Socialinė apsauga yra visuotinai pripažįstama žmogaus teisė, užtikrinanti elementarias socialines ir ekonomines pragyvenimo sąlygas. Ši koncepcija tapo ypač svarbi po Antrojo pasaulinio karo, kai žmogus buvo pripažintas ypatingu subjektu, reikalaujančiu didžiausio dėmesio.
Socialinės apsaugos samprata ir tikslai
Socialinė apsauga galėtų būti apibrėžta kaip „įstatymais nustatyta socialinių, ekonominių priemonių sistema, užtikrinanti lėšų ir paslaugų teikimą tiems asmenims, kurie įstatymų numatytais atvejais dėl senatvės, negalios, mirties, ligos, motinystės (tėvystės), artimųjų globos, nedarbo, nepritekliaus ir kitų šeimos aplinkybių praranda pajamas, turi papildomų išlaidų arba negali pakankamai savęs arba savo šeimos aprūpinti iš darbo arba kitokių pajamų“.
Socialinės apsaugos terminų žodyne socialinė apsauga apibrėžiama kaip visapusiška sistema, padedanti valstybei laiduoti gyventojų aprūpinimą ligos, sužalojimo, senatvės, nedarbo ir kitais atvejais, suteikti papildomas pajamas nustatytiems šeimos poreikiams tenkinti. Valstybinė socialinė apsauga - tai valstybės nustatyta, kontroliuojama bei finansuojama socialinio gyventojų aprūpinimo priemonių sistema.
Socialinė rizika - tai įvykis, kurio atsiradimas nebūtinai priklauso nuo apdraustojo valios. Tai gali būti teigiami (vaiko gimimas) arba neigiami (mirtis, nelaimingas atsitikimas) įvykiai. Pagrindinė šios sąvokos esmė - apibrėžti, kokios rizikos patenka į socialinę apsaugą ir kokios yra garantijos apsisaugoti nuo socialinių rizikų.
Tarptautiniai pagrindai ir dokumentai
Realizuojant šią poziciją, buvo priimta daug tarptautinių dokumentų, įtvirtinančių socialines žmogaus teises, pavyzdžiui, Europos socialinė chartija (1966 m.).
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo įstatymai Lietuvoje
Svarbūs tarptautiniai dokumentai socialinės apsaugos srityje: Europos socialinė chartija, kartais traktuojama kaip Žmogaus teisių konvencijos sudedamoji dalis; Europos socialinės apsaugos kodeksas ir jo Protokolas; Europos konvencija dėl migrantų darbininkų teisinio statuso skelbia lygybės tarp migrantų darbininkų ir vietos gyventojų principą. Be to, ji garantuoja teisę į šeimos susijungimą.
R. Platesnis socialinės apsaugos apibrėžimas pateikiamas Tarptautinės darbo organizacijos pranešime. Čia socialinė apsauga apibūdinama kaip apsauga, kurią visuomenė teikia savo nariams nuo ekonominių ir socialinių nelaimių, kurias gali sukelti žymus uždarbio sumažėjimas ar jo mokėjimo nutraukimas dėl ligos, motinystės atostogų, suluošinimo darbe, nedarbo, negalios, senatvės ir mirties. Ji apima medicininę priežiūrą ir paramą šeimoms su vaikais.
D. Pieters socialinę apsaugą apibrėžia kaip visumą priemonių, kurias pasitelkus sukuriamas žmonių, netekusių darbo pajamų arba turėjusių ypatingų išlaidų, solidarumas. H. H. Konkolewsky teigia, kad socialinė apsauga radikaliai pasikeitė: jos vaidmuo apima ne tik pajamų perskirstymą bei pagrindinių poreikių tenkinimą, bet ir siekį teikti prevencijos priemones ir apsaugoti asmenis nuo socialinių rizikų, kad palengvinti asmens socialinę integraciją.
ES principai ir teisės aktai socialinės apsaugos srityje
Vienas iš pagrindinių ES principų - laisvas asmenų judėjimas, kuris įtvirtintas pirminėje Bendrijos teisėje. Europos Sąjunga gali sustiprinti reikalavimus dėl imigravimo ir darbo Lietuvoje asmenims iš trečiųjų valstybių. Siekdama išvengti nelygios konkurencijos, ES gali reikalauti iš šalių kandidačių pakelti atlyginimo ir socialinių išmokų lygį, taip pat sureguliuoti darbo rinką.
Vienas svarbiausių veiksnių, sąlygojančių eurointegracijos reikalavimus socialinei sferai, yra fundamentalus laisvo darbuotojų judėjimo principas. Jis sudaro vieną iš keturių Europos Sąjungos vidaus rinkos atramų (šalia laisvo prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo). Europos Bendrijos steigimo sutarties 48 straipsnyje sakoma, kad „Bendrijoje turi būti garantuota darbuotojų judėjimo laisvė“. Šiai laisvei užtikrinti turi būti panaikinta „bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija dėl jų pilietybės, kai tai susiję su darbu, atlyginimu ir kitomis darbo bei įdarbinimo sąlygomis“.
Taip pat skaitykite: kaip veikia ES socialinės apsaugos koordinavimo taisyklės
Europos Bendrijos steigimo sutartis numato ne tik vienodą darbo santykių teisės taikymą saviems ir kitų valstybių narių piliečiams, bet ir iš to išplaukiantį vienodą socialinės apsaugos teisės taikymą bei įgytų socialinės apsaugos teisių išlaikymą migruojant. Taigi laisvo darbuotojų judėjimo principo įgyvendinimas reikalauja pirmiausia imtis reikiamų teisinių bei administracinių priemonių tokiose srityse kaip darbo santykiai ir socialinė apsauga.
Reglamentai, koordinuojantys socialinės apsaugos sistemas
Socialinės apsaugos koordinavimo būtinybė kyla iš jau minėto Europos Bendrijos steigimo sutarties reikalavimo įgyvendinti laisvą darbuotojų judėjimą. Priemonių, kurių reikalauja imtis sutarties 51 straipsnis, pagrindinis tikslas yra tas, kad migruojantys iš vienos valstybės į kitą darbuotojai neprarastų įgytų socialinės apsaugos teisių.
Kadangi išspręsti šių problemų nacionalinės teisės priemonėmis negalima, buvo priimti privalomi valstybėms narėms dokumentai: Reglamentas dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims bei jų šeimų nariams, persikeliantiems Bendrijoje, taip pat Reglamentas, nustatantis pirmojo reglamento įgyvendinimo tvarką.
Šie reglamentai remiasi keliais pagrindiniais principais: bet kurios valstybės narės darbuotojui taikomi tik vienos valstybės teisės aktai; vienoje valstybėje narėje įgytos socialinės teisės išsaugomos bet kurioje kitoje valstybėje narėje; skiriant socialines išmokas, sumuojami visose valstybėse narėse įgyti socialinio draudimo ar gyvenimo laikotarpiai.
Reglamentas dėl laisvo darbuotojų judėjimo
Pagrindinis antrinės teisės aktas, reguliuojantis įsidarbinimo valstybėse narėse teises ir sąlygas, yra Reglamentas dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje. Reglamentas patvirtintas remiantis Europos Bendrijos steigimo sutarties suteiktu įgaliojimu Tarybai ir įgyvendina Sutarties. Reglamento 1-9 straipsniuose nustatomos įsidarbinimo teisės ir lygiateisiškumas įsidarbinant.
Taip pat skaitykite: Teisės aktai ir atsakomybė
Reglamentas suteikia teisę valstybės narės piliečiams užimti laisvas darbo vietas kitos valstybės narės teritorijoje tomis pačiomis sąlygomis kaip tos valstybės piliečiams ir draudžia migruojančių darbininkų bei tarnautojų diskriminaciją sudaromose ir vykdomose darbo sutartyse.
Draudžiamos tam tikros tiesiogiai ir netiesiogiai diskriminuojančios administracinės priemonės, tokios kaip dalies darbo vietų rezervavimas vietiniams darbuotojams, skelbimų dėl darbo vietų laisvės apribojimas užsienio darbdaviams, specialių reikalavimų bei registracijos procedūrų nustatymas kitų valstybių narių piliečiams. Reikalaujama garantuoti vienodą įdarbinimo tarnybų pagalbą kaip savo, taip kitos valstybės narės piliečiams, draudžiama taikyti diskriminuojančius pagal pilietybę profesinius ar medicininius kriterijus norint įsidarbinti ar priimant į darbą.
Reglamento 10-12 straipsniai skirti migruojančių darbuotojų šeimų teisėms. Kartu su darbuotoju šalyje gali gyventi ir imtis bet kokios teisėtos veiklos jo sutuoktinis ir artimti giminaičiai, net jei jie nėra kurios nors valstybės narės piliečiai.
Lietuvos teisinis pagrindas ir ES teisės įtaka
Antrosios kartos žmogaus teisės garantuoja lygias galimybes ir teises kiekvienam visuomenės nariui. Tokios teisės apima teisę į darbą teisingomis ir palankiomis sąlygomis, teisę į maistą, būstą, sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, nedarbo išmokas ir pan. Šios teisės įtvirtintos 1966 m. Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje teigiama, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Šio Konstitucijos straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad priverčiamasis darbas draudžiamas.
Konstitucijos 52 straipsnyje nurodoma, kad „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais“. Teisę į socialinę apsaugą turi visi asmenys vienodais pagrindais, nediskriminuojant dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, sveikatos būklės, priklausymo nacionalinei mažumai, gimimo ar kitokios padėties.
Lietuvos socialinės apsaugos sistemos pagrindiniai bruožai yra tai, kad socialinio draudimo fondas atskirtas nuo valstybės biudžeto, didžioji pensijų sistemos dalis veikia remiantis einamosiomis išmokomis. Korporatyvis modelis, ko gero, buvo pasirinktas tam, kad paskatintų gyventojus dalyvauti darbo rinkoje, o ne tam, kad būtų laikomasi pagrindinių korporatyvizmo principų ar kad šio modelio būtų pageidavę tokie darbo rinkos partneriai, kaip profsąjungos ir darbdavių organizacijos.
ES reglamentų įgyvendinimas Lietuvoje
Įgyvendinant šiuos reglamentus, Lietuvai reikia atlikti šiuos veiksmus: teisės aktų pakeitimo ir naujų parengimo: gali prireikti patikslinti kai kuriuos Lietuvos socialinės apsaugos teisės aktus; administracinės: reikės sukurti kvalifikuotą administraciją, pajėgiančią taikyti Reglamentų nustatomas socialinių išmokų skyrimo, apskaičiavimo ir atsiskaitymo su kitomis valstybėmis narėmis procedūras; finansines: Lietuva turės eksportuoti socialinės apsaugos išmokas už laikotarpius, įgytus dirbant Lietuvoje, į valstybes ES nares. Tačiau fundamentalią problemą sudaro apmokėjimas už gydymą užsienyje.
Įgyvendinant ES reglamentus, Lietuva privalo derinti savo teisės aktus su ES teisės aktais, ypač socialinės apsaugos srityje. ES teisės aktai tiesiogiai veikia nacionalines socialinės apsaugos sistemas, todėl kyla problemų taikant ES teisę, ją vienodinant ir harmonizuojant narių teisę. Valstybės narės turi keisti savo teisines sistemas, siekdamos sklandaus ES teisės taikymo.
ES socialinės politikos prioritetai ir ateities kryptys
Komisijos pirmininkė U. von der Leyen yra išsakčiusi mintį, kad mums stengiantis įveikti pandemiją, rengiantis vykdyti būtinas reformas ir sparčiau įgyvendinti dvejopą ekologinę ir skaitmeninę pertvarką, atėjo laikas patvirtinti ir socialinių taisyklių sąvadą. Taisyklių sąvadą, kuriuo bus užtikrintas kartų solidarumas. Taisyklių sąvadą, pagal kurį verslininkams, besirūpinantiems savo darbuotojais, būtų atlyginama. Pagal kurį dėmesys būtų sutelkta į darbo vietų kūrimą ir galimybių atvėrimą. Pagal kurį įgūdžiai, inovacijos ir socialinė apsauga būtų vienodai svarbūs.
Tvirta socialinė Europa yra ne tik mūsų piliečių klestėjimo ir gerovės, bet ir konkurencingos ekonomikos pagrindas. Tam bus itin svarbi kvalifikuota ir novatoriška darbo jėga, gebanti vykdyti ekologinę ir skaitmeninę pertvarką ir prisitaikyti prie jos rezultatų. Veiksmingai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį dabar yra svarbiau nei bet kada, o jo įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo valstybių narių ryžto ir veiksmų, nes atsakomybė už užimtumą, įgūdžius ir socialinę politiką pirmiausia tenka valstybėms narėms.
Ryžtingas nacionalinio ir ES lygmens politikos atsakas į COVID-19 pandemiją padėjo sėkmingai apriboti pandemijos padarinius užimtumui ir socialinius padarinius. Labai vieningai, koordinuojant veiksmus ir vadovaujantis Europos solidarumo principu valstybėms narėms buvo skirta parama, kad jos galėtų įgyvendinti trumpalaikes užimtumo rėmimo priemones ir imtis panašių darbo vietų išsaugojimo priemonių, kad sveikatos krizės akivaizdoje neimtų smarkiai augti nedarbas. Tai padėjo išsaugoti užimtumą, pajamas ir ekonomiką.
Komisija siūlo tris pagrindinius ES užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos sričių tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m. Per 2021 m. gegužės mėn. Porte vyksiantį socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą bus proga paraginti visas šalis aukščiausiu politiniu lygmeniu atnaujinti savo įsipareigojimą įgyvendinti socialinį ramstį.
Pagrindiniai ES socialinės apsaugos principai
- Universalumas: Sistema prieinama visiems gyventojams.
- Vieningumas: Sistema vieninga ir vienoda visiems.
- Solidarumas: Visų narių bendradarbiavimas siekiant užtikrinti socialinę gerovę.
Socialinės politikos iššūkiai ir reformų poreikis
Dėl COVID-19 protrūkio pirmieji darbo neteko žemos kvalifikacijos, mažai apmokami darbuotojai, taip pat laikinieji darbuotojai. Pandemija neproporcingai paveikė ir migrantų dalyvavimą darbo rinkoje. Iki pandemijos su skurdo arba socialinės atskirties rizika susidūrė 91 mln. žmonių, 22,2 proc. vaikų gyveno skurdžiuose namų ūkiuose. Apskaičiuota, kad kasnakt visoje Europoje gatvėje tenka nakvoti maždaug 700 000 žmonių.
Įgūdžiai yra itin svarbūs tam, kad žmonės būtų pasirengę naujoms žaliosioms darbo vietoms ir darbo vietas skaitmeniniame sektoriuje, be to, jie apsaugo nuo nedarbo, tačiau įvairiuose mokymuose kasmet dalyvauja mažiau negu 40 proc. suaugusiųjų ir vis dar pernelyg daug jaunimo turi menkus įgūdžius arba nesimoko toliau, kad įgytų vidurinį išsilavinimą. Mokymuose kasmet turėtų dalyvauti bent 60 proc. visų suaugusiųjų.
Moterims ir toliau tenka didžiausia priežiūros našta, joms yra sudėtinga patekti į darbo rinką ir joje likti, tai taip pat turi padarinių moterų pensijoms, o moterų darbo užmokestis 2018 m. duomenimis vis dar buvo vidutiniškai 14 proc. mažesnis už vyrų. Todėl būtinos priemonės lygioms galimybėms ir sąlygoms užtikrinti.
Socialinės apsaugos modeliai ir nacionalinės sistemos
Kontinentinės Europos socialinės apsaugos sistemose įtvirtinti universalumo (sistema turi būti prieinama visiems gyventojams ir apima visas socialinio draudimo rizikas), vieningumo (sistema turi būti vieninga ir vienoda visiems) ir solidarumo pricipai. Socialinės apsaugos modeliai yra sukurti siekiant pašalinti skurdą, tai yra kelti žmonių gyvenimo kokybę šalyje, kurioje šie modeliai yra taikomi.
Pagal Bismarko sistemą socialinis draudimas skirtas tik dirbantiems ir būtent samdomiems darbuotojams. Ši sistema užtikrina išmokas, kurių dydis ir mokėjimo trukmė priklauso nuo asmens darbo stažo ir nuo pajamų dydžio, gauto iki socialinės rizikos atsiradimo. Atskiras socialinio draudimo šakas administruoja skirtingos administracinės struktūros.
Lietuvos socialinės teisės
Socialinė parama suprantama kaip kompleksas priemonių, apimantis socialines paslaugas ir piniginę paramą. Socialinė apsauga yra svarbus Lietuvos ratifikuotos Europos socialinės chartijos komponentas.
Socialinės apsaugos sąvoka yra susijusi su kitomis siauresnėmis sąvokomis, tokiomis kaip socialinės apsaugos politika, socialinės apsaugos sistema, socialinės apsaugos teisės aktai, tarptautinės socialinės apsaugos sutartys. Socialinės apsaugos politika - tai valstybės taikomos priemonės, kuriomis siekiama laiduoti paramą sergantiems, sužalotiems, pagyvenusiems bei neįgaliems asmenims, pavyzdžiui, leidžiant teisės aktus, kuriais darbuotojai bei darbdaviai įpareigojami apsidrausti nuo nedarbingumo bei darbo pajamų praradimo. Socialinės apsaugos sistema aiškinama kaip priemonių sistema, leidžianti socialinės rizikos atvejais išsaugoti garantijas, ekonominį savarankiškumą bei paskirstyti lėšas.
Rekomendacijos ir praktiniai veiksmai
Įgyvendinant šiuos tikslus, valstybės narės ir jų regionai turės priimti sprendimus, įskaitant sprendimus dėl nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų. Valstybės narės ir jų regionai galės jais vadovautis priimdami politikos sprendimus, įskaitant sprendimus, kurie bus priimami dėl nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų.
Įgyvendinant ES reglamentus, svarbu sukurti kvalifikuotą administraciją, patikslinti teisės aktus ir užtikrinti finansinį pajėgumą eksportuoti socialines išmokas. Be to, būtina atkreipti dėmesį į gydymo užsienyje apmokėjimo problemas bei sudaryti mechanizmus, leidžiančius apskaičiuoti ir atsiskaityti su kitomis valstybėmis narėmis.
Tablė: Pagrindiniai ES veiksmai socialinės apsaugos srityje
| Veiksmas | Tikslas |
|---|---|
| Reglamentų taikymas | Užtikrinti socialinių teisių išsaugojimą migruojant |
| Teisės aktų derinimas | Harmonizuoti nacionalines sistemas su ES reikalavimais |
| Administracinių gebėjimų stiprinimas | Efektyviai taikyti socialinių išmokų skyrimo procedūras |
| Finansinių srautų valdymas | Eksportuoti socialines išmokas ir apmokėti gydymą užsienyje |
Turime stengtis parengti tokį naują socialinių taisyklių sąvadą, pagal kurį būtų užtikrinamas kartų solidarumas, visiems būtų suteikiama galimybių, savo darbuotojais besirūpinantiems verslininkams būtų atlyginama, dėmesys būtų sutelkiamas į darbo vietų kūrimą, būtų kuriamos geresnės gyvenimo ir darbo sąlygos, investuojama į aukštos kokybės, įtraukų švietimą, mokymą, įgūdžius, inovacijas ir visiems būtų užtikrinama tinkama socialinė apsauga.
tags: #es #teises #aktai #reglamentuojantys #socialini #draudima