos paliatyvioji priežiūra (angl. palliative care), dar vartojama sąvoka paliatyvioji medicina (angl. palliative medicine), kuri apibrėžiama kaip specialus gydymo būdas, jungiantis įvairias medicinos disciplinas: farmakoterapiją, chirurgiją, chemoterapiją, radioterapiją, imuninę terapiją, siekiant užtikrinti paciento, sergančio nepagydoma liga, fizinę, psichologinę, dvasinę ir socialinę gerovę. Ji nesiekia išgydyti, bet siekia pagerinti paciento ir jo šeimos gyvenimo kokybę.

Teikiamos paslaugos ir reikalavimai

  • Skyriuje dirba kvalifikuota specialistų komanda: gydytojai, slaugytojai ir socialiniai darbuotojai.
  • Norint gauti paslaugas, būtinas gydytojo siuntimas (šeimos gydytojo arba stacionarinės gydymo įstaigos specialisto).
  • Registracija ir kontaktai: 0 669 85818 (socialinis darbuotojas).
  • Apie numatytą guldymo datą pacientas arba jo atstovai informuojami nurodytu kontaktiniu telefonu.
  • Atvykstant prašome turėti asmens dokumentą, asmenines higienos priemones, nuolat vartojamus vaistus bei, jei pageidaujama, patogią aprangą.

Paslaugos teikiamos vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės ir konkrečių įstaigų vidaus teisės aktais bei TV pagrindais.

Profesoriaus A. Šeškevičiaus palikimas

Be mokslinės ir pedagoginės veiklos, profesorius paliko gausų leidinį ir mokomąją medžiagą, kurios dėka Lietuvoje susiformavo paliatyviosios pagalbos teikimo sistema. Jo sukurta literatūra dar daugelį kartų mokys ir lepins įžvalgiomis nuomonėmis bei patarimais. Profesorius visą gyvenimą atidavė vien mokslui ir žmonėms, šeimos taip ir nesukūrė. Jis yra parašęs knygų apie savo gimtąjį miestą ir rūpinosi, kad žinios būtų prieinamos tiek medikams, tiek savo krašto gyventojams.

tags: #seskevicius #arvydas #paliatyvi