2025 metų pabaigoje beveik 83 proc. visų globojamų vaikų šalyje augo šeimos aplinkoje - maždaug 3 procentiniais punktais daugiau nei tuo pačiu metu prieš dvejus metus. Specialistų teigimu, tokie rezultatai atspindi nuoseklias pastangas užtikrinti, kad kuo daugiau tėvų globos netekusių vaikų augtų šeimai artimoje aplinkoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, per dvejus metus Lietuvoje šeimos aplinkoje globojamų vaikų dalis padidėjo nuo 80 proc. 2023 m. pabaigoje iki 83 proc. 2025 m. pabaigoje. Tuo pačiu laikotarpiu kitų valstybių oficialūs duomenys rodo, kad Latvijoje šis rodiklis sumažėjo nuo 90 iki 88 proc., Lenkijoje - nuo 71 iki 69 proc., Estijoje - nuo 19 iki 17 proc.
Lygiagrečiai, per dvejus metus vaikų, globojamų ne šeimos aplinkoje (šeiminiuose namuose), skaičius Lietuvoje sumažėjo nuo 2023 m. pabaigoje buvusių 1260 iki 2025 m. pabaigoje - 995. Lietuvoje šiuo metu yra 255 budintys ir 57 nuolatiniai globotojai, 56 šeimynos ir 3070 globėjų šeimų, kuriose auga tėvų globos netekę vaikai. Šeimos aplinkoje (pas budinčius ir nuolatinius globotojus, globėjus, šeimynose) auga 4633, o ne šeimos aplinkoje (šeiminiuose namuose) - 938 vaikai.
Shutterstock nuotr./Šeima Lietuva per pastaruosius dvejus metus pastebimai priartėjo prie Norvegijos, kuri ilgą laiką buvo laikoma vienu pažangiausių vaikų gerovės pavyzdžių Europoje. Dar prieš dvejus metus Lietuvą nuo Norvegijos, pagal šeimose globojamų vaikų dalį, skyrė daugiau nei 14 procentinių punktų. Šiandien šis atotrūkis sumažėjęs iki maždaug 11 procentinių punktų. Lietuvos rezultatai rodo, kad šalies pasirinkta vaikų globos kryptis leidžia nuosekliai artėti prie aukščiausių tarptautinių standartų.
Pokyčiai įvyko dėl kryptingos sistemos plėtros
Pokyčiai neįvyksta savaime. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės, gerėjantys Lietuvos rodikliai yra ilgus metus Lietuvoje vykdytų vaikų globos sistemos pokyčių rezultatas, prie kurio prisidėjo tiek valstybės institucijos, tiek savivaldybės, globos centrai ir patys globėjai. „Vaikui geriausia augti šeimoje - tai principas, kuriuo Lietuva vadovaujasi jau ne vienerius metus, o šiandienos rezultatai yra įrodymas, kad būtent kryptingas darbas duoda rezultatų. Vis daugiau vaikų, netekusių tėvų globos, turi galimybę augti aplinkoje, kurioje gali kurti artimą ryšį su suaugusiaisiais, jaustis svarbūs ir saugūs. Tai svarbu ne tik vaikystėje - tokia aplinka padeda vaikams geriau pasirengti savarankiškam gyvenimui ateityje“, - sako J. Zailskienė.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Tuo tarpu, pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, vertinant vaikų gerovę vien statistinių rodiklių nepakanka. „Ne mažiau svarbu, kad globėjų šeimos ir šeimynos toliau gautų reikiamą pagalbą, o vaikai kuo greičiau patektų į stabilią ir jiems saugią aplinką. Būtent todėl pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama globos centrų stiprinimui, budinčių ir nuolatinių globotojų tinklo plėtrai bei pagalbai globėjams“, - sako ji.
Už augančių rodiklių - kryptingai kurta sistema
Nors visuomenė dažniausiai mato galutinius rezultatus, pasak specialistų, svarbiausi pokyčiai vyksta kasdienėje vaikų globos sistemos veikloje. Šiandien siekiama, kad vaikas, netekęs saugios aplinkos, kuo greičiau patektų į šeimą, o ne į globos instituciją. Gargždų socialinių paslaugų centro direktorės Viktorijos Lygnugarienės teigimu, skaičiai, rodantys pastaraisiais metais augančią globojamų vaikų dalį šeimose, yra daugelio specialistų kryptingo darbo rezultatas. „Šalyje veikia daugiau nei 60 globos centrų, kurie ieško naujų globėjų, juos rengia ir teikia pagalbą globojančioms šeimoms. Sistema veikia taip, kad vaikai iš nesaugios aplinkos pirmiausia patenka pas budinčius globotojus, o ne į įstaigą. Vėliau jiems aktyviai ieškoma šeima, todėl vaikai turi galimybę augti šeimos aplinkoje“, - sako V. Lygnugarienė.
Kitas iššūkis - visuomenės požiūris
Nors Lietuvos rezultatai vaikų globos srityje šiandien atrodo geriau nei daugelio kaimyninių valstybių, specialistai sutaria, kad vis dar reikia daug dirbti keičiant visuomenėje gyvuojančius stereotipus apie tėvų globos netekusius vaikus ir pačią globą. „Praėjusiais metais atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad net 59 proc. gyventojų niekada nėra svarstę apie galimybę įsivaikinti ar globoti vaikus. Tai reiškia, kad nepaisant pastebimai gerėjančių rodiklių, mums vis dar reikia padirbėti keičiant visuomenės nuostatas, kad dar daugiau žmonių sutiktų priimti į namus tėvų globos netekusį vaiką ir padėtų jam užaugti, atskleisti savo gerąsias savybes ir potencialą“, - sako I. Skuodienė.
Ir V. Lygnugarienė pabrėžia, kad tolesnė pažanga vaikų globos srityje priklausys nuo visuomenės požiūrio ir įsitraukimo. „Kiekviena paskleista žinia pasėja tam tikrą grūdelį ir skatina pažvelgti į globą kitaip. Turime daug erdvės kalbėti apie globą ir edukuoti žmones - pradedant artimiausia aplinka, baigiant visa visuomene. Štai, pavyzdžiui, jau turime puikią iniciatyvą - Vaikų globos savaitę, kai apie globą kalbama visoje Lietuvoje, o visų savivaldybių globos centrai suvienija jėgas, dalijasi gerosiomis istorijomis ir kviečia žmones iš arčiaus susipažinti su globa. Būtina kurti kuo daugiau tokių iniciatyvų, nes būtent jos padeda formuoti pozityvesnį požiūrį į tėvų globos netekusius vaikus ir skatina susimąstyti, ką iš tiesų reiškia užauginti žmogų“, - sako V. Lygnugarienė.
Nors Lietuva jau šiandien gali didžiuotis vienais geriausių vaikų globos rodiklių regione, specialistai neabejoja, kad didžiausią pažangą ateityje lems ne statistika ar nauji teisės aktai, o žmonių apsisprendimas atverti savo namų ir širdies duris vaikui. Todėl svarbiausias kitas žingsnis - ne tik išlaikyti jau pasiektus rezultatus, bet ir paskatinti daugiau žmonių apsvarstyti galimybę tapti globėjais. Minint globos sistemos pertvarkos dešimtmetį, per 1 000 vaikų vis dar gyvena bendruomeniniuose globos namuose, o sunkiausiai šeimas randa vyresni nei 10 metų vaikai. Jau 20 metų vaikus globojanti Eglė Vaitkevičienė užaugino 15 vaikų, dar 5 šeimoje auga. Sako, kai vieni globojami vaikai užauga - į namus priima kitus. „Jiems ypač reikia namų. Netgi tie 18-mečiai, kurie laikomi jau tie suaugusiais žmonėmis, jiems irgi labai labai reikia to saugaus suaugusio šalia. „Tikrai nesibaigia ta globa sulig 18 metų, aš manau, kad tai turėtų būti įsipareigojimas visam gyvenimui. Jeigu tu tapai vaiko namais, tai vaikas turi turėti namus. Lietuvoje šiandien jau globojama daugiau nei 5 tūkst. vaikų. Tačiau dar tūkstantis gyvena bendruomeniniuose globos namuose ir laukia šeimos. Rasti šeimą vaikui, vyresniam nei 10-ies, sunku. Prieš daugiau nei dešimtmetį globojamų vaikų šalyje buvo dukart daugiau nei dabar - apie 10,5 tūkst. „Individualizuotos paslaugos, intensyvios paslaugos, pritaikytos šeimai, prieinamos, savalaikės paslaugos padeda įveikti krizines situacijas ir vaikai lieka su savo tėvais, tai turbūt irgi vienas didžiausių tų žingsnių, ką pavyksta padaryti“, - džiaugiasi I. Skuodienė.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
„Džiaugiamės matydami, kad skurde ir socialinėje atskirtyje gyvenančių vaikų mažėja, tai labai geras ženklas visiems Lietuvos vaikams. Žymiai pagerėjo ir globėjų pasiruošimas priimti vaikus. Turbūt pats skaudžiausias momentas, su kuriuo mes vis dar susiduriam, tai yra, kiek kartų tą vaiką galima paimti iš tos pačios šeimos. Kitaip sakant, institucijos įvertina pokytį tėvų šeimoje, bet tėvų šeima nebūtinai pasikeičia arba labai greit atkrinta ir vaiko antrinis, tretinis paėmimas iš šeimos - labai skausmingas“, - sako E.
Minėtas tyrimas rodo, jog 2025 metų pabaigoje Lietuvoje šeimos aplinkoje auga didesnė dalis globojamų vaikų, o ne šeimyniniuose namuose. Tačiau vis dar tiksliai matyti nacionaliniai rodikliai rodo, kad vyresnio amžiaus vaikų skaičius išlieka iššūkis - jų įtraukimą į šeimą reikia tęsti. Svarbiausia - skatinti žmones kurti ryšius su vaikais, kurie augo netekę tėvų globos, ir teikti jiems nuoseklią pagalbą, kad augtų stabilioje ir mylinčioje šeimoje.
Apžvalga: esminiai rodikliai
- 83 proc. globojamų vaikų augo šeimos aplinkoje 2025 metų pabaigoje (lyginant su 80 proc. 2023 metų pabaigoje).
- Nepatenkantys į šeimą globojamų vaikų skaičius mažėjo iki 995 2025 metų pabaigoje (nuo 1260 2023 metų pabaigoje).
- Globėjų, globos centrų tinklo ir pagalbos sistemos plėtra - daugiau nei 60 globos centrų, budintys ir nuolatiniai globotojai, šeimynos.
- Vaikų gerovės ir visuomenės požiūrio klausimai - prioritetas tolesnei pažangai.
Parama vaikų globos namams 2023
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje