Slaugant artimąjį namuose ar ieškant jam tinkamos priežiūros, svarbu žinoti apie įvairias slaugos rūšis, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas. Lietuvoje galima gauti tiek stacionarinę, tiek dienos ar namų slaugą, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės ir poreikių. Taip pat egzistuoja paliatyvioji bei socialinė slauga, skirta tiek sunkiai sergantiems, tiek senjorams ar neįgaliesiems, kuriems reikia pagalbos kasdieniame gyvenime.
Slauga yra asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios slaugos paslaugos prieinamos Lietuvoje, kaip gauti finansinę paramą ir kur kreiptis dėl reikiamos pagalbos, o taip pat - kaip praktiškai organizuoti senų žmonių slaugą namuose, akcentuojant skausmo ir komplikacijų (pvz., pragulų) prevenciją.
Slaugos paslaugų rūšys ir kur kreiptis
Lietuvoje yra kelios skirtingos slaugos rūšys, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, priežiūros poreikių ir teikimo vietos.
Stacionarinė slauga
Tai slauga, teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose. Ji skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba. Tinka asmenims, kurie negali savarankiškai pasirūpinti savimi dėl sunkių ligų, negalios ar senatvės. Apima: gydytojo ir slaugytojų priežiūrą, kineziterapiją, medikamentų skyrimą, maitinimą ir kitas būtinas paslaugas. Finansuojama per Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) arba privačiai.
Kur kreiptis? Į savo gydytoją, kuris išduoda siuntimą į slaugos ligoninę. Jei norima ilgalaikės globos, reikalinga socialinės darbuotojų pagalba.
Taip pat skaitykite: Skausmo prevencija vyresnio amžiaus pacientams
Dienos stacionaro slauga
Tai slauga, kai pacientas gali gyventi namuose, bet tam tikrą laiką praleidžia gydymo įstaigoje (pvz., kelias valandas per dieną) dėl medicininės priežiūros ar reabilitacijos. Tinka žmonėms po sunkių ligų, operacijų ar su negalia, kuriems reikalinga kineziterapija, masažai, injekcijos ir pan. Suteikiama specializuotose gydymo įstaigose. Gali būti finansuojama PSDF arba privačiai.
Kur kreiptis? Į savo šeimos gydytoją, kuris išduoda siuntimą.
Slauga namuose
Tai medicininės slaugos paslaugos, teikiamos paciento namuose. Skirta tiems, kurie negali savarankiškai vykti į gydymo įstaigas, bet jiems reikalinga specialisto priežiūra. Apima: slaugytojo apsilankymus, vaistų skyrimą, perrišimus, slėginių opų priežiūrą, kineziterapiją ir kt. Gali būti apmokama valstybės, jei žmogus turi nustatytą slaugos poreikį. Kreiptis galima į polikliniką ar privačias įstaigas.
Kur kreiptis? Į savo šeimos gydytoją arba savivaldybę.
Paliatyvioji slauga
Tai slauga, teikiama nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą. Skirta žmonėms su onkologinėmis ligomis, neurodegeneracinėmis ligomis ir pan. Gali būti teikiama namuose arba specializuotose paliatyviosios pagalbos įstaigose. Apima medicininę priežiūrą, skausmo kontrolę, psichologinę ir dvasinę pagalbą.
Taip pat skaitykite: Globos namų gyventojų gyvenimo kokybės analizė
Kur kreiptis? Į savo šeimos gydytoją arba tiesiai į paliatyviosios pagalbos įstaigas.
Socialinė slauga
Tai ne medicininė slauga, bet socialinė pagalba asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali savarankiškai gyventi. Pagalba į namus: maisto pristatymas, buities tvarkymas, palyda į gydymo įstaigas. Dienos centrai: veiklos, maitinimas, užimtumas. Trumpalaikė globa: kai slaugantis asmuo laikinai negali rūpintis artimuoju.
Kur kreiptis? Į savivaldybę arba socialinius darbuotojus.
Ambulatorinės slaugos namuose poreikio nustatymas ir paslaugų teikimas
Kas gali gauti slaugos paslaugas? Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Lietuvoje slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas gali gauti Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdienėje buityje, taip pat tie, kuriems reikia pooperacinės slaugos. Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams.
Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti griuvimų slaugant senyvus žmones
Jei pagal klausimyną pacientas surenka iki 19 balų, vertinama, kad ambulatorinė slauga namuose pacientui nereikalinga. Mažas ambulatorinių slaugos paslaugų namuose poreikis, kai reikalinga laikina slauga namuose, nuo 2024 m. lapkričio nustatomas tada, kai pagal klausimyną pacientas surenka nuo 20 iki 33 balų. Surinkus nuo 34 iki 49 balų, fiksuojamas vidutinis ambulatorinės slaugos namuose poreikis ir nenuolatinės slaugos namuose reikalingumas. Kai pagal klausimyną surenkama 50 arba daugiau balų, pacientui nustatomas didelis šių paslaugų poreikis.
Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1-5 d. d. Skubūs vizitai įvykdomi per pirmas 24 val., o planiniai - per 1-5 d.
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose. Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas. Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo. Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų.
Dokumentai, išmokos ir socialinės garantijos slaugant namuose
Ligos išmoka slaugant šeimos narį: Jei dėl artimojo slaugos prarandate darbo pajamas, galite gauti ligos išmoką. Tam būtina: gauti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą dėl šeimos nario slaugos; turėti bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesius per pastaruosius 24 mėnesius; būti apdraustam ligos socialiniu draudimu.
Socialinės garantijos nedirbantiems, bet slaugantiems šeimos narį: Jei nesate sukakę senatvės pensijos amžiaus ir slaugote artimąjį su negalia namuose, valstybė jus draudžia pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Svarbu, kad jūsų ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta būtų deklaruota Lietuvoje ir neturėtumėte draudžiamųjų pajamų arba jos būtų mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga.
Norėdami gauti pagalbą slaugant artimąjį, kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Galimos paslaugos: pagalba į namus; dienos socialinė globa; integrali pagalba namuose; laikino atokvėpio paslauga. Atkreipkite dėmesį, kad norint gauti tam tikras paslaugas ar išmokas, gali prireikti pateikti atitinkamus dokumentus ir prašymus. Rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į savo savivaldybę arba „Sodrą“ dėl konkrečių reikalavimų ir procedūrų.
Santrauka: slaugos rūšys, teikimo vietos ir paskirtis
| Slaugos rūšis | Kur teikiama? | Kam skirta? |
|---|---|---|
| Stacionarinė slauga | Ligoninėse, globos įstaigose | Sunkiems pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros |
| Dienos stacionaras | Gydymo įstaigose | Po operacijų, su negalia, reabilitacijai |
| Slauga namuose | Paciento namuose | Riboto mobilumo žmonėms, kuriems reikalinga med. priežiūra |
| Paliatyvioji slauga | Namuose ar specializuotose įstaigose | Terminalinėmis ligomis sergantiems |
| Socialinė slauga | Namuose, dienos centruose | Senjorams ir neįgaliesiems, kuriems reikia buities pagalbos |
Namų slaugos praktika: planavimas, sauga ir kasdienė rutina
Slaugant artimąjį namuose, svarbu ne tik rūpintis jo fizine sveikata, bet ir užtikrinti emocinę paramą bei palaikymą. Namų slauga yra daugialypis procesas, apimantis kasdienės rutinos sudarymą, emocinių iššūkių įveikimą, saugios aplinkos užtikrinimą bei išteklių koordinavimą. Rūpinimasis artimuoju namuose - tai ne tik fizinė pagalba, bet ir jo orumo, gerovės bei ramybės išlaikymas, nepamirštant ir paties slaugytojo poreikių.
Šiame straipsnyje rasite išsamius patarimus, kurie padės efektyviai organizuoti artimojo priežiūrą namuose, užtikrinti jo saugumą ir komfortą, bei pasirūpinti savo, kaip slaugytojo, gerove.
Įvertinkite ir suplanuokite individualius poreikius
Slaugos planavimas yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis, nes kiekvieno paciento poreikiai skiriasi. Išsamus pradinis įvertinimas ir nuolatinis priežiūros plano atnaujinimas yra būtini efektyviai ir saugiai priežiūrai užtikrinti. Pradėkite nuo detalaus sveikatos būklės įvertinimo, atsižvelgdami į medicininę būklę ir diagnozes, mobilumo galimybes, kasdienes veiklas, kognityvinę būseną, vaistų vartojimą ir mitybos ypatumus. Dokumentuokite kasdienines rutinas, vaistų vartojimo tvarkaraščius ir svarbius kontaktus. Rekomenduojama pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistais - šeimos gydytoju, slaugytoja ar socialiniu darbuotoju - dėl plano sudarymo ir reguliaraus atnaujinimo.
Atkreipkite dėmesį į ženklus, rodančius, kad artimojo priežiūros planą reikia peržiūrėti: pasikeitusi medicininė būklė ar nauji simptomai, padidėjęs negalėjimas atlikti kasdienių veiklų, pablogėjusi judėjimo koordinacija ar dažnesni kritimai, pasikeitę mitybos poreikiai ar rijimo sunkumai, aiškūs nuotaikos ar elgesio pokyčiai.
Saugi ir prieinama namų aplinka
Namų adaptacija ir saugaus judėjimo priemonių įrengimas ženkliai sumažina kritimų ir sužalojimų riziką tiek slaugomam asmeniui, tiek slaugytojui. Tinkamai pritaikyta fizinė erdvė padeda užtikrinti kasdienių veiklų saugumą. Pašalinkite kilimėlių kraštus ir kitus kliuvinius, įrenkite pakankamą apšvietimą, priklijuokite neslidžius paviršius, įrenkite turėklus, pritaikykite rampas, sutvarkykite laidus ir baldų išdėstymą.
Tyrimai rodo, kad tinkamai pritaikius namų aplinką, kritimų rizika sumažėja iki 50%, o tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kritimas gali sukelti rimtas komplikacijas.
Pagrindinė įranga namų slaugai
Tinkamos pagalbos priemonės slaugai ne tik palengvina kasdienę priežiūrą, bet ir pagerina slaugomo asmens gyvenimo kokybę. Funkcinė slaugos lova, antidekubitinis čiužinys, vonios suoliukai ir ranktūriai, tualeto paaukštinimai bei judėjimo pagalbinės priemonės padeda išlaikyti mobilumą ir nepriklausomybę. Funkcinės slaugos lovos nuoma gali būti ekonomiškas sprendimas, jei slauga reikalinga trumpam periodui. Dauguma šių priemonių gali būti kompensuojamos per Teritorines ligonių kasas arba išnuomojamos.
Vaistų vartojimo ir dienos režimo valdymas
Vaistų vartojimo režimo laikymasis ir aiškios kasdienės rutinos sukūrimas yra esminiai sėkmingos namų slaugos elementai. Sukurkite rašytinį vaistų tvarkaraštį, naudokite dozatorius, tikrinkite galiojimus, turėkite vaistų sąrašą ir konsultuokitės dėl sąveikų. Dienos režimo palaikymas - mityba, higiena, fizinė veikla - turėtų vykti nustatytomis valandomis, atsižvelgiant į įpročius ir energijos svyravimus. Sveikatos specialistai rekomenduoja vesti dienoraštį apie būklę, mitybą ir vaistų poveikį.
Skausmo ir pragulų prevencija senyvo amžiaus žmonėms
Paliatyvioji slauga apima skausmo kontrolę, o namų slauga - sistemingą komplikacijų prevenciją. Tinkamai suplanuota priežiūra, parinktos priemonės ir odos priežiūra tiesiogiai mažina skausmo bei slėginių opų riziką.
Pragulų prevencija ir odos vientisumas
Pragulų prevencija yra vienas svarbiausių namų slaugos aspektų, ypač prižiūrint gulinčius asmenis. Pagrindiniai veiksmai: keiskite padėtį kas 2-3 val., naudokite antidekubitinius čiužinius, tikrinkite odą rizikingose vietose, palaikykite higieną, drėkinkite odą, užtikrinkite skysčių ir subalansuotą mitybą, naudokite specialias pagalvėles spaudimui mažinti. Jei pastebite odos paraudimą, kuris neišnyksta per 15-30 minučių po spaudimo sumažinimo, tai gali būti pirmasis pragulos formavimosi ženklas - tokiu atveju reikia nedelsiant imtis priemonių.
Lietuvos slaugos specialistų asociacija rekomenduoja kasmet atlikti pragulų rizikos vertinimą, naudojant specialias vertinimo skales, ir sudaryti individualų prevencijos planą kiekvienam asmeniui, atsižvelgiant į jų rizikos veiksnius.
Pagalbinės priemonės komfortui ir skausmo mažinimui
Vaikštynės, vežimėliai, kėlimo įranga ir kitos pagalbinės technologijos suteikia daugiau savarankiškumo ir užtikrina saugumą kasdienėse veiklose. Vonios ir tualeto įranga užtikrina saugų higienos procedūrų atlikimą, perkėlimo priemonės saugo nuo traumų, o specialūs čiužiniai ir pagalvėlės mažina spaudimą ir skausmą jautriose vietose. Daugelis slaugytojų pasakoja, kad tinkamos pagalbinės priemonės ne tik fiziškai palengvina priežiūrą, bet ir psichologiškai teigiamai veikia slaugomą asmenį, grąžindamos jam dalį nepriklausomybės jausmo.
Mityba, hidratacija ir specialios dietos
Tinkama mityba slaugomam asmeniui yra vienas iš kertinių sveikatos palaikymo ir komplikacijų prevencijos veiksnių. Užtikrinkite subalansuotą mitybą, pritaikykite patiekalus pagal kramtymo ir rijimo galimybes, siūlykite mažesnius, bet dažnesnius valgymus, stebėkite suvalgomo maisto kiekius. Dehidratacija gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl užtikrinkite pakankamą skysčių suvartojimą (paprastai 1,5-2 litrus, jei nėra kitų rekomendacijų), stebėkite dehidratacijos požymius ir, jei reikia, siūlykite tirštesnės konsistencijos maistą ar skysčius.
Specialioji dieta dažnai reikalinga sergant lėtinėmis ligomis: cukriniu diabetu - kontroliuojamas angliavandenių kiekis; hipertenzija - mažai druskos; širdies ligomis - mažai sočiųjų riebalų; rijimo sutrikimų atvejais - tirštinami skysčiai. Rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar klinikiniu dietologu dėl individualaus plano.
Elgesio simptomai, demencija ir nefarmakologinės intervencijos
Šiame tyrime identifikuotos trys temos: demencijos elgesio ir psichologinių simptomų dažnumas ilgalaikėse institucijose, slaugos personalo žinios apie elgesio su demencija sergančiaisiais principus ir metodus, slaugos personalo žinios apie nefarmakologines intervencijas ir jų naudojimą. Bent vienas iš demencijos elgesio ir psichologinių simptomų pasireiškė beveik visiems, (99,3 proc.) tiriamųjų ilgalaikės globos įstaigų gyventojams. Dažniausiai (81,4 proc.) pasireiškė interesų praradimas, 77,2 proc. nepastovi kintanti nuotaika, 69,0 proc. miego sutrikimas/pastovaus stebėjimo reikalingumas, 67,6 proc. gyventojų atrodė nelaimingi arba depresijoje. Ažitacija buvo vienas iš pagrindinių pavojingos elgsenos simptomų.
Beveik 80 proc. slaugos personalo žinojo ir naudojo nefarmakologines intervencijas, tokias kaip rami muzika, lėlių terapija, stalo žaidimai, fizinis aktyvumas, dainavimas, kasdieninių poreikių intervencijas, rankų masažas, kognityviniai žaidimai, atsiminimų terapija, humoras, skaitymo grupės. Daugiausiai žinomos ir naudojamos buvo paprastos, nesudėtingos ir mažai kainuojančios priemonės. Geresnės slaugos personalo žinios apie taikomus elgesio su sergančiaisiais demencija principus ir metodus siejosi su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu ir didesne darbo patirtimi.
Emocinė gerovė ir perdegimo prevencija
Emocinė parama slaugant yra ne mažiau svarbi nei fizinė priežiūra. Ilgalaikė slauga dažnai sukelia įvairius jausmus tiek slaugomam asmeniui, tiek slaugytojui - nuo liūdesio ir bejėgiškumo iki kaltės ir frustracijų. Išlaikykite reguliarų socialinį bendravimą, įtraukite mėgstamas veiklas, išklausykite rūpesčius, padėkite išlaikyti orumą ir psichologinį stabilumą, esant poreikiui kreipkitės dėl psichologinės pagalbos.
Slaugytojo perdegimas yra reali problema, kurią būtina atpažinti ir spręsti: nuolatinis nuovargis, izoliacija, dirglumas, miego sutrikimai, svorio pokyčiai ir dažnos ligos rodo, kad reikia pagalbos ar pertraukos. Streso mažinimo būdai: reguliariai skirti laiko sau, savipagalbos grupės, relaksacijos technikos, šeimos pagalba, profesionali psichologinė pagalba. Lietuvos slaugytojų asociacijos duomenimis, daugiau nei 60% ilgalaikių slaugytojų patiria reikšmingą stresą ir perdegimo simptomus.
Kada ir kokios profesionalios pagalbos ieškoti
Profesionali slauga namuose kartais tampa būtinybe, kai šeimos narių galimybės ar kompetencija nebeatitinka slaugomo asmens poreikių. Požymiai: sveikatos būklės pablogėjimas ar nauji simptomai, padažnėję kritimai ar sužalojimai, sudėtingos medicininės procedūros, slaugytojo išsekimas, sudėtingėjanti elgsena, negalėjimas užtikrinti saugios aplinkos namuose.
Namų slaugos paslaugos apima profesionalių slaugytojų vizitus, fizioterapiją ir reabilitaciją, pagalbą higienai, medicinines procedūras (žaizdų priežiūrą, injekcijas, kateterių priežiūrą), paliatyvios slaugos paslaugas. Atokvėpio priežiūra - laikina profesionali slauga, suteikianti poilsį nuolatiniam slaugytojui - gali būti teikiama namuose, dienos centruose ar trumpalaikės slaugos įstaigose. Lietuvoje socialinė pagalba slaugai gali būti gaunama per savivaldybių socialinės paramos skyrius.
Finansinė parama ir kompensacijos
Finansinė parama slaugai yra svarbus aspektas, nes namų slauga dažnai sukelia nenumatytų išlaidų. Pagrindinės finansinės paramos formos: slaugos išmokos (asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), tikslinės kompensacijos (specialiesiems poreikiams), kompensacijos už įrangą (slaugos ir techninės pagalbos priemonių kainos dalis), mokesčių lengvatos, socialinės pašalpos. Norint gauti finansinę paramą, reikia kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą, Valstybinę ligonių kasą (dėl kompensacijų už medicinos priemones).
Kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jeigu gydytojų konsiliumas nustato, kad tokia įranga būtina, jos nuomą 100 % kompensuoja ligonių kasa. Atkreipiame dėmesį, kad tai yra 2021 m. vykusio seminaro įrašas. Jame pateikta informacija apie slaugos paslaugų ir paliatyviosios pagalbos teikimo tvarką šiuo metu yra pasikeitusi ir nebėra priklausomos nuo ligos TLK kodo.
Namų slaugos procedūrų spektras: kas gali būti teikiama
Į diagnostinės procedūrų sąrašą įeina viena ar daugiau šių procedūrų: kraujo paėmimas tyrimams; šlapimo, išmatų, skreplių paėmimas laboratoriniam ištyrimui; akies spaudimo matavimas; elektrokardiogramos (EKG) užrašymas. Tvarstomosios medžiagos pasiruošimas, žaizdų tvarkymas, perrišimai, dokumentavimas. Artimųjų žinių įvertinimas, artimųjų mokymas, konsultavimas, paciento stebėsena, dokumentavimas. Paciento ir artimųjų mokymas, kaip naudotis medicinos pagalbos priemonėmis. Peroralinių ir vietinių vaistų administravimas, parenterinių vaistų injekcijos. Asmens higienos paslaugos: prausimas, burnos, plaukų, nagų, akių, ausų priežiūra, patalynės keitimas, maudymas, drabužių keitimas. Viena ar daugiau stomų priežiūros paslaugų ir kateterizacijos procedūros, maitinimas per zondą, gastrostomą ar jejunostomą.
Kur gauti papildomos informacijos ir praktinės pagalbos
Vaizdo įrašas. Pristatome Jums POLA video paskaitų ciklą „Slauga namuose”, kuriose slaugos ir paliatyvios pagalbos specialistė, lektorė Laima Baršauskienė pateiks daug naudingų praktinių patarimų. Tinkamai pasiruošti ligonio slaugymui namuose yra labai svarbu - reikia suplanuoti ir apgalvoti, kaip pastatyti lovą, parinkti čiužinį, patalynę ir vykdyti slaugomo asmens pragulų profilaktiką. Pirmojoje paskaitoje „Lovos pritaikymas slaugomam ligoniui“ išgirsite, kaip pritaikyti lovą, kokia lova turi būti, kokia padėtimi ją statyti kambaryje, taip pat, į ką atkreipti dėmesį parenkant čiužinį, klojant patalynę, kad būtų išvengiama pragulų formavimosi. Antrojoje POLA video paskaitų ciklo „Slauga namuose” dalyje lektorė pataria, ką būtina žinoti ligonį slaugančiam asmeniui - higiena, apsauga, saugūs perkėlimai. Trečiojoje dalyje - pragulų profilaktika ir probleminių vietų priežiūra. Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus - savanoriai padės susiorientuoti dėl išmokų, nedarbingumo nustatymo ir praktinės pagalbos.