Visame pasaulyje didėjantis senyvo amžiaus gyventojų skaičius ir ilgėjanti gyvenimo trukmė turi reikšmės siekiant išlaikyti jų fizinį aktyvumą ir savarankiškumą kasdienėje veikloje. Griuvimai laikomi vienu iš pagrindinių senyvo amžiaus žmonių sergamumą ir mirtingumą įtakojančių veiksnių. Todėl labai svarbu kuo anksčiau nustatyti griuvimų riziką ir pritaikyti tinkamas prevencijos priemones.
Europa ir visame pasaulyje sparčiai daugėja pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių. Dėl nuolatinio gyvenimo trukmės ilgėjimo ES senų žmonių skaičius sparčiai auga. 2005 m. senų žmonių buvo apie 18,8 milijono, o iki 2030 m. bus maždaug 34,7 milijono. Europos Sąjungoje ir Lietuvoje šiuo metu kas penktas gyventojas yra sulaukęs 65 ir daugiau metų. 2030-aisiais pagyvenusio amžiaus žmonės sudarys ketvirtadalį ES žmonių populiacijos, 2050-aisiais - apie 30 proc. Didės ir ilgaamžių gyventojų populiacijos dalis. 2018 m. ES buvo 2,7 proc. 85 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Dažniausia išorinė vyresnio amžiaus žmonių mirties priežastis Lietuvoje - griuvimai, kurie sudaro 20 proc. mirčių atvejų.
Dėl sveikatos problemų, eisenos bei pusiausvyros sutrikimų vyresni nei 65 metų žmonės dažniau patiria griuvimo ir kritimo traumas negu jaunesni. Viena iš dažniausių priežasčių, turinčių bene didžiausią įtaką Europos žmonių gyvenimo trumpėjimui ir mirtingumui - traumos. Bent vieną kartą per metus pargriūna nuo 30 iki 60 proc. senyvo amžiaus žmonių ir šis dažnumas kartojasi žmogui senstant. Daugiau nei vienas iš keturių senyvo amžiaus žmonių kasmet nukrenta, tačiau mažiau nei pusė nepapasakoja gydytojui ar artimiesiems. Vieną kartą nugriuvus, šansai vėl nugriūti padvigubėja. Nugriuvus ne visada stipriai susižalojama, bet vienas iš penkių kritimų sukelia rimtą sužalojimą, pvz., šlaunikaulio, dubens kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimai, žaizdos ar galvos traumos. Dėl didėjančio griuvimo paplitimo ir patirtų sužalojimų sutrinka sveikata, neretai reikia gydytis ligoninėje. Sužalojimai, tokie kaip klubo lūžis, ir kritimai yra rizikos veiksniai patalpinant į slaugos namus, kur kritimo rizika yra beveik tris kartus didesnė už bendruomenėje gyvenančių asmenų.
Griuvimų rizikos veiksniai
Senėjimas yra natūralus fiziologinis procesas. Senstant visose organizmo sistemose pasireiškia natūralūs fiziologiniai ir patologiniai pokyčiai. Individui fiziologiškai ir anatomiškai subrendus (apytiksliai tarp 20-ųjų ir 30-ųjų gyvenimo metų) organizmo funkcijos pradeda laipsniškai silpnėti. Senatvėje kinta laikysena, eisena, judesiai, retėja kaulinis audinys, kaulai tampa trapūs, lengviau lūžta. Griuvimas (fall) - netyčinis kūno padėties pakeitimas į žemesnę, dažniausiai - ant žemės ir grindų. Nesaugiai suprojektuotas pastatas, slidžios grindys ir laiptai, nepakankamas apšvietimas ir kt. Prevencijos priemonės: griuvimų rizikos veiksniai turi būti identifikuojami ir valdomi, prieš pradedant taikyti specifines priemones, įskaitant tinkamą mitybą ir osteoporozės profilaktiką.
Prevencijos priemonės
Žmonės, kurie jaučia, jog gali būti linkę griūti, turėtų kreiptis į gydytojus. Gydytojai nustatys ir gydys lėtines ligas, kurios trikdo eiseną ir pusiausvyrą bei sukelia alpimą. Taip pat reikia rūpestingai parinkti vaistus ir koreguoti jų dozes. Svarbu pasirūpinti visaverte mityba su pakankamu baltymų ir kalorijų kiekiu. Tikrinamasis dėl kaulų osteoporozės ir rūpinimasis osteoporozės profilaktika - dar viena svarbi griuvimo prevencijos priemonė. Patartina, kad pagyvenę žmonės, turintys padidėjusią riziką griūti, naudotų pagalbines priemones - lazdas, vaikštynes, vežimėlius, avėtų avalynę neslystančiais padais. Svarbu įvertinti ir stebėti senyvo amžiaus žmonių eisenos ypatumus: kaip žengiant žingsnį žmogus perkelia svorį nuo vienos kojos ant kitos, koks yra žingsnio ilgis, ar ne per aukštai (žemai) kelia koją, ar eisena yra nepertraukiama. Jeigu žmogus nesugeba eiti kalbėdamas, t.y. sustoja ar sutrinka eisenos ritmas, laikoma, kad jis susiduria su padidėjusia tikimybe nukristi.
Taip pat skaitykite: Globos namų slaugos ypatumai
Dažniausiai senyvo amžiaus žmonės griūva namuose. Daugelis griuvimų įvyksta užsiimant įprasta, kasdiene veikla: einant, sėdantis, stojantis, lenkiantis, ko nors siekiant, atliekant namų ruošos darbus. Apie 32 proc. griuvimų įvyksta keliantis iš lovos, apie 10 proc. - lipant laiptais. Su amžiumi ne tik mažėja bendrasis žmogaus fizinis aktyvumas, bet ir reikšmingai kinta jo pobūdis. Nors pasibaigus aktyviai profesinei bei darbinei veiklai ir išėjus į pensiją laisvo laiko gerokai padaugėja, vis dėlto svarbu skirti dėmesio informacijai, švietimui ir saugaus elgesio mokymui.
Ką daryti, nugriuvus?
Remiantis į grindis alkūnėmis pakelkite viršutinę kūno dalį. Kelias sekundes pabūkite tokioje padėtyje, stabilizuokite savo kūną ir tuomet pradėkite ropoti link stabilaus baldo - sofos, krėslo arba laiptų. Apsidairykite, pažiūrėkite kur yra telefonas.
Išmaniosios technologijos slaugos srityje
Technologijų pasaulis atveria vis naujas galimybes, o išmaniųjų namų technologijos dar labiau keičia vyresnio amžiaus žmonių kasdienybę. Šiuolaikinės apsaugos sistemos jau seniai peržengė paprastos apsaugos nuo įsilaužimų ribas. Jie tampa visapusiškais sprendimais, padedančiais ilgiau išlaikyti savarankiškumą, užtikrinti saugumą ir išsaugoti orumą. Kritiniai atvejais greita reakcija gali išgelbėti gyvybę.
Vienatvė yra rimta problema. Klaidžiojimas yra dažna problema tarp žmonių, sergančių demencija, o kognityviniai sutrikimai dažnai apsunkina kasdienių užduočių atlikimą. Nuotolinio stebėjimo sistemose iššūkis - rasti balansą tarp saugumo ir privatumo. Balso valdymas yra perspektyvi technologija, palengvinanti gyvenimą, tačiau vyresnieji dažnai susiduria su technologijų naudojimo iššūkiais. Šioje dalyje aptariama komforto teorijos koncepcija slaugoje: komfortas susijęs su adaptaciniu požiūriu į aplinką, psichologiniu palaikymu ir individualia griuvimų prevencija. Slaugos modelių autoriai (Peplau, Orlando, Watson, Roy) integravo komforto teorijos teiginius į jų modelius, susiejant juos su teikiama pagalba.
Naujovės slaugos priemonėse ir jų poveikis
Kompanija Cleanis sukūrė inovatyvią produkciją, padedančią spręsti minėtas problemas. CareBag® higieniniai vėmimo maišeliai užtikrina didesnį sugeriamumą, sumažina kvapą ir infekcijų plitimo riziką bei paprastą utilizavimą. CareBag® basonų įdėklai sugeri skystį iki gelio, taip pat sumažina infekcijų riziką. CareBag® vienkartinės antelės ir higieniniai įdėklai tualeto kėdei užtikrina higieną ir sumažina kvapą. Visi šie gaminiai - vienkartiniai, aplinkai draugiški ir sukurti taip, kad personalo darbo krūvį sumažintų. Be to, su Aqua linija Cleanis pristato švaros priemones, kurios palengvina maudymą lovoje ir užtikrina didesnį higienos lygį slaugos įstaigose ir namuose.
Taip pat skaitykite: Socialinė gerontologija: Lietuvos atvejis
Aqua švarinimosi priemonės yra skirtos senyvo amžiaus odai: Aqua Shampoo (galvai plauti), Aqua Total Hygiene (visam kūnui), Aqua Sensitive (jautriai odai), Aqua Sport - outdoors, Aqua Sensitive losjonas, bei kitos šluostės su higieniniu šampūnu ar losjonu. Svarbiausia - pirštinės tipo šluostės su apsauginiu sluoksniu ir nereikia papildomo skalavimo vandeniu; tai ypač tinkama senoliams. Šios priemonės saugios visoms odos tipams, palengvina higieną ir skatina slaugos procesų efektyvumą.
Paciento kūno švara ir higiena lovoje
Paciento kūno švara yra svarbus senyvo amžiaus gero priežiūros komponentas. Senstant oda sausėja ir tampa lengvai pažeidžiama, todėl tradicinės muilo procedūros gali būti agresyvios. Maudymas lovoje su vonia ar dubenėliu yra rizikingas dėl galimų infekcijų šaltinių - tyrimai rodo, kad vandens mėginiuose gali būti daug bakterijų, įskaitant MRSA, Pseudomonas ir kt. Todėl būtina kuo saugesnė higienos praktika lovoje, naudojant vienkartines priemones ir dezinfekciją.
Inovatyvi slaugos praktika ir savojo saugumo užtikrinimas
Geriausios praktikos ir inovatyvios priemonės, įtrauktos į praktinę slaugą, padeda užtikrinti aukštesnį komforto lygį, sumažina griuvimų riziką ir infekcijų plitimą. Komforto teorijos koncepcija slaugoje pateikia paraleles tarp komforto sričių ir griuvimų prevencijos veiksnių, suteikiant pagrindą integruotai, komandiniai pagrindu veikiančiai senjorų priežiūrai. Taikant gydytojo, slaugytojo, kineziterapeuto ir kitų specialistų komandą, gali būti pasiektas geresnis funkcionalumas, gyvenimo kokybė ir saugumas.
Informatyvinė išvada
Senėjimo procesai kelia iššūkių slaugai: būtina anksti identifikuoti griuvimų rizikos veiksnius, taikyti individualias prevencijos priemones, užtikrinti tinkamą mitybą, veiklą ir socialinį palaikymą, o taip pat integruoti modernias technologijas ir higienos priemones, kurios mažina infekcijų riziką ir pagerina slaugos proceso efektyvumą. Naudotos inovatyvios priemonės ir software sprendimai gali ženkliai pagerinti senyvo amžiaus žmonių savarankiškumą ir jų artimųjų ramybę.
| Asmens saugumo veiksnys | Priemonės / Veiksmai | Pastabos |
|---|---|---|
| Griuvimų rizika | Fizinė veikla, judėjimo įgūdžių stebėsena, ortopedinė parama | Osteoporozės profilaktika |
| Infekcijų rizika (C. difficile) | Racionalus antibiotikų vartojimas, izoliavimas, rankų higiena | Dažnas aplinkos valymas |
| Higiena lovoje | Aqua šluostės, vienkartinės priemonės, dezinfekcija | Mažina infekcijų plitimą |
| Kalbėtinė komunikacija | Balso kontrolė, komandos darbas | Auginti pasitikėjimą technologijomis |
Geriausios praktikos pasiūlymai paremtos Komforto teorija ir integruoja prevenciją bei gydymą į paprastą, suprantamą kasdienį procesą, siekiant išlaikyti senyvo amžiaus žmonių komfortą, funkcionalumą ir saugumą.
Taip pat skaitykite: Sarmitė Mikulionienė
tags: #gerontologija #senu #zmoniu #slaugos #ypatybes #skausmo