Šaukėnai - tai ne tik senas religinis centras Žemaitijoje, bet ir vieta, kurioje žmonės rūpinasi vieni kitais. Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką reiškia gyventi Šaukėnų globos namuose, kokios paslaugos čia teikiamos ir kaip šis miestelis mini savo jubiliejus.
Kelmės rajono žemėlapis, kuriame įsikūrę Šaukėnai.
Šaukėnų Miestelio Jubiliejus
Praėjusį penktadienį Šaukėnų miestelis šventė 515 metų jubiliejų. Įvairūs renginiai prie sutvarkytos Šaukėnų užtvankos ir Šaukėnų kultūros centre truko visą dieną. Į miestelio 515 metų jubiliejų skubančius žmones iš tolo pasitiko sveikinantis užrašas.
Šaukėnų bažnyčioje buvo aukojamos šventos Mišios už Šaukėnus ir jų žmones. Po Mišių nuo bažnyčios per miestelį nusidriekė eisena iki Šaukėnų užtvankos, prie kurios ir vyko iškilmės. Geros eisenos dalyvių nuotaikos nesugadino ir lietus. Į prašviesėjusį dangų kilo Šaukėnų vėliava, ją pakelti patikėta Šaukėnų seniūnijos seniūnaičiui Rimantui Sakalauskui.
Pasak A. Šukio, miestelyje, seniūnijoje ir ateityje laukia daug darbų. Seniūnas dėkojo į šventę atvykusiems svečiams iš Austrijos, Sankt Veit an der Glan savivaldybės Veitesnfeldo seniūnijos. Šaukėnai - vienas senesnių religinių centrų Žemaitijoje. 1486 metais vietos bajorai Mikalojus ir Margarita Šemetos fundavo pirmosios medinės Šaukėnų bažnyčios statybą. Miestelis pirmą kartą paminėtas 1499 metais, kuomet Šaukėnams buvo suteikta privilegija rengti savaitinį turgų ir laikyti smukles. Dabar Šaukėnai - seniūnijos centras.
Taip pat skaitykite: Lauryno Ivinskio Gimnazijos spektaklis
„Mūsų nebuvo - miestelis gyvavo, Šaukėnai gyvuoja ir dabar, ir ateityje gyvuos. Tikimės, kad mūsų vaikų vaikai lygiai taip pat mylės šį kraštą, brangins jo išteklius, garbingai kurs ateitį“, - sakė šventės vedančioji J.
Šaukėnų Globos Namai: Gyventojų Patirtis
79-erių šiaulietė Marija Krilova jau beveik ketverius metus gyvena, kaip ji pati sako, Šaukėnų globos namuose (oficialus pavadinimas - VšĮ Šiaulių paliatyvios pagalbos ir slaugos centro „Prasmė“ socialinės globos namai). „Aš jau seniai esu silpnos sveikatos, prieš 20 metų esu ir vėžiu sirgusi, o dabar pagrindinė mano diagnozė - psichosomatinis sutrikimas (daugiau niekas iš mūsų gyventojų tokio neturi), kuris reiškia, kad aš labai greitai pavargstu.
Namų ji beveik nepasiilgsta, tik kambario sienų vaizdo, nes ten buvo gražūs tapetai. Labiau pasiilgsta dukros namų, bet į juos ir dabar kartais dukra ją parsiveža pasisvečiuoti. Be to, ji yra Jehovos liudytoja, ir ją nuolat, kas porą savaičių, aplanko tikėjimo broliai. Globos namuose balandį ji minės ir savo aštuoniasdešimtmetį, tačiau šios sukakties nesureikšmina. Ir pridūrė, kad čia apskritai siūloma daug visokių renginių, filmų peržiūrų, užsiėmimų. Būna, visi kartu vyksta į ekskursiją prie kokio ežero, į Šiaulius ar dar kažkur.
Marija sako, kad savo namų beveik nepasiilgsta - na, pasiilgsta tik kambario sienų vaizdo, nes ten buvo gražūs tapetai. Labiau pasiilgsta dukros namų, bet į juos ir dabar kartais dukra ją parsiveža pasisvečiuoti. „Be to, aš esu Jehovos liudytoja, ir mane nuolat, kas porą savaičių, aplanko tikėjimo broliai.
Globos namuose balandį ji minės ir savo aštuoniasdešimtmetį, tačiau šios sukakties nesureikšmina. Ir pridūrė, kad čia apskritai siūloma daug visokių renginių, filmų peržiūrų, užsiėmimų. Būna, visi kartu vyksta į ekskursiją prie kokio ežero, į Šiaulius ar dar kažkur. Ir dar sykį pabrėžė, kad norėtų visiems vyresniems žmonėms pasakyti, kad, jeigu namie jiems jau sunku patiems savimi pasirūpinti, tikrai verta susimąstyti apie galimybę apsigyventi globos namuose, kur nuo pečių nukris visi buitiniai rūpesčiai.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie senėjimą
Ji sakė, jog komanda stengiasi, kad senjorai Šaukėnuose jaustųsi ne kaip globos įstaigoje, o kaip namuose. „Mes įsikūrę buvusiose dvaro patalpose ir čia turime ne palatas, o kambarius, ne pacientus, o gyventojus, rengiamės ne pižamomis, o įprastais rūbeliais, kviečiamės svečių ir patys nuvykstame į kokį naują filmą ar į boulingą... Neseniai man paskambinęs žmogus paklausė, ar pataikė į prieglaudą. Tikrai ne - prieglaudos yra skirtos gyvūnams, o senjorai gyvena namuose, nors ir ne tuose, prie kurių buvo įpratę“, - sakė S.
„Dažnai vyresni žmonės, turintys negalią, bijo atsidurti senelių namuose, bet aš noriu juos padrąsinti. Viskas čia šiuolaikiška ir patogu, kolektyvas puikus, bent jau mūsų antrajame korpuse. Mes prižiūrėti, nuprausti ir pamaitinti geriau, nei būtų namuose. Ir gyventojai čia labai geri, draugiški, nei jie, nei darbuotojai nesipyksta ir nesirieja. Mes ir pašvenčiam, ir pašposaujam, ir padainuojam“, - pasakojo ponia Marija.
Dukras ji turi netgi dvi, taip pat turi 5 anūkes ir 6 proanūkus, taigi jaučiasi turtinga. Ir nesijaučia gyvenimo nuskriausta dėl to, kad visgi atsidūrė globos įstaigoje. „Žinau, kad čia jau paskutinė mano gyvenimo stotelė“, - sakė Marija.Papasakojo, kad kai dukra ją atvežė į Šaukėnus ir personalas atvedė į jai skirtą kambarį, ji, pamačiusi jame tik vieną lovą, net atsisėdo iš nuostabos - nė nedrįso svajoti, kad kambaryje gyvens viena. Čia ji pasistatė savo komodą, atsivežė dukros dovanotą gėlę, savo televizorių (bet, kiek žino, tie senukai, kurie savų neturi, gauna „valdiškus“) ir netgi savo kompiuterį - Marija juo naudojasi bene vienintelė iš visų globos namų gyventojų.
Kai nori, Marija būna viena savo jaukiame kambarėlyje, o kai turi noro, eina pabendrauti su kitais senjorais - jų viename korpuse iš viso gyvena 23, 16 moterų ir 7 vyrai. Tarp jų - ir buvę inžinieriai, ir mokytojai.
Pasak pašnekovės, ir daugelis kitų senjorų su gyvenimu globos namuose apsipratę ir juo nesiskundžia, jei tik neužklumpa sveikatos problemos.„Tik viena moteris, jai jau devyniasdešimt, buvusi istorijos mokytoja, vis verkia, kad labai nori namo, o dukra jos nepaima. Bet aš ir kiti jai sakome, kad tokie jau laikai - gal seniau vaikų požiūris ir buvo kitoks, bet dabar jie nusiteikę dirbti, rūpintis savo reikalais, na, o mums telieka pasitraukti ir nebūti jiems našta. Ir čia tikrai gerai, čia ne namai, bet nieko netrūksta“, - sakė Marija.
Taip pat skaitykite: Darbo paieška Šilutėje
Ji sakė, jog komanda stengiasi, kad senjorai Šaukėnuose jaustųsi ne kaip globos įstaigoje, o kaip namuose. „Mes įsikūrę buvusiose dvaro patalpose ir čia turime ne palatas, o kambarius, ne pacientus, o gyventojus, rengiamės ne pižamomis, o įprastais rūbeliais, kviečiamės svečių ir patys nuvykstame į kokį naują filmą ar į boulingą... Neseniai man paskambinęs žmogus paklausė, ar pataikė į prieglaudą. Tikrai ne - prieglaudos yra skirtos gyvūnams, o senjorai gyvena namuose, nors ir ne tuose, prie kurių buvo įpratę“, - sakė S.
Šaukėnų globos namai įsikūrę buvusiose dvaro patalpose.
Socialinės Globos Paslaugos Lietuvoje
Ministerijos pateiktame atsakyme teigiama: „Socialinės globos paslaugas teikia licencijas turinčios valstybės ir savivaldybės biudžetinės įstaigos bei privačios įstaigos (viešosios įstaigos, įmonės, ir pan.). Tikėtina, kad eilės yra ne visose įstaigose. Šių metų vasario 1 d. duomenimis, kuriuos pateikė savivaldybės, iš viso šalyje socialinių paslaugų laukia 3457 asmenys (šeimos), iš jų 1496 asmenys laukia ilgalaikės socialinės globos (iš jų 1256 senjorai, 239 suaugę asmenys su negalia ir 1 vaikas su negalia).
Nebūtų teisinga įvardyti savivaldybes, kuriose daugiausia asmenų laukia socialinių paslaugų, nes ten, kur yra didesnis gyventojų skaičius, laukiančiųjų asmenų eilės yra ilgesnės. Ministerija vertina laukiančiųjų dalį nuo visų savivaldybės gyventojų - tokiu būdu gaunami objektyvesni duomenys apie situaciją savivaldybėse.
Savivaldybės, kuriose didžiausia dalis gyventojų laukia socialinių paslaugų:
- 0,64 proc.
- 0,63 proc.
- 0,56 proc.
- 0,06 proc.
- 0,12 proc.
- 0,05 proc.
Penkiose savivaldybėse (Joniškio r., Radviliškio r., Šalčininkų r., Varėnos r.
Socialinė reklama, skatinanti rūpintis senjorais.
„Na, mūsų VšĮ įsteigta privataus asmens, bet apmokėjimo už apgyvendinimą tvarka nesiskiria nuo valstybinių: gyventojui asmeninėms išlaidoms lieka 20 proc. jo gaunamos senatvės pensijos, o tą sumą, kurios dar trūksta apgyvendinimui apmokėti, padengia jį siunčianti savivaldybė“, - paaiškino S. Daugelis globos namų gyventojų, kaip ir Marija, turi vaikų ir anūkų, tačiau visgi nusprendžia senatvę leisti globos įstaigoje. „Net ir mylintiems vaikams ar anūkams pasiligojusiais tėvais rūpintis nėra lengva. Kai su šeima gyvena senyvas žmogus, būna, jis dieną nori nusnūsti ir tėvai vaikus turi tildyti, kad tie netriukšmautų; šeima negali išvykti atostogų ir pan. - ir taip nejučia atsiranda jausmas, kad tas žmogus visgi kliudo gyventi savo visavertį gyvenimą. O pas mus senjorai gali jaustis savarankiški, kas jiems labai svarbu, turėti savo gyvenimą - ir vaikus pasikviesti į svečius“, - pastebėjo S.
Verslas ir Valdžia Šaukėnuose
Praėjusį pirmadienį įvyko tradicinė kasmetinė diskusija „Verslas ir valdžia“. Verslininkai turi teisę ją pasakyti, nes papildo rajono biudžetą savais mokesčiais. Pirmiausia daug kas pastebi neapgalvotą valdžios išlaidavimą, blaškymąsi prioritetuose. Verslininkai pinigus naudoja racionaliau nei valdžia.
Žinome, kad net pusė Šiaulių apskrities žvyrkelių yra mūsų rajone. Tai viena silpnųjų vietų investicijoms skatinti. Žalpių krašte, kur yra įsikūrusi mano vadovaujama žemės ūkio bendrovė „Kerkasiai“, nutiestas vandentiekis. Mes turime įmonę, susijusią su maisto pramone. Deja, ta vandens kokybė, kokia yra, gamybai netinka. Mes papildomai turime investuoti, kad vanduo būtų geresnis. Bet ir mokesčius mokame, kurie naudojami tai pačiai infrastruktūrai. Jos gerinimas - būtų pagalba ir gyventojams, ir verslui. Gerų pavyzdžių yra. Kad ir nutiestas kelias į „Sedulos“ poilsio bazę. Tai konkretus valdžios ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys.
Kuo toliau, tuo labiau savivaldybė tampa vykdančiąja institucija, nes daugiau mums centrinė valdžia perduoda vykdyti valstybės deleguotų funkcijų. Tuo pačiu mažiau turime galimybių savarankiškai veiklai. Be to, Vyriausybė šalies biudžeto skyles stengiasi užkamšyti savivaldybių sąskaita,- teigė meras Kostas Arvasevičius.
Rajone gyventojų mažėja. Pagal pernykščio gyventojų surašymo duomenis, kurie oficialiai dar nepaskelbti, Kelmės rajone beliko apie 32 tūkstančiai žmonių. O biudžetą mes gavome pagal seną, bet kol kas oficialią statistiką, t.y. 35 tūkstančiams gyventojų. Opiausia problema - nedarbas. Mūsų rajonas žemdirbiškas. Bet darbas modernėja ir žemės ūkyje, nes naudojama šiuolaikinė technika, kurios aptarnavimui reikia mažiau žmonių. Todėl dalis gyventojų išvažiuoja dirbti kitur, o pirmiausia į užsienį.
Šiemet Kelmėje dar bus atnaujinti 6 daugiabučiai namai. Šį kartą jau A. Mackevičiaus kvartale. Tęsis vandentvarkos darbai, kurie ypač intensyvūs bus Užventyje. Tytuvėnuose bus tvarkomas apvažiavimas Citavičiaus gatve. Tęsis paveldo darbai. Beje, už juos mus giria šalies valdžia. Toliau bus tvarkomas Tytuvėnų ansamblis, Užvenčio muziejus.
Sutarėme su Tytuvėnų regioniniu parku ir skirsime lėšų tvarkymo darbams prie Giliaus ežero. Kitais metais Šiaulių apskrityje vyks pasaulio neolimpinių sporto šakų varžybos. Kelmėje varžysis sportinės žūklės ir paplūdimio tinklinio entuziastai. Tikimės iš Kūno kultūros ir sporto departamento gauti dalį lėšų tinklinio aikštelėms įrengti. Toliau bus tvarkomas Kelmės centras. Vyks darbai Liolių senelių namuose. Tiesa, jų tvarkymo darbų antrajam etapui reikia pinigų. Paraišką pateikėme. Gera šilumos ūkio būklė. Pasiteisino kūrenimas biokuru. Mąstome apie kolumbariumą Kelmėje.
- Siekiame ne piniginės naudos, žmonių atleidimo,- aiškino administracijos direktorius Zenonas Mačernius. - Pertvarkos tikslas buvo sumažinti skyrių skaičių, o svarbiausia - tolygiau paskirstyti darbus. Iki šiol vieni pasnausti darbe galėjo, kitiems aštuonių darbo valandų neužtekdavo. Tas valdininkas, kuris tau, Rimantai, sakė, kad nežino, kur ir ką dirba, matyt, ir nesužinos. Tokių yra ir daugiau. Administracijai tokie specialistai nereikalingi.
Jaunimas Šaukėnuose
24 metų Šaukėnų pašto viršininkė Eglė Šimkienė - kalbininko Alberto Rosino, kilusio iš Šaukėnų, giminės palikuonė. Šilalės rajone, Bijotuose, gimusi ir iki šešerių metų augusi Eglė sako, tėvams persikėlus į Šaukėnus, kurį laiką ilgėjosi savo vaikystės vietų. Jaunai moteriai labai svarbu, kad čia pat gyvena tėvai, seneliai ir kiti artimi žmonės.
Darbą Šaukėnų pašte Eglė gavo baigusi Šiaulių universitetą. Čia studijavo viešąjį administravimą. Tiesiog pamatė skelbimą, kad reikalingas pašto viršininkas. Tiesa, darbas - tik pusė etato. Tačiau Eglė, šiuo metu auginanti du mažamečius vaikus: šešerių sūnų Žygimantą ir trejų metukų dukrą Augustę, sako, jog daugiau dirbti galbūt ir negalėtų. „Užsidirbu savo poreikiams, - sako jauna moteris. - Vaikus ir būstą išlaiko vyras Remigijus. Jis ir paskolą už namą moka. Dirba Liudo Dajoro kepykloje. Darbas sunkus.
Eglė į Šaukėnus atsikėlė būdama šešerių metų. Iki tol gyveno Šilalės rajone, Bijotuose. E.Šimkienė pasakoja, jog iki keturiolikos metų labai ilgėjosi senųjų savo namų Bijotuose. Būdama dvidešimties Eglė ištekėjo už užventiškio Remigijaus. Teko apsispręsti kur gyvens. Nusprendė ieškoti būsto čia pat, aplink Šaukėnus.
„Norėjau gyventi netoli nuo savo senelių ir tėvų, - savo šeimos apsisprendimą aiškina Eglė. - Kai gyveni šalia savų, lengviau ir materialiai, ir fiziškai, ir morališkai. Labai mėgstu lankytis pas tėvus. Jei gyvenčiau toliau, labai jų pasiilgčiau. Jie dalijasi tuo, ką užaugina ūkyje. Palengvina materialinę mūsų jaunos šeimos naštą. Be to, kai reikia, pažiūri vaikus.
Namą E.ir R.Šimkai pirko prieš krizę. Tuomet namai Šaukėnų miestelyje buvo gana brangūs. Padoresniam būstui reikėjo šimto tūkstančių litų. Pasak Eglės, kainas, matyt, lemia tai, kad miestelyje yra nemažai darbo vietų.
Jaunai moteriai patinka kaimiška ramybė, švarus oras, graži gamta. „Čia viskas arti, - džiaugiasi Eglė. - Viskas bazuojasi miestelio centre. Mokykla. Kitoje kelio pusėje - seniūnija, biblioteka, kultūros namai. Gali labai greitai susitvarkyti visus reikalus. Dėl kokios pažymos nereikia gaišti pusdienio. Visur gali nueiti pėsčias. O svarbiausia, pasak jaunos mamos, tai, kad čia saugu augti vaikams. Kaime dar nesugadinti jų bendraamžiai. Čia vaikai dar nesisvaigina narkotikais, neįžeidinėja mokytojų, dar moka gerbti suaugusius. Čia nereikia kaip Vilniuje konkuruoti su kitais vaikais dėl vietos darželyje. Galiausiai kaimo vaikai turi daugiau galimybių pajudėti.
„Net jeigu neturėčiau darbo Šaukėnuose, nebūtų tragedijos, - svarsto Eglė. - Galėčiau važinėti į Šiaulius arba Kelmę. Čia labai geras susisiekimas. Žinoma, būtų sunkiau. Vienintelis dalykas, ko Šaukėnuose pasigenda jauna šeima, tai bendraamžių stygius. Jaunų iki trisdešimties metų šeimų - labai nedaug. Dauguma Šimkų bendraamžių išvykę į užsienį arba gyvena didmiesčiuose.
Šaukėnų pašto viršininkė Eglė Šimkienė.
Šaukėnų seniūnijos Vaišlaukio kaime (Kelmės r.) gyvenantis Laimonas Šiušė, baigęs Kūno kultūros akademiją, nesidairė nei į didmiesčius, nei į užsienį. Grįžo namo dirbti mokytoju. Mažėjant mokinių ir pamokų trijų vaikų tėvui teko ieškoti kito pajamų šaltinio.
Laimonas Šiušė kartu su žmona Raimonda ir trimis atžalomis gyvena 1936 metais statytoje senelių sodyboje. Drauge su tėvais puoselėja sodybą. Ją rekonstravo, sutvirtino plytų sienomis. Išgražino aplinką. Tie namai ypač brangūs Laimono mamai Janinai. Iš šios sodybos į Sibirą ištrėmė jos tėvus, Laimono senelius. Tik atkūrus Nepriklausomybę, galutinai atgauti namai ir senelių žemė bei miškas.
Nuo mažens mėgo sportą. Norėjo jaunimą mokyti sveikos gyvensenos, judėjimo. Dirbo kūno kultūros mokytoju Šaukėnuose ir Vidsodyje. Jo nuomone, į kaimą turėtų atsiremti Lietuvos jaunimas. Užtektų čia ir proto, ir duonos. Visiškai nepritaria nuomonei, kad kaime visi prasigėrę.
L. Šiušės ūkiui - septyneri metai. Iš valstybės nupirko tėvų nuomojamą žemę. Specializuojasi augalininkystėje. Šiuo metu dirba 200 hektarų. Daugiau kaip pusė žemės - nuosava, kita nuomojama. Jaunas ūkininkas džiaugiasi, jog visa žemė aplink, netoli. Augina javus, rapsus. Vidutinis derlius - 6 tonos grūdų iš hektaro.
Pasak L. Šiušės, žemės ūkyje nuolat viskas keičiasi. Ūkininkas lanko seminarus, mokosi. Ūkininko nuomone, būtina tausoti žemę, leisti jai pailsėti. Todėl kiekvienais metais jis palieka po 25 -30 hektarų pūdymo. Galvojant apie greitą naudą, pūdymas - nenaudingas. Išmokos už pūdymą mažesnės. Tačiau vėliau pailsėjusi žemė duoda geresnį derlių.
Pradėjęs ūkininkauti Laimonas visiškai neatsisakė pedagogo duonos. Ūkininkas vakarais savanoriškai treniruoja kaimo vaikus. Pats užaugęs šiame kaime Laimonas puikiai žino, ko jaunimui reikia, kokie jo pomėgiai. Neskaičiuoja valandų, praleistų sporto salėje. Tai - investicija į ateities kaimą. Jeigu jaunimas bus užimtas, sportuos, jis išaugs sveikesnis, turės teisingą gyvenimo ir sveikatos sampratą.
Ūkininkas ir mokytojas Laimonas Šiušė.
Duonutės Šventė Šaukėnuose
Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio vidurinėje mokykloje vyko duonutės šventė ,,Oi tu, rugeli, brangus grūdeli“. Šventė buvo organizuota pradinių klasių mokiniams ir jų tėveliams. Mažieji rinko eilėraščius, mįsles, patarles apie duoną, užrašinėjo receptus iš duonos, rengė piešinių stendą ,,Duonutės kelias ant stalo“.
Renginio dieną mokinių ir atvykusių svečių laukė gražiai išpuošta aktų salė. Skambėjo linksma lietuvių liaudies muzika. Ant scenos stovėjo stalas, uždengtas lininiu rankšluosčiu, o ant jo - naminės duonos kepalas, ąsotis pieno ir medaus dubenėlis. Renginyje mokiniai ne tik smagiai pasibuvo, bet daug ir sužinojo. Visas scenarijus buvo taip sumanytas, kad jame mokiniai pamatytų visą duonutės kelią nuo grūdo iki duonos kepalėlio.
Pamatę piemenėlius su spragilais, žiūrovai nuščiuvę klausėsi, kaip anksčiau buvo kuliama dviese, keturiese, šešiese. Šventės viešnia J. Navickienė pasidalijo atsiminimais, kaip duoną kepė jos mama. Prisiminta ir skanioji Šaukėnuose kepama duona.
Duonutės šventė Šaukėnuose.
tags: #seneliu #namai #saukenuose