„Trijų kačiukų šeimynėlė ieško namų“ - tokio pobūdžio skelbimais Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija dalijasi veik kasdien. Nemenka dalis skelbimų vis kartojami. Draugijos patalpose šiuo metu glaudžiasi apie 300 benamių gyvūnų. Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos veiklą vykdo jau 16 metų. Gyvūnai čia čia ne tik gauna šiltą guolį ir maisto, bet ir yra kastruojami, sterilizuojami, jei reikia - sulaukia gydymo, čia užsiimama ir jų socializacija.
Savanorystės svarba ir realijos prieglaudoje
Drąsi savanorių pagalba yra esminė draugijos veiklos dalis: „Turime darbuotoją, bet iš esmės laikomės savanorių dėka. Net ir dirbti tokioje vietoje gali tik idėjų vedinas žmogus... Dirbam daug, dirbam paromis, be laisvadienių, be vakarų. Aš pati viską, ko tik prireikia, darau kaip savanorė. Tai yra savanorystė, bet ji daug sudėtingesnė už darbą, nes darbe gali išeiti atostogų ir tave kažkas pavaduos, o čia nėra pavaduojančių žmonių, tad veiklos netrūksta“, - atvirauja J. Guobaitė.
Savanorystės svarba dar labiau įgauna spalvą kalbant apie šunų vedžiojimą: „Yra vienas kitas žmogus, kuris nuolat ateina. Su jais lengva bendradarbiauti. Bet yra tokių, kurie ateina retkarčiais... jam turi padėti kiti žmogus. Taigi, žmogus savo malonumui pavedžioja gyvūną 15 minučių ir išeina, o kažkas turi lakstyti paskui jį.“ Tačiau vedžiojimai turi būti reguliarūs: „Jis pripranta prie rutinos, nebeatlikinėja gamtos reikalų voljere, vedžioti jį reikia du kartus per dieną - ryte ir vakare.“
Draugijos pirmininkė pastebi, jog savanorių atranka - tik pradžia: „Pats geriausias savanoris - kuriam nieko nebereikia rodyti. Labai norisi, kad ateitų motyvuoti žmonės, nebijantys sunkaus fizinio darbo, vedini vidinio noro pagelbėti.“
Savanorių įgūdžiai ir laikas
Kelia mums klausimą, ar savanoriai gali būti parengti per trumpą laiką: reikia investuoti nemažai laiko į apmokymą, nes po kelių dienų išeinantis savanoris praranda tai, ko buvo įgyjęs. Savanoriauti galima ne tik prisidėti prie šunų vedžiojimo, bet ir įvairių kitų užduočių - informacijos sklaida, gyvūnų globos namų tvarkymas, akcijų organizavimas ir pan.
Taip pat skaitykite: Lauryno Ivinskio Gimnazijos spektaklis
Finansinė parama ir akcijos gyvūnų globai
Finansinė parama - būtina sąlyga, kad draugija galėtų teikti maistą, veterinarinę priežiūrą ir vaistus ligoniams gyvūnams. „Tai irgi yra savanorystė“, - sako J. Finansinė parama ir akcijos atlieka svarbų vaidmenį. Akcijos „Mūsų mažiesiems draugams“ metu buvo surinkta įvairių daiktų Utenos gyvūnų globos namams: maistas, kraikas, higienos priemonės, žaislai, gultai, pledai ir kt., ir gautos siuntos nuvežtos globos namams.
Be to, Lietuvoje savanoriai yra naudingi ne tik gyvūnų globos srityje: JST (Jaunimo savanoriška tarnyba) jaunimui suteikia programą, kurią sudaro 6 mėnesių įsipareigojimas, pritaikytas iki 29 metų asmenims. Savanoriams suteikiamas pažymėjimas už tai, kad įgyti įgūdžiai buvo įtvirtinti praktikoje. Akredituojančios organizacijos kelia reikalavimus - 40 val. per mėnesį, mentorystė, ir pan. Jei norite sužinoti daugiau apie JST, galite kreiptis į vietos savivaldybės biurus ar bibliotekas, kur taip pat ieškoma savanorių įvairioms veikloms.
Savanorystė ir bendruomenės įtrauktis įvairiose institucijose
Utenos rajone savanoriai taip pat kviečiami prisidėti įvairiose įstaigose: Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ieško savanorių sveikatinimo renginiams; Sudeikių daugiafunkcis centras kviečia prisidėti prie vaikų užimtumo, ikimokyklinių veiklų ir sporto užsiėmimų vaikams; Utenos gyvūnų globos draugija siūlo prižiūrėti beglobių gyvūnų, vedžioti šunis, dalyvauti naujų patalpų įrengime ir rengti labdaros akcijas; Policijos komisariatas kviečia tapti savanoriais projektui „Savanoriai - žmonių saugumui“, teikiančiu galimybes atlikti savanorišką veiklą visuomenės saugumui užtikrinti.
Savanorių iššūkiai kaimiškose vietovėse
Nijolė Pranskūnaitė pasakoja apie sudėtingas situacijas kaimuose: pavyzdžiui, beglobių kačių ir šunų skaičiaus augimas dėl senjorų, kurie myli gyvūnus, bet negali jų prižiūrėti. Tokie atvejai kelia didelę naštą - savanoriai renka maistą, veža į Uteną, padeda sterilizuoti ir t. t. Seniūnijos dažnai neturi lėšų prisidėti finansiškai, nors jų požiūris į gyvūnų globą yra vienas iš prioritetų. Tačiau gyvūnų ženklinimas („čipavimas“) ir kai kurios prevencinės programos vis dar nėra įgyvendintos iki galo.
Pandėlio seniūnijoje savanoriai taip pat sėkmingai įsitraukė į kačių paėmimo projektą ir sterilizaciją, tačiau tai pareikalavo papildomo finansavimo -„seniūnija metams gauna tik apie 600 eurų gyvūnų priežiūrai“ - ir dažnai tenka pasirinkti, kur išleisti lėšas. Tai rodo, jog keliant problemą būtinos koordinuotos pastangos - iš ryšio su gyventojais, savivaldybe ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie senėjimą
Savanorystės plėtra ir ateities vizija
Nijolė Pranskūnaitė siūlo rengti respublikinę konferenciją gyvūnų globos klausimams aptarti, įtraukti didžiausius globos namus ir savivaldybių atstovus. Ji pabrėžia pradžios žingsnį - sterilizaciją kaimų gyvūnų, bet atskleidžia, kad reikia bendros atsakomybės: „Savanoriai gali globoti gyvūnus, vežti, bet pagrindinė našta tenka seniūnijoms ir savivaldai.“
Taip pat pranešama apie realias situacijas: senjorai, gyvenantys Panemunyje, turi rūpintis katėmis ir šunimis, kurių skaičius kartais išauga iki daugelių. Tokie atvejai rodo, kaip svarbu koordinuoti gyvūnų globos veiklą regionaliniu ir nacionaliniu lygiu - tik taip galima pasiekti realų pokytį gyvūnų gerovėje.
Kaip tapti akredituota priimančia savanoriais organizacija
Senjorų klubai ir jaunimo centrai - potencialūs partneriai; skirtingos institucijos siūlo savanoriams įvairias užduotis: nuo mokinių užimtumo planavimo iki renginių organizavimo, sporto užsiėmimų vedimo ir virtualios komunikacijos. Savanorių priėmimo programa reikalauja planų ir nuolatinio kuratoriaus palaikymo. Tai suteikia galimybę jaunimui įgyti įgūdžių, o organizacijoms - didinti socialinį poveikį.
Šiame tekste kartojasi mintis: vienas geras savanoris gali pakeisti daug - todėl svarbu atrasti motyvuotus žmones, pasirengusius įdėti pastangų ir laiką, kad globos namų gyvūnai ir žmonės jaustųsi saugūs bei aprūpinti.
„Specialus tyrimas“: šokiruojančios netvarkos faktai Kauno gyvūnų globos namuose
- Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos veikla - 16 metų patirtis, teikianti pagalbą beglobiams gyvūnams.
- Savanorystė - pagrindinė šio darbo varomoji jėga, nors reikalauja didelių pastangų ir atsakomybės.
- Finansinė parama - būtina, nes augantis gydymas, maistas ir priežiūra reikalauja lėšų.
- Kaimo seniūnijų iššūkiai - sterilizacijos programos ir gyvūnų administravimas reikalauja didesnio koordinavimo.
- Naujos iniciatyvos - konferencijos, JST programa ir priimančios organizacijos status, skatinančios jaunimą bei vyresniuosius įsitraukti.
Šių žingsnių dėka Utenos rajono bendruomenė stiprėja - žmonės įprasmina rūpestį gyvūnams ir skatina atsakingą gyvūnų globą visuomenėje. Tokie projektai rodo, kad savanorystė Lietuvoje jau ne tik individualus aktyvumas, bet ir sisteminis dialogas tarp visuomenės, valdžios ir nevyriausybinių organizacijų.
Taip pat skaitykite: Darbo paieška Šilutėje
tags: #seneliu #namai #utenoje #savanoriai