Senatvė - tai gyvenimo etapas, kuris ištinka kiekvieną. Tačiau net ir šiuolaikinėje visuomenėje jis tebėra apipintas mitais, stereotipais ir nuvertinimu. Vyresnio amžiaus žmonės vis dar dažnai vaizduojami kaip našta, kaip tie, kuriems reikia globos, o ne galimybių. Kaip tylūs stebėtojai, o ne aktyvūs kūrėjai. Šiame straipsnyje norime atkreipti dėmesį į dažniausiai pasitaikančius stereotipus apie senatvę. Nuo teiginių, kad jie nesugeba naudotis technologijomis, iki nuostatos, kad yra uždari, vieniši, ligoti ir neverti būti girdimi.
Dalys stereotipų - istorinės patirties atspindys. Žmonės, kurie išgyveno trūkumą, okupacijas, netektis ir tylą, natūraliai išsiugdė taupumą, atsargumą ir savisaugą. Kita dalis stereotipų formuojasi dėl žiniasklaidos ir viešosios komunikacijos. Senjorai dažnai vaizduojami kaip liūdni, stokojantys, reikalaujantys pagalbos. Vyresnio amžiaus žmonės nesugeba naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Jie yra vieniši ir socialiai izoliuoti. Senjorai yra kategoriški, nelankstūs, nepriimantys naujų idėjų. Moterys senatvėje automatiškai tampa „tobulomis močiutėmis“ - besąlygiškai rūpestingos, ramios ir šeimai atsidavusios. Vyresnio amžiaus žmonės yra itin taupūs, linkę kaupti daiktus. Socialinės gerontologijos tyrimai rodo visai ką kita. Senatvė gali būti prasminga, aktyvi, kupina ryšio, augimo ir bendruomeniškumo.
VšĮ „Namai visiems“ veikloje kasdien susiduriame su žmonėmis, kurių gyvenimo istorijos - nepaprastos. Tokios patirtys keičia ir mūsų, ir jų požiūrį. Bet jie - reikalingi. Mums. Savo šeimoms. Bendruomenei. Pakeisti nuostatas - ilgas, bet įmanomas kelias. Įgalinimas ir pasitikėjimo suteikimas. Senjorams reikia ne tik pagalbos - jiems reikia erdvės veikti, mokytis, kurti, įsitraukti. Tarpkartinės veiklos. Kai vyresnio amžiaus žmonės kartu su jaunimu dalyvauja edukacijose, dirbtuvėse, renginiuose - griūva sienos. Pozityvi senatvės reprezentacija. Televizijoje, internete, reklamose matomas aktyvus, kūrybingas ir šviesus senjoras formuoja naują požiūrį. Savanorystė. Vyresnio amžiaus žmonės gali tapti puikiais savanoriais - vaikų dienos centruose, valgyklose, bibliotekose, renginiuose. Atviri pokalbiai. Kalbėkime apie senatvę be baimės. Klausykime jų istorijų. VšĮ „Namai visiems“ jau dabar kuria aplinką, kurioje vyresnio amžiaus žmogus jaučiasi matomas, laukiamas, reikalingas.
- Nėra abejonės, kad senatvė keičia žmogaus gebėjimą mokytis, tačiau tai ne visada yra tiesa. Žmogus gali tapti lėtesnis senatvėje, tačiau jo smegenų veikla gali būti normali. Vyresni žmonės turi didelę gyvenimo patirtį.
- Daugybė tyrimų parodė, kad vyresni žmonės yra laimingesni už kitus. Juk jie turi daug mažiau rūpesčių.
- Socialinė izoliacija gali sukelti problemų vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau jie tikrai gali gyventi aktyvų socialinį gyvenimą. Dažnai jie eina į klubus ir užsiima savo pomėgiais.
- Tai labai klaidinga nuomonė. Vyresni žmonės turi energijos ne tik sportuoti, bet ir laisvai mąstyti.
- Tai priklauso nuo žmogaus charakterio, juk yra daug jaunų, konservatyvių žmonių. Senstant žmonės tampa supratingesni.
- Tiesa, bet įmanoma sulėtinti senėjimo procesą. Tinkama mityba ir sveikas gyvenimo būdas padės pasijausti jaunesniais.
- Vyresni žmonės turi daug laisvo laiko. Kaip jie praleisite tą laiką, priklauso nuo jų.
Dabar žinote, kurie 7 mitai apie senatvę patys populiariausi. Tikimės, kad jūsų nuomonė apie vyresnius žmones pagerės ir būsite jiems malonesni. Bėgant metams gyvenimą ir daugelį jo reiškinių pradedi matyti kitaip. Pradedi galvoti, kad tas matymas gerokai skiriasi nuo to, kurį turėjai, kai buvai dvidešimties. Didžiosios Paslapties, Mirties atradimai prasideda gerokai vėliau. Man įdomu stebėti, kaip senstu, matyti, kad rankos nebe tokios pajėgios, kad sąmonė silpsta, dingsta atmintis. Visada sakau, kad turime mokytis stebėti save iš šalies, tarsi per mus stebinčios kameros, o gal - Dievo akį. Nepaisydami metų tėkmės, galime ir privalome išvengti senatvės. Tai daryti reikia nesiremiant visuomenėje paplitusia nuostata, jog pakanka atrodyti „ne pagal metus“, t. y. jaunai. Kiek esame jauni, priklauso tik nuo mūsų pačių santykio su savo gyvenimu ir savimi. Jei mylime ir vertiname gyvenimą, kitus žmones, jei stengiamės būti jiems naudingi ir tai atrodo prasminga, jei su dėkingumu priimame mums duotus metus, nesijausime seni.
Tačiau toliau einant į priekį, kartais mitas, kad seni žmonės ima elgtis kaip maži vaikai, neretai kyla dėl ligos požymių. Jeigu manote, kad senatvėje žmonės niekuo nesidomi, yra nekūrybiški ir nepajėgia mokytis - labai klystate. Mat įvairūs tyrimai rodo, kad mokymosi rezultatai nuo amžiaus nepriklauso. Jeigu žmogus visą gyvenimą mokėsi, nuolat kaupė žinias, skaitė, jam puikiai turėtų sektis mokytis ir vyresniame amžiuje. Gyvenimu nepatenkintų žmonių tikrai galima sutikti visose amžiaus kategorijose, todėl nederėtų šio bruožo priskirti tik vyresniajai kartai. Neprisiminti vieno ar kito dalyko - normalu sulaukus bet kokio amžiaus.
Taip pat skaitykite: Deivė Hator ir jos reikšmė
Tą pačią temą iliustruoja pasisakymai iš farmacijos tinklo „Camelia“: senėjimas - natūralus procesas, kurį galima valdyti proaktyviai, neleidžiant jam tapti diskomfortu. Vaistininkės Žydrūnės Muzikevičiūtės žodžiai akcentuoja, kad vyresni gyventojai neskuba pirkti pirmos pasitaikiusios prekės, atidžiai išnagrinėja variantus ir dažnai renkasi kainos ir kokybės balansą. „Organizmo senėjimas yra natūralus procesas, kuris, tinkamai rūpinantis savimi, nebūtinai turi būti varginantis ar sukeliantis diskomfortą. Visada pacientams patariame rūpintis savo sveikata profilaktiškai: sveikai maitintis, esant poreikiui - vartoti papildomus vitaminus ar mineralus, daugiau laiko leisti gryname ore.“
Note: pasak straipsnio, senatvei reikia pradėti ruoštis psichologiškai ir keliant gyvenimo kokybę bei aktyvumą, o mitai dažnai kyla iš netikslų ar stereotipinių vaizdinių.
„Camelios“ vaistininkė pataria nebijoti senatvės, su ja susigyventi ir ja džiaugtis. „Senstame visi, tačiau su vyresniu amžiumi gyvenimas nesibaigia. Juk net ir vyresniame amžiuje galime tiek daug nuveikti, džiaugtis, matydami augančius vaikaičius - tai amžiaus privalumas.“
Senatvė - natūralus ir neišvengiamas gyvenimo tarpsnis. Tačiau daugelis senatvės nelaukia ir piešia ją niūriomis spalvomis: vienatvė, raukšlės, ligos - tokie vaizdiniai iškyla daugelio žmonių galvose. Visgi ji nebūtinai turi būti niūri ir tamsi. Svarbiausia savimi pradėti rūpintis kuo anksčiau - sveikai gyventi, judėti, atsisakyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, nuolat palaikyti protinį aktyvumą ir nustoti tikėti mitais. Tad pateikiame šešis populiarius stereotipus apie senjorus, kuriais derėtų netikėti.
Senyvi žmonės suvaikėja. Mitas, kad visi senyvi žmonės ima elgtis kaip maži vaikai. Dažnai tokią elgesio bruožą lemia ligos požymiai. Kai kurias senatvines ligas lydi elgesio pokyčiai, o šie simptomai neteisingai priskiriami visai vyresnio amžiaus žmonių kategorijai.
Vyresniems žmonėms sunkiau mokytis. Jeigu manote, kad senatvėje žmonės niekuo nesidomi, yra nekūrybiški ir nepajėgia mokytis - labai klystate. Mat įvairūs tyrimai rodo, kad mokymosi rezultatai nuo amžiaus nepriklauso. Jei žmogus visą gyvenimą mokėsi, nuolat kaupė žinias, skaitė, jam puikiai turėtų sektis mokytis ir vyresniame amžiuje. Nes mokymosi sėkmė priklauso ne nuo žmogaus amžiaus, bet nuo jo motyvacijos ir gebėjimų.
Taip pat skaitykite: Ugnies ir Kalvystės Dievas Graikijoje
Seni žmonės tampa irzlūs ir pikti. Gyvenimu nepatenkintų žmonių tikrai galima sutikti visose amžiaus kategorijose, todėl nederėtų šio bruožo priskirti tik vyresniajai kartai. Neretai žmonių charakterį ar elgesį gali paveikti įvairūs negalavimai, tačiau nuolat besišypsantys ir visus gera nuotaika užkrečiantys jaunuoliai greičiausiai tokie išliks ir sulaukę senyvo amžiaus.
Vyresni žmonės netenka atminties. Neprisiminti vieno ar kito dalyko - normalu sulaukus bet kokio amžiaus. Po 60-ies susirgti ligomis, kurių vienas iš simptomų - atminties sutrikimas, labiau tikėtina, tačiau dauguma vyresnio amžiaus žmonių gali puikiai atlikti kasdienius darbus bei tvarkyti savo finansus.
Senėjimą nulemia tik genai. Tai, kaip atrodome dabar ir atrodysime vėliau, lemia ne tik biologiniai procesai, bet ir išorės veiksniai. Svarbu savimi pradėti rūpintis - mankštintis, sveikai maitintis ir saugoti odą nuo tiesioginių saulės spindulių.
Senatvė - ramybės laikotarpis. Daugelis galvoja, kad į pensiją išėjęs žmogus atsiduoda nieko neveikimui. Tačiau tai dar vienas mitas, nes visą gyvenimą aktyviai savo laiką leidęs žmogus, veikiausiai, taip pat elgsis ir senatvėje - ieškos įvairių būdų, kaip save realizuoti.
Šiame kontekste svarbi ir kasdienė praktika: klausytis senjorų istorijų, leisti jiems būti matomiems ir reikalingiems bendruomenėje. VšĮ „Namai visiems“ kuria aplinką, kur vyresnio amžiaus žmogus jaučiasi laukiamas ir įgalintas. Teigiamas požiūris į senatvę gali kilti iš tiek žinių, tiek socialinių patirčių dermės.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Vienalyčių žinių dalijimosi ir tarpkalbių iniciatyvos gali padėti įveikti stereotipus. Savanorystė, edukacijų programos, atviros diskusijos - viskas, kas skatina senjorus būti aktyviais, reiškia naują, teigiamą požiūrį į senatvę. Pasikeitusias nuostatas lemia ir žiniasklaidos įtaka: aktyvus, kūrybingas ir šviesus senjoras tampa pavyzdžiu ir skatinimo įtraukčiai.
Turime nepamiršti, kad senatvė gali būti susijusi su vertybių perkeitimu: žmonėms reikia daugiau erdvės mokytis, kurti, įsitraukti į bendruomenės veiklas. Taip pat būtina išryškinti, kad senjorai - svarbūs bendruomenės nariai, gebantys teikti patirtį, meilę ir įtaką jaunesniems.
Apibendrinant, mitai apie senatvę kyla ne todėl, kad senatvė savaime yra neigiama, bet dėl dažnai netikslių reprezentacijų ir stereotipų. Tyrimai rodo, kad senatvė gali būti prasminga, aktyvi, kupina ryšio ir augimo. Svarbu pradėti nuo pačių žmonių poreikių - erdvės veikti, mokytis, kurti ir būti įtrauktiems.
Vertėsociali įžvalga: senatvė nėra tik senėjimo procesas, bet ir socialinis bei kultūrinis reiškinys, kurį galima valdyti per švietimą, tarpvietinį dialogą ir bendruomeninę paramą. Kiekvienas žmogus į senatvę žengia su savo istorija, kuri gali būti vertinga visai visuomenei.